Ji visą parą praleidžia su sūnumi, džiaugiasi, kad kartu gali būti ir tėtis. 15min.lt skaitytojai, sujaudinti Edeno istorijos, sausio pradžioje šeimai paaukojo daugiau nei 18 tūkst. eurų.
„Laimė, bent apie pinigus pragyvenimo išlaidoms galvoti nereikia. Hamburgas – brangus miestas. Turime mokėti už namus ir maistą, todėl išlaidų susidaro. Be to, čia mums teks kurį laiką sugrįžti apžiūroms“, – pasakoja Karina ir dar kartą padėkoja geros valios žmonėms.
Dar nesėdi, bet garsiai juokiasi
Karina džiaugiasi Hamburgo klinikos personalo rūpesčiu: „Esame puikiai prižiūrimi, skyriaus sesutės labai geros. Edenas mylimas ir turi pravardę – jį čia vadina Mikimauzu“, – juokiasi pašnekovė.
Pradeda atsistatyti ir vystymasis, nors sėdėti be tėvelių pagalbos dar nepavyksta, bet labai stengiamės.
Edenas pamažu priauga svorio, tačiau būdamas vienerių sveria tik 6,5 kilogramo.
„Pradeda atsistatyti ir vystymasis, nors sėdėti be tėvelių pagalbos dar nepavyksta, bet labai stengiamės. Užtat jau ne tik šypsomės, bet ir garsiai juokiamės“, – sūnaus pasiekimais džiaugiasi Karina.
Šeima jau pasvajoja apie namus, tačiau kada grįš į gimtuosius Telšius, dar neaišku.
Drąsina niekada nepasiduoti
Jei transplantacijos galimybę būtų atmetę ne tik lenkai, bet ir vokiečiai, Edeno išgyvenimo perspektyvos būtų labai niūrios. Be operacijos berniuko organizmas neištvertų ilgiau nei metus.
Tėvus, auginančius sunkiai sergančius vaikus, Karina drąsina – niekada nepasiduokite ir kovokite iki galo: „Nenuleiskite rankų, nors būna labai sunkių dienų ir valandų. Reikia išlikti stipriems – ligą mes nugalėjome!“
Karina palaiko glaudžius ryšius ir su Edeną gydžiusiais Lietuvos medikais.
„Visada jiems parašome, kaip mums sekasi, ir gauname palaikymą. Be Santariškių klinikų Vaikų Gastroenterologijos skyriaus personalo pastangų čia tikriausiai net nebūtume. Todėl ačiū tariame Vaidotui Urbonui, Kristinai Mociškienei, Irenai Ališauskienei ir viskam skyriaus kolektyvui. Linkėjimai iš Vokietijos!“ – Lietuvos medikų indėlį kovojant už Edeno gyvybę labai vertina Karina.
