Su klastinga odos vėžio forma – melanoma – E.Gustaitis kovoja jau dvejus metus. Įtartiną darinį ant jo nugaros atsitiktinai pastebėjo sesuo. Dėl brolio sveikatos sunerimusi moteris paragino jį kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Pats Edmundas į keistą apgamą po mente nekreipė dėmesio, nors šis jau kelis mėnesius perštėjo ir porą kartų įplyšęs smarkiai kraujavo.
Pro sesers akis neprasprūdo
Kad turi keistą odos darinį, E.Gustaitis žinojo: apgamas atrodė kitaip nei kiti – savo išvaizda netgi labiau priminė karpą. Darinys ant nugaros kliūdavo prausiantis ir rengiantis drabužius. Vieną naktį E.Gustaitis pabudo kraujo klane, nes miegant apgamas plyšo ir atsivėrusi žaizda smarkiai kraujavo.
„Bet net į daktarus nesikreipiau, kažkuo patepiau, užklijavau pleistru ir tarsi užsigydžiau“, – portalui 15min.lt pasakojo vyras.
Po kelių savaičių sugijusios žaizdos vietoje vėl atsirado iškilimas – vizualiai šįkart dar bjauresnis už pirmąjį. „Vėl plyšo, vėl bėgo kraujas“, – prisiminė E.Gustaitis, tąkart irgi neįtaręs nieko bloga, juolab gyvybei pavojingos ligos.
„Tačiau birželį į Lietuvą grįžo sesuo, gyvenanti Airijoje. Kieme ploviau automobilį, išsirengęs iki juosmens. Seseriai už akių užkliuvo mano nugara, ji apžiūrėjo, pačiupinėjo ir įspėjo, kad taip neturėtų būti“, – kalbėjo E.Gustaitis.
Gal nieko bloga, bet dėl viso pikto
Po kelių savaičių Santariškių klinikose lankydamas sergantį pažįstamą, E.Gustaitis užsuko į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą ir pirmam koridoriuje sutiktam gydytojui papasakojo apie savo bėdą.
Kieme ploviau automobilį, išsirengęs iki juosmens. Seseriai už akių užkliuvo mano nugara, ji apžiūrėjo, pačiupinėjo ir įspėjo, kad taip neturėtų būti.
„Sako, pakelk marškinėlius ir parodyk. Vos pažvelgęs jis iš karto paskambino kolegai ir pradėjo tartis dėl galimybės skubiai operuoti. Iš pradžių manęs negąsdino: gal nieko blogo nėra, bet dėl viso pikto...“, – patirtimi dalijosi 15min.lt pašnekovas.
Ant operacinio stalo jis atsidūrė jau po dviejų dienų. Praėjus dar dešimčiai sulaukė skambučio: ištyrus darinį paaiškėjo, kad jis piktybinis. E.Gustaičiui diagnozuota antra melanomos stadija.
Per metus – net penkios operacijos
Onkologinė liga nebuvo išplitusi, todėl tikėtasi, kad pacientui pakaks chirurginio gydymo. Tačiau po pusmečio ant E.Gustaičio nugaros „išdygo“ net keturi nauji dariniai.
„Liga atsinaujino po kelionės į Indiją, nes ten turbūt gavau per daug saulės, nors, tiesą sakant, nesu šilumamėgis. Esu šviesiaodis, todėl saulės visada privengdavau. Manau, melanomai, kaip ir kitoms ligoms, įtakos turi gyvenimo būdas ir stresas. Kai tik labiau susinervindavau, tas vėžiukas iškart pradėdavo kutenti nugarą, o po kelių savaičių atsirasdavo naujų darinių“, – pasakojo E.Gustaitis.
Per metus jis patyrė penkias operacijas. Kaskart viltasi, kad liga negrįš, tačiau ji atsinaujindavo jau po kelių savaičių.
„Viena operacija truko pusę paros. Jos metu man buvo pašalinti ne tik nauji dariniai, atsiradę ant nugaros, bet ir pažasties limfmazgiai. Tos pačios operacijos metu atliktas ir kosmetinis pašalintos odos atstatymas“, – aiškino E.Gustaitis.
Gydytojai taiko pažangiausią gydymą
E.Gustaitį operavo gydytojas onkologas Arnoldas Krasauskas. „Jis rinkosi rizikingiausią kelią, tačiau esu jam dėkingas, nes pats iš karto būčiau rinkęsis chemiją, o ji pakenktų ne tik vėžiui, bet ir sveikiems organams. Nežinau, ar šiandien kalbėčiausi su jumis“, – svarstė pašnekovas.
Penkios narkozės – ne juokas. Daugiau organizmas galėjo ir nepavežti.
Vis dėlto chemoterapijos jis neišvengė. Po penktosios operacijos dariniams ant nugaros vėl atsiradus, medikai ryžtis šeštajai nedrįso – pernelyg pavojinga.
„Penkios narkozės – ne juokas. Daugiau organizmas galėjo ir nepavežti“, – šypsosi E.Gustaitis.
Praėjus pusę chemoterapijos kurso gydytojai jam „išrūpino“ gydymą naujausiais vaistais.
„Jie įtikino ligonių kasas, kad man tie vaistai tikrai reikalingi: dabar vartoju valstybės kompensuojamas piliules, kurios padėjo suvaldyti ligą. Tiesą sakant, šiandien jaučiuosi sveikas“, – džiaugėsi vyras.
Delsia, neigia, ignoruoja ligą
Asmeniškai susidūręs su melanoma E.Gustaitis atidžiai skenuoja kiekvieną apgamą – ne tik savo, bet ir kitų žmonių.
„Akys iškart sminga, jei pamatau kampuotesnį, keistesnės spalvos ar pan. Kaune mačiau berniuką, po kurio ausimi grynai melanomiškas apgamas. Net jo mamą sustabdžiau ir patariau pasitikrinti, tačiau mane tik užsipuolė: ko kišuosi ne į savo reikalus?!“ – apgailestavo E.Gustaitis.
Tuo metu odos vėžiu Lietuvoje kasmet suserga daugiau nei 2 tūkst. žmonių, melanoma diagnozuojama 350 gyventojų.
„Statistika nedžiuginanti, Lietuvoje sergančių melanoma skaičius kasmet didėja. Nors pastaraisiais metais vis dažniau nustatomos ankstyvos melanomos stadijos, pastebime, kad pažengusių stadijų vis tiek nemažėja, o tai rodo, kad ne vienas susirgęs delsia, bijo, neigia ar neatpažįsta melanomos ir laiku nesikreipia pagalbos“, – situaciją komentavo Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Miršta 75 proc. ligonių
Per metus melanoma nusineša apie 100 gyvybių, dar apie 60 žmonių miršta dėl kitų odos vėžio formų.
Nors pastaraisiais metais vis dažniau nustatomos ankstyvos melanomos stadijos, pastebime, kad pažengusių stadijų vis tiek nemažėja, o tai rodo, kad ne vienas susirgęs delsia, bijo, neigia ar neatpažįsta melanomos ir laiku nesikreipia pagalbos.
Medikai pataria akylai stebėti pigmentines dėmes, apgamus ir kilus net menkiausiai abejonei kreiptis į gydytojus.
Melanomą diagnozavus anksti, net 97 proc. pacientų pasveiksta. Pati melanoma sudaro tik 11 proc. visų odos vėžių, tačiau dėl jos miršta net 75 proc. ligonių. Tai – rečiausiai pasitaikantis, bet labai piktas vėžys dėl greitos išplitimo rizikos.
Oda turi atmintį
Specialistai atkreipia dėmesį, kad odos vėžys nėra skausmingas susirgimas. Liga gali prasidėti nuo iš pirmo žvilgsnio visai nekaltos rausvos, galbūt pleiskanojančios dėmelės. Kartais – nuo spuogelio ar šašo.
Oda gali pašlapiuoti, gali susidaryti pūlinėlis. Į tokius dalykus žmonės nekreipia dėmesio. Tačiau reikia žinoti, kad joks odos susirgimas, taip pat ir spuogas, negali būti visą laiką. Jei jis nesugyja ir neišnyksta per kelias savaites, reikia susimąstyti.
Odos vėžio darinys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje: ant rankos, kojos, veido, paausiuose ar tarpupirščiuose. Net pažastyje, kur, atrodytų, saulės patenka mažai.
Didesnę riziką susirgti odos vėžiu turi žmonės, vyresni nei 50 metų. Dažniau – moterys. Iki tokio amžiaus jų oda jau yra sukaupusi svarią spindulių dozę. O saulės spinduliai pasižymi savybe akumuliuotis ir tik po kurio laiko atsiskleisti. Todėl sakoma, kad oda turi atmintį.
Primygtinis prašymas vengti soliariumų
Norint išvengti odos ligų, svarbiausia riboti lepinimosi saulės voniomis laiką ir vengti saulės, kai ji intensyviausia – vasarą nuo 12 iki 16 val.
Stiprus nudegimas iki pūslelių ar skausmo, išliekantis bent dvi dienas, laikomas pavojingu.
Stiprus nudegimas iki pūslelių ar skausmo, išliekantis bent dvi dienas, laikomas pavojingu.
Todėl gydytojai dermatologai ragina nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės, turinčio platų spektrą – ne mažiau nei 15 SPF, geriausia – su 30 SPF ženkliuku, saugantį tiek nuo A, tiek nuo B spindulių.
Be to, rekomenduojama vengti soliariumų ir deginimosi kabinų.
Akciją rengia jau septintą kartą
Lietuvoje jau septynerius metus iš eilės Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama kampanija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma – Euromelanomos diena.
Lietuvoje įvykusių pirmųjų šešių Euromelanomos dienos akcijų metu dalyvaudavo daugiau nei 60 dermatologų iš daugiau nei 40 įvairių Lietuvos gydymo įstaigų.
Per tuos metus iš viso Lietuvoje buvo patikrinti 7366 pacientai, iš kurių apie 38 žmonių įtarta odos melanoma, apie 250 pacientų – odos vėžys (plokščialąstelinis ar bazalinių ląstelių), beveik 700 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.
