15min.lt primena, kad pagal pirminį planą Edenas turėjo būti transplantuotas vasario 17-ąją Lenkijoje. Tačiau lenkai, įvertinę sudėtingą berniuko būklę, rizikuoti pabūgo.
Šeima, beveik praradusi viltį, grįžo į Vilnių. Čia Edeną nuo kūdikystės prižiūrintys gydytojai prasitarė apie dar vieną galimybę – susipažinę su lietuvio ligos istorija jį priimti sutiko Hamburgo chirurgai. Transplantacijos operacijos ir gydymo užsienyje išlaidas įsipareigojo apmokėti Lietuvos valstybė.
Atrodė, kad žemė skysta iš po kojų: vėl viskas ne taip, kaip tikėjomės. Kas toliau?
Todėl kovo 17 dieną Edenas jau buvo Hamburgo klinikose. Čia jis iki šiol.
Tėvų kepenys sūnaus neišgelbėtų
Pirmąsias tris savaites Vokietijoje Edenui buvo atliekami išsamūs tyrimai jo būklei įvertinti. Medikų verdiktas – Edeną galima transplantuoti.
„Šokinėjome iš laimės ir nekantriai laukėme transplantacijos dienos“, – pasakoja Edeno mama Karina Pociūtė.
Lietuvoje ir Lenkijoje manyta, kad kepenų donoru taps Edeno tėtis Mindaugas. Tačiau vokiečių specialistai kaip potencialią donorę tyrė ir Kariną.
Galiausiai vokiečiai paskelbė verdiktą: mažojo paciento kraujagyslių struktūra tokia sudėtinga, kad gyvo donoro kepenų jam persodinti nepavyks. Iš gyvo donoro galima paimti tik dalį kepenų, o Edenui to neužtektų. Nuspręsta laukti mirusio donoro organo.
„Atrodė, kad žemė skysta iš po kojų: vėl viskas ne taip, kaip tikėjomės. Kas toliau? Ar įmanoma greitai sulaukti donoro? Laikas tuomet nebuvo mūsų sąjungininkas – Edenas kasdien vis labiau silpo“, – košmariškas dienas prisimena K.Pociūtė.
Velykų naktį būklė tapo kritinė
Hamburgo medikai nedelsdami kreipėsi į Nacionalinį transplantacijos centrą ir įtraukė Edeną į skubios tvarkos eilę. Joje kepenų donoro jau laukė dar vienas berniukas – Vokietijos pilietis.
Ašaros sruvo upeliais, psichologiškai turėjome ruoštis viskam.
Išaušo balandžio 5-oji, Šv. Velykų rytas – lietuvių šeima šventę sutiko ligoninės palatoje. „Kaip ir priklauso, su tradiciškai dažytais kiaušiniais“, – šypteli Karina.
Tačiau po išorine ramybe slypėjo didžiulė nežinomybė: „Ar sulauksime donoro? Ar turėsime antrą šansą gyventi?“
Lyg nerimo būtų maža, Velykų naktį Edeno būklė smarkiai pablogėjo. Organizmas visiškai nepriėmė maisto, berniukas vėmė, ėmė tuštintis krauju. Nuo besikaupiančių skysčių pilvas pūtėsi tiesiog akyse.