Statistika rodo, kad 10–20 proc. porų yra nevaisingos. Šios ligos priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10–20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys.
Trys pagrindinės nevaisingumo priežastys
„Nevaisingumas diagnozuojamas tada, kai pora turi lytinius santykius ne rečiau 2–3 kartus per savaitę, nevengia nėštumo, tačiau moteris nepastoja“, – teigia „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė–ginekologė A.Usonienė.
Yra trys pagrindinės nevaisingumo priežastys: kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių patologija ir nepakankama spermos koncentracija bei judrumas.
Pasak gydytojos, norint išvengti moterų nevaisingumo, reikia prevenciškai rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Dažnai pasikartojančios vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Svarbu ugdyti ir mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu, atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Hormoniniai tyrimai ir anatominiai pakitimai
Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Taip pat tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. A.Usonienė pažymi, kad būtina atlikti tyrimus ir dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. „Kadangi tiriama pora, atliekamas ir vyro spermos tyrimas“, – priduria gydytoja.
Nevaisingumą sukelia ir kitos priežastys: įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai, nėštumo nutraukimai, persirgti gimdos gleivinės uždegimai, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę.
„Esant anatominiam nevaisingumui gali būti naudojamas chirurginis gydymo būdas, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai“, – teigia „Vaisingumo klinikos“ specialistė.
Kiaušintakinis nevaisingumo tyrimai ir priežastys
Šiuo metu kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais: atliekamas tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius, tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą. „Jei įtariama endometriozė, praeityje buvusios operacijos, dubens uždegiminė liga, rekomenduojamas trečias chirurginis gydymo būdas laparoskopija“, – pasakoja A.Usonienė.
Gydytoja pažymi, kad šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl nemalonūs moterys, skausmingi ir gali ilgai užtrukti.
„Moterims gali būti diagnozuojamas kiaušintakinis nevaisingumas, kuris atsiranda dėl lytinių organų uždegimų. Kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, atsiranda kitos anatominės patologijos, kurios trukdo spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę“ – teigia A.Usonienė.
Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai – skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau, pasak gydytojos, tai nėra efektyvus būdas.
Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai – atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos. „Tačiau mokslo įrodyta, kad efektyviausias kiaušintakių patologijos gydymas yra pagalbinis apvaisinimas“, – pabrėžia A.Usonienė.
Kiaušidžių patologija ir endokrininis nevaisingumas
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, kitaip sakant beįvyksta ovuliacija.
„Gydant kiaušides svarbu pirmiausia pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus“ – sako gydytoja.
Dar viena gan dažnai pasitaikanti nevaisingumo forma – endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla: skydliaukė ar antinksčiai.
Pasak gydytojos, endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra kokių nors hormonų trūkumas arba perteklius, jų kiekis papildomas arba mažinamas vaistais.
Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų vartojami leidžiamieji gonadotropinai. A.Usonienė atkreipia dėmesį, kad šį gydymą skiria ir kontroliuoja gydytojas.
Endometriozė nustatoma ir jaunoms moterims
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė. Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių.
„Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų“, – pabrėžia ginekologė.
Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. „Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais. Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami“, – pasakoja A.Usonienė.
Gali lemti ir psichologinės priežastys
Gydytoja pasakoja, kad ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą, ir tai gali lemti psichologines nevaisingumo priežastis.
Poros vaisingumui taip pat kenkia užteršta aplinka, kai darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija.
Nustatyta, kad dėl rūkymo vaisingumas sumažėja 13 proc. Kenkia ir pasyvus rūkymas – buvimas prirūkytoje patalpoje. Alkoholį vartojančios moterys dažniau į gydytojus kreipiasi dėl nevaisingumo
Kartais moters nevaisingumo priežastis lieka neaiški.
Efektyviausias gydymas – pagalbinis apvaisinimas
Pasak A.Usonienės, pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas: „Visame pasaulyje jau gimė milijonai vaikų po šios procedūros.“
A.Usonienė pažymi, kad yra du pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI).
Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas.
Antras būdas – pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35–36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma.
Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje – tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. „Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi“, – teigia A.Usonienė.
Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Pirmajam pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam kūdikiui sukako 45-eri
Prieš 45-erius metus Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Louise Brown tėvai devynerius metus bandė pastoti natūraliai, tačiau mamai buvo diagnozuotos kiaušintakių komplikacijos. Pirmą kartą buvo atlikta procedūra, kuri vėliau tapo žinoma kaip apvaisinimas in vitro – kiaušialąstė apvaisinama laboratorijos sąlygomis. Po planuoto cezario pjūvio, kūdikis gimė sveikas. Louise Brown tapo aktyvia pagalbinio apvaisinimo šalininke. Ištekėjusi Louise pastojo natūraliai ir pagimdė sūnų.
Apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkas, britų mokslininkas Robertas Edvardsas už šį išradimą 2010 m. apdovanotas Nobelio premija.
