„Mūsų šeimai žinia apie nėštumą buvo be galo džiugi, o tai, kad plaka dvi širdelės, mums prilygo stebuklui, – pasakoja moteris. – Žinoma, nuo pat pradžių gydytojai įspėjo, jog gali išsivystyti dvynių transfuzijos sindromas.“
Kauno klinikų pranešime spaudai Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. Eglė Machtejevienė sako, kad dvynių transfuzijos sindromas – monochorioninių (identiškų) dvynių, kurie dalijasi viena placenta, rimta ir progresuojanti komplikacija.
„Šis sindromas atsiranda dėl placentoje esančių kraujagyslių jungčių, kuriomis kraujas netolygiai pasiskirto tarp dvynių. Dėl to vienam iš dvynių tenka mažesnis kraujo kiekis, o kitam – didesnis“, – aiškina docentė.
Negydant dvynių transfuzijos sindromo, gali žūti abu vaisiai, o efektyviausias šio sindromo gydymas – placentos kraujagyslių anastomozių lazerio koaguliacija, dažniausiai atliekama 16–26 nėštumo savaitę.
„Šios procedūros pagalba sunaikinamos placentos paviršiuje esančios kraujagyslių jungtys ir taip stengiamasi atskirti abiejų vaisių kraujotakas, – pasakoja doc. E.Machtejevienė. – Viena dažnesnių komplikacijų po atlikto gydymo yra priešlaikinis gimdymas.“
Visgi 23 nėštumo savaitę Gabrielei šis sindromas buvo diagnozuotas. Vos išgirdus diagnozę, ji paguldyta į kliniką.
„Po kelių dienų vykau į Švediją, kurioje atlikta placentos kraujagyslių jungčių lazerio koaguliacija, – prisimena moteris. – Deja, netrukus sužinojome, kad viena mažylė neišgyveno, bet stengiausi užgniaužti emocijas. Žinojau, jog mano stiprybės reikia kitai mergaitei.“
Negana patirto skaudaus išgyvenimo, Gabrielei 27-ą nėštumo savaitę prasidėjo gimdymas.
„Vieną dieną, būnant namuose, nubėgo vandenys. Nieko nelaukdama išskubėjau į kliniką, – pasakoja ji. – Po dienos prasidėjo sąrėmiai ir pasaulį išvydo mūsų mažylė Viktorija.“
Dėl nebrandžių kvėpavimo takų Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Viktorija praleido 49 paras. Jos būklei pagerėjus, mergaitė perkelta į Naujagimių ligų skyrių, kuriame praleido dar 13 parų.
„Iš pradžių jai taikytas sudėtingesnis pagalbinis kvėpavimo metodas, būklei gerėjant – paprastesnis, – apie Viktorijos gydymą pasakoja klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.
– Kaip ir visi tokios gestacijos neišnešioti vaikučiai, po gimimo Viktorija negalėjo pati valgyti, todėl tris paras skirtas maitinimas į veną. Taip pat mergaitė maitinta mamos pienu pro zondą. Atsiradus geltai, taikyta fototerapija, o anemija gydyta eritrocitų masės transfuzija.“
Mažylės būklė sparčiai gerėjo, ji greitai pati išmoko valgyti, pradėjo augti svoris. Namo mažylė su mama išvyko 35-ą savaitę.
„Viktorija yra mūsų stipruolė, – šypsosi mergaitės mama. – Praleistas laikas ligoninėje, kol mano dukrytė augo ir stiprėjo, buvo sudėtingas tiek man, tiek visai šeimai, bet žiūrėdama į ją, tikėjau, kad viskas bus gerai ir stengiausi nepasiduoti emocijoms. Šiandien jau esame namie, greitai augame ir šypsomės.“
