PSO duomenimis, iki skiepijimo programų pradžios Lietuvoje užkrečiamųjų ligų (difterija, stabligė, kiaulytė, raudonukė, kokliušas) buvo registruojama tūkstančiais, tuo tarpu pastaraisiais metais diagnozuojami tik pavieniai atvejai, pvz., 2000-aisiais Lietuvoje buvo registruota 4,4 tūkst. kiaulytės ir 1,3 tūkst. raudonukės atvejų, o 2017-aisiais užfiksuoti tik 45 kiaulytės ir nė vieno raudonukės atvejo. Šie susirgimai gali turėti sunkių ilgalaikių ir negrįžtamų padarinių sveikatai, o nuo jų apsaugo tik skiepai.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonių Lietuvoje, kurie yra visiškai nusistatę prieš skiepus, nėra daug, vos 4–6 proc. Tačiau pasak specialistų, jeigu apie 5 proc. žmonių šalyje atsisako skiepytis nuo vakcinomis valdomų ligų, lieka pakankamai didelė epidemijos rizika.
Internetas – šių laikų Babilonas
Pasak psichoterapeuto, socialiniai tinklai ir internetas tapo vienu iš aktyviausių kanalų skleisti informaciją, kurios pagrįstumo niekas netikrina. Laisvė internete reikšti savo mintis ir požiūrį ilgainiui suformavo nuomonės lyderius, kuriais pasitiki minios žmonių.
„Bet kuriame viešai prieinamame internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose, kur renkasi skiepų skeptikai, galima rasti tokių absurdiškų argumentų, kad skiepuose yra gyvsidabrio, sukeliančio autizmą, ar teiginių, jog pasiskiepijus ir susergama tomis ligomis, nuo kurių skiepijaisi.
Kas negirdėjo, kad neva „skiepai sužaloja imunitetą“, „paskatina susirgti gripu ar kita liga“, „nuo skiepų išsivysto mažakraujystė“, „galima pasigauti ligų nuo paskiepytų žmonių“, – vardija psichoterapeutas.
Pasak E.Laurinaičio, publikuojant tokius mitus paprastai nesilaikoma principo išklausyti kitą pusę ar bent paieškoti ir supažindinti savo auditoriją su moksliniais tyrimais, specialistų publikacijomis ar sėkmės istorijomis, kaip buvo išgelbėta ne šimtai, o tūkstančiai gyvybių, o tokios ligos kaip raupai liko nebent mokslininkų susidomėjimo objektu.
Taikosi į emocijas
„Dalį informacijos žmogus yra linkęs suvokti protu ir logika, tačiau didžioji dalis informacijos užkabina emocijas. Dažniausiai melagingos informacijos ar propagandos poveikis yra nukreiptas į tokias emocijas, su kuriomis žmogui apskritai yra sunku susitvarkyti, nes tai tokie baziniai dalykai kaip pavojus ir baimė“, – paaiškina psichoterapeutas.
Jo teigimu, pavojaus ir baimės mygtukų įjungiamą neracionalumą yra sunku suvaldyti.
Grįžta seniai užmirštos mirtinos ligos, nuo kurių galėtume apsisaugoti.
„Jei informacija sužadina mūsų baimės pojūčius, įkrenta į „baimės kanalą“, išsigąstame nesąmoningai, nepasikliaudami jokia logika. Kai žmogus pajaučia pavojų, su juo ramiai kalbėtis tampa sunku. Įmanoma, bet užtrunka nemažai laiko“, – pasakoja E.Laurinaitis.
Už baimės slepiasi stereotipinis mąstymas, o konkrečiu skiepų atveju – skausmo ar vaistų baimė, žinių stoka, aklas pasikliovimas gandais ir pasirinkimas geriau nieko nedaryti, nes tikimasi, kad taip bus saugiau.
Skatina išlikti budriems ir kritiškiems
Prieš skiepus nukreiptas judėjimas atsirado kartu su skiepais maždaug prieš 300 metų – jau buvo piešiamos negailestingos karikatūros. Tačiau ir periodiškas prausimasis kažkada buvo kritikuojamas, laikomas pavojingu sveikatai.
„Žmones galima suskirstyti į tris grupes: skiepų šalininkai, kurie suvokia jų naudą, abejojantys arba neapsisprendę ir skiepų skeptikai. Daugiausiai gydytojai bendrauja su antrąja grupe, atsakydami į visus rūpimus klausimus, kalbėdami, aiškindami. Tuo tarpu su tais, kurie girdėti nenori, kalbėti ir susikalbėti praktiškai neįmanoma.
Net ir bandant kiekvieną klausimą ar mitą išsiaiškinti, nuomonę pakeisti sunku. Veikiau atvirkščiai, nes net ir su priešdėliu „ne“ įvardinta informacija žmogaus galvoje įkrinta ir užsifiksuoja“, – teigia gydytojas.
Psichoterapeutas E.Laurinaitis pastebi, kad dėl praktikos nesiskiepyti ar neskiepyti atžalų medikai Lietuvoje ne tik registruoja didėjantį sergamumą įvairiomis infekcinėmis ligomis, bet ir grįžta seniai užmirštos mirtinos ligos, nuo kurių galėtume apsisaugoti.
