Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbančios gydytojos otorinolaringologės Jevgenija Buinickaja ir Silvija Jočinskaitė-Butkienė pataria į šį negalavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą, nes galvos svaigimas gali būti ne tik savarankiška liga, bet ir kitų ligų ar būklių simptomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dėl ko gali svaigti galva?
Didelės apimties tyrimuose, atliktuose įvairiose šalyse nustatyta, kad galvos svaigulys vargina 15–20 proc. suaugusiųjų. Šis negalavimas kenkia kasdienio žmogaus gyvenimo kokybei bei darbingumui, apsunkina net ir paprasčiausias užduotis, blogina žmogaus nuotaiką, norą ir galimybes socializuotis.
RVUL dirbanti gydytoja otorinolaringologė S.Jočinskaitė-Butkienė sako, kad dažniausia svaigimas lydi vyresnio amžiaus ligonius, vartojančius daug vaistų, moteris, sergančias migrena, depresija, nerimu. Be to, galvos svaigimas gali būti ne tik savarankiška liga, bet ir kitų ligų ar būklių simptomas.
Gydytoja pasakoja, kad galvos svaigimą galima suskirstyti pagal epizodų trukmę, kurią lemia skirtingos priežastys. Pavyzdžiui, trumpas, pasikartojantis galvos svaigimas, trunkantis kelias sekundes ar minutę, svaigimas keičiant galvos padėtį gali būti sukeltas otolitų (otolitai – kristalai, esantys žmogaus pusiausvyros organuose) judėjimo vidinėje ausyje.
„Vidutinės trukmės galvos svaigimą, trunkantį nuo kelių minučių iki kelių valandų labai dažnai sukelia vestibulinė migrena ar psichogeninės priežastys. Jei galvos svaigimas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, labiausia tikėtina, kad jį sukėlė vestibulinis neuronitas, rečiau – kamieno ar smegenėlių insultas, išsėtinė sklerozė. Galiausiai, nuolatinis galvos svaigimas gali būti psichogeninės kilmės, sukeltas vaistų ar abipusės vestibulopatijos“, – vardina S.Jočinskaitė-Butkienė.
Šiuolaikiniai tyrimai padeda greičiau rasti priežastį
Šiuolaikinė medicina dažniausiai pajėgi nustatyti svaigimo priežastį ir padėti ligoniui grįžti į įprastą gyvenimą. RVUL Konsultacijų skyriuje neseniai pradėtas naudoti modernus, efektyvus ir neskausmingas tyrimo metodas – vaizdinis impulsogalvos pasukimo testas (vHIT), kurį atlieka gydytojos otorinolaringologės J.Buinickaja ir S.Butkienė.
„Šis tyrimas yra paremtas vestibuliniu akių refleksu (VOR) ir suteikia informacijos apie kiekvieno vidinės ausies pusratinio kanalo funkciją – tai padeda nustatyti vieno ar kelių kanalų pažeidimą. VOR yra refleksiniai akių judesiai, kurie stabilizuoja vaizdus akies tinklainėje galvos judesių metu, nukreipiant akis į priešingą pusę, nei juda galva taip yra išlaikomas vaizdas regėjimo lauko centre. Jei VOR yra pažeidžiamas, atsiranda sakadiniai akių judesiai, kurie paprasta akimi gali būti nematomi. Specialia programa visi duomenys apdorojami ir pateikiami grafiniai vaizdai“, – paaiškina J.Buinickaja.
Antrasis tyrimas – videonistagmografija, kurią atliekant akis apšviečiama infraraudonaisiais spinduliais, tačiau šviesos pojūčio tiriamasis nejaučia. Spinduliais apšviesta akis filmuojama, o vaizdas perduodamas į tyrėjo monitorių. Videonistagmografinis tyrimas yra patikimas, objektyvus, padedantis kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti vestibulinę funkciją. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar svaigimo, pusiausvyros sutrikimo priežastis yra labirintų pažeidimas; nustatyti, kurioje pusėje yra pažeidimas ir įvertinti jį kiekybiškai; nustatyti kuo tikslesnę diagnozę naudojantis gautais duomenimis ir vertinant juos kartu su klinikiniais požymiais.
Abi gydytojos pabrėžia, kad svaigimu besiskundžiančio paciento diagnozės nustatymas remiasi ne tik vestibulinės sistemos tyrimo vineonistagmografijos duomenimis, bet ir detalia anamneze, simptomatika bei kitų tyrimų duomenimis (neurologo konsultacija, klausos ištyrimu, klausos ir regos sukeltų potencialų tyrimais, esant reikalui ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimais).
Ar įmanoma išvengti ir kaip gydyti?
Gydytojos otorinolaringologės J.Buinickaja ir S.Jočinskaitė-Butkienė pasakoja, kad gydytojui nustačius periferinės kilmės galvos svaigimą, šalia medikamentinio gydymo daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama vestibulinės funkcijos reabilitacijai fiziniais pratimais: „Pacientas turi kuo anksčiau pradėti taikyti reabilitacijos pratimus, kurių tikslas – nuolat stimuliuoti centrinės nervų sistemos sritis, atsakingas už pagrindines vestibulines funkcijas: erdvinę orientaciją, stabilizaciją, akių judesius.
Vaistus, slopinančius vestibulinę funkciją, rekomenduojama vartoti tik esant ypač ryškiems simptomams, tokiems kaip vėmimas ar pykinimas, ir ne ilgiau kaip pirmąsias tris-keturias dienas nuo simptomų pradžios. Taip pat būtina kuo anksčiau pradėti gydymą vaistais, skatinančiais vestibulinės funkcijos normalizavimosi procesus.“
Su galvos svaigimu susiduriantiems ar jo išvengti norintiems žmonėms gydytojos otorinolaringologės pataria pirmiausiai pasirūpinti gera bendra organizmo sveikata – daugiau judėti ir atlikti gydytojo rekomenduotus vestibulinius pratimus, padedančius normalizuoti pusiausvyrą. Taip pat gali būti naudinga ir bedruskė dieta, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, o tai pablogina pusiausvyros suvokimą.
„Sudėtingesniais atvejais, kai žmogus neišlaiko pusiausvyros, jis turėtų vaikščioti su vaikštyne arba lazdele. Taip pat yra atvejų, kad kai kuriems žmonėms pusiausvyros suvokimas pablogėja tamsoje – tokiu atveju šviesos jungiklius būtina įrengti patogioje vietoje, kad naktį eidamas į tualetą ar virtuvę jis neužsigautų. Taip pat patariama stengtis lėtai keisti kūno poziciją iš gulimos padėties, kad neištiktų ortrostatinis svaigimas“, – pataria J.Buinickaja ir S.Jočinskaitė-Butkienė ir priduria, kad svaigstant galvai pirmiausiai reikėtų kreiptis į specialistą.
