Pirmoji diagnozė – angina
„Gyvenimo tempas – didžiulis, tačiau viskas sustojo, kai kovo 7 d. mano vaiką pradėjo pykinti“, – taip savo istoriją pradėjo Ingrida.
Kitos dienos rytą jos dvejų metukų ir keturių mėnesių sūnelis tapo vangus, pakilo neaukšta temperatūra. Šeimos gydytoja, jį apžiūrėjusi, įtarė, kad jam gali būti angina, mat gerklė buvo paraudusi. Vaiko būklė akivaizdžiai buvo bloga, todėl ji iš karto juos nukreipė į Jonavos ligoninę, turinčią Vaikų ligų skyrių. Ten jis taip pat buvo apžiūrėtas, paklausyta plaučių.
„Ligoninės priimamajame įžiūrėjo pūlius gerklėje, nors nei šeimos gydytoja, nei aš pati, kiek bandžiau žiūrėti, nemačiau, tad negaliu komentuoti. Bet kuriuo atveju mus paguldė su anginos diagnoze. Tą pačią dieną sūnus pradėjo gausiai viduriuoti, temperatūra ėmė kilti – šoktelėdavo beveik iki 40 laipsnių. Ją numušti pavykdavo tik vaistais. Diagnozė pasipildė žarnyno infekcija.
Buvo atliktas kraujo tyrimas, kuris parodė, kad C–reaktyvusis baltymas (CRB) labai aukštas. Taip gulėjome ligoninėje penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Sekmadienį buvo buvo pakartotas CRB tyrimas – jis vis dar buvo aukštas.
Jokie kiti tyrimai, be kraujo tyrimo, iš piršto daromi nebuvo. Po keturių galynėjimosi su temperatūra dienų paprašiau siuntimo į Kauną. Gydytoja tikino, kad kito gydymo, kaip čia, mes ten negausime. Vaikas buvo gydomas antibiotikais. Visgi ji geranoriškai išrašė siuntimą.
Taip atsidūrėme Kauno klinikinėje ligoninėje, kur dvi paras praleidome reanimacijoje, vėliau buvome perkelti į skyrių. Sūnui buvo paimtas išmatų pasėlis – medikai įtarė salmoneliozę. Bakterija taip ir neišaugo, tačiau šios diagnozės ir toliau buvo laikomasi“, – teigė pašnekovė.
Vietoj echoskopijos – vaistai nuo pilvo pūtimo?
„Nei Jonavoje, nei Kaune, kai sakiau, jog vaikas rodo, kad skauda pilvą, niekas to net neužrašė, lyg tai būtų smulkmena... Kai atsidūrėme bendrajame skyriuje, vis kartojau – pilvas, pilvas, pilvas! Mat vaikas pilvu skundėsi jau nuolat. Gydytojos tik paklausydavo ir sakydavo – gurgia, gal dujos kaupiasi, reikia duoti vaistų nuo jų. Aš – ne medikė, tad tyliu, neturiu kompetencijos.
Galiausiai mano žodžius išgirdo, ir kovo 15 d. mano vaikui pagaliau buvo atlikta echoskopija. Diagnozė išmušė iš vėžių – trūkęs apendiksas... Maždaug per pusvalandį buvo suorganizuotas vaiko perkėlimas į Kauno klinikas. Taip per vieną savaitę atsidūrėme jau trečioje gydymo įstaigoje, kur jam buvo skubiai atlikta operacija“, – teigė Ingrida.
Per vieną savaitę atsidūrėme jau trečioje gydymo įstaigoje.
Pasak mamos, paskutinę naktį prieš echoskopijos tyrimą ją jau ne juokais gąsdino vaiko išvaizda: pilvas buvo taip išsipūtęs, kad net šonkauliai buvo šiek tiek pasikėlę į viršų.
„Prieš kiek laiko apendiksas trūko, tiksliai pasakyti negalima – gal mes jau į Jonavos ligoninę atvykome su trūkusiu, gal trūko paskui. To niekas nežino. Tačiau tikrai nesuprantu – jeigu ėmė kilti tokia aukšta temperatūra, uždegiminiai rodikliai, stiprėjo viduriavimas ir pilvo skausmai, kodėl nebuvo atlikti visi įmanomi tyrimai?
Juk maži vaikai negali pasakyti, kur jiems konkrečiai skauda. Ačiū Dievui, kad vaiko organizmas pats apsisaugojo – susiformavo infiltratas, dėl kurio pūliai nepasklido po visą pilvo ertmę. Priešingu atveju viskas būtų baigęsi daug liūdniau“, – tikino pašnekovė.
Laukia dar viena operacija
Šiuo metu berniukas iš intensyvios terapijos skyriaus perkeltas į paprastą palatą. Į pilvą jam įstatyti du drenai, kad pilvo ertmė galutinai išsivalytų. Kaip ilgai vyks gijimo procesas, gydytojai neprognozuoja. Viskas priklausys nuo vaiko organizmo, tačiau tikrai reikės antros operacijos, nes per pirmąją operaciją, kuri truko apie dvi valandas, dėl užsitęsusio uždegimo ir sulipusių žarnų apendiksą šalinti buvo per daug pavojinga.
„Net nežinau, kieno čia yra kaltė. Kai vaikas yra mažas, jis, manau, tikrai turėtų būti prižiūrimas intensyviau, jam turėtų būti atlikti visi įmanomi tyrimai. O jeigu jiems nėra skirta lėšų, medikai galėtų bent jau informuoti apie tokią galimybę – tyrimus savo lėšomis.
Mes nesame medikai ir nežinome, kokios diagnostikos priemonės gali būti taikomos. Jei būtume žinoję, nė nesvarstydami būtume susimokėję už echoskopiją, kad tik ji būtų atlikta kuo greičiau. Dabar dėl gydytojų aplaidumo mano vaikas, būdamas vos dvejų, pumpuojamas 3 rūšių antibiotikais ir bus patyręs dvi operacijas“, – svarstė moteris.
Ligoninėje – vidaus auditas
Kauno klinikinėje ligoninėje dėl šio įvykio sudaryta vidaus audito komisija, kurios tikslas – ištirti situaciją.
„Kol kas galime pateikti tik pirmines detales. Puikiai suprantame mamos rūpestį, patirtą stresą ir dėl to apgailestaujame.
Atvykus pacientui į Kauno klinikinę ligoninę, jo ligos eiga buvo nebūdinga apendicitui. Aukšta temperatūra, gausus viduriavimas, stipraus uždegimo rodikliai kraujyje paprastai liudija apie bakterinę žarnyno infekciją. Ūmiam apendicitui būdingų klinikinių požymių nebuvo.
Kadangi uždegiminiai rodikliai kito nežymiai, diagnozės tikslinimui buvo atlikti papildomi tyrimai, po kurių vaikas skubiai nusiųstas vaikų chirurgams. Daugiau informacijos, kaip minėjome, turėsime po išsamesnio aplinkybių ištyrimo", – komentavo Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.
