Asmeninis treneris Vladas visos programos metu akylai stebi kiekvieną mano žingsnį, palaiko psichologiškai ir moko didžiuotis savimi. Perskaitėte teisingai – moko, nes didžiavimasis savimi, pasirodo, nėra viena iš mano charakterio savybių.
Įpročių keitimui didžiavimasis savimi labai svarbus. Reikia pagirti save už kiekvieną, net ir menkiausią pasiekimą. Būtina pažvelgti atgal ir pasidžiaugti nueitu keliu, atliktu darbu. Negana to, treneris prisakė po kiekvieno programos mėnesio švęsti savo pergales.
Po pirmo mėnesio to nepadariau. Anokia čia pergalė, galvojau, vykdau, ką man liepia, ir tai ne visiškai. Vis dar pamirštu pavalgyti vakarienę, užmiegu alkana, nes tingiu suvalgyti kokį užkandį, ar praleidžiu treniruotę. Negaliu didžiuotis savimi nenuvertusi kalnų su ašarotomis akimis ir kraujuojančiais krumpliais. Tiesiog nemoku.
Svoris beveik nesumažėjo
Sąmoningai suvokiau, kad sveika mityba nėra pragariška kankynė (nes maniau, kad tik nugalėjus tokią galima švęsti), tačiau galvoje tūnantys įsitikinimai vertė galvoti, jog įpročių keitimas privalo būti kančia. Pasak Vlado, jei būtų taip, kaip aš maniau, daugybė žmonių mestų viską jau po poros savaičių.
Sportuodama kas antrą dieną, valgydama subalansuotą maistą, vartodama vitaminus ir maukdama vandenį kibirais kažkodėl tikėjausi, kad akimirksniu susitrauksiu kaip Coliukė. Kadangi Vladas patarė pirmąjį mėnesį nė nežvilgčioti į svarstykles, nekantriai laukiau pirmo apimčių matavimo ir svėrimosi.
Atėjus tiesos akimirkai užlipau ant svarstyklių ir... Prasidėjo panika. Per mėnesį svoris sumažėjo vos 200 g. Kokia čia velniava? Puoliau skųstis treneriui, apipyliau klausimais, pradėjau barti save, niekaip negalėjau suprasti, kodėl tie stebuklingais turėję būti pokyčiai neveikia.
Vladas, ačiū jam už tai, kantriai išklausė, nuramino ir liepė pasimatuoti apimtis bei nusifotografuoti. Programos pradžioje reikėjo padaryti tą patį, kad vizualiai galėtum matyti savo progresą. Viską padariau, palyginau su rezultatais prieš keturias savaites ir išsižiojau. Nuotraukose akivaizdus skirtumas, o ir centimetrai iškalbingai pranešė apie apimčių sumažėjimą.
Šiuos skaičius treneris (naudodamas paslaptingus skaičiavimus) pavertė man suprantamais rezultatais. Taigi, per mėnesį riebalų mano kūne sumažėjo nuo 35 proc. iki 30 proc., t.y. anksčiau buvę 26,3 kg riebalų po keturių savaičių virto 22,6 kg. Tad mano svoris turėjo sumažėti beveik 4 kg. Kita vertus, liesų raumenų kūne padaugėjo nuo 48,5 kg iki 52,2 kg, tai yra tiek pat, kiek sumažėjo riebalų. Negana to, krūtinė ir klubai susitraukė po 3 cm, o liemuo – 7 cm. Mistika, ne kitaip, svarstyklės nerodo, bet iš tiesų sulieknėjau.
Valgyti, negalima išalkti
Po rezultatų įvertinimo pasunkėjo ir sporto programa. Nors sportuoti reikia ne daugiau nei anksčiau, patys pratimai – sudėtingesni, tad maudžiantis kūnas man tapo įprastu reiškiniu. Per šešias prabėgusias savaites jau beveik išmokau nesvarstydama pasirinkti tinkamą maistą. Pagrindiniams patiekalams būtina delno dydžio baltymų porcija, užkandžiams – mažesnė.
Taip pat būtina valgyti angliavandenius. Nors anksčiau maniau, kad bulvės, makaronai ar ryžiai – tinkamos mitybos priešai, tačiau smarkiai klydau. Vladas tikina, kad visiškai atsisakius angliavandenių destabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje, taip pat greičiau išalkstama. Šie produktai iš valgiaraščio visiškai išbraukiami tik laikantis bene visų griežtų dietų, tačiau ne ugdant sveikos mitybos įpročius.
Nors anksčiau maniau, kad bulvės, makaronai ar ryžiai – tinkamos mitybos priešai, tačiau smarkiai klydau.
„Juk visą gyvenimą nevalgysi vien baltymų ir daržovių, anksčiau ar vėliau organizmas pats pradės reikalauti angliavandenių, riebalų. O kas tada bus? Surysi kilogramą ledų vienu prisėdimu, o po to vėl kankinsiesi? Mes čia sprinto nebėgam“, – sako treneris.
Taip pat į pagrindinius patiekalus būtina įtraukti nykščio dydžio riebalų kiekį ir kokių tik norisi daržovių. Gamindama maistą pradėjau galvoti apie produktus pagal tai, ką jie suteiks organizmui. Baltymai – svarbūs raumenims, kuo stipresni raumenys, tuo greičiau tirpsta riebalai. Angliavandeniai suteikia energijos. Riebalai padeda kūnui pasisavinti vandenyje netirpstančias maistines medžiagas.
Sveikai maitinantis labai svarbu daug valgyti (savaime suprantama, ne bet ko). Nuo projekto pradžios savo kailiu pajutau, kaip veikia suvartojamo maisto kiekio didinimas. Kuo dažniau valgysi tinkamą maistą, tuo greičiau veiks medžiagų apykaita. Taip, kartais vakarais, peržvelgusi savo dienos meniu, stebiuosi, kad ryju lyg besilaukianti dramblienė, bet niekada nejaučiu sunkumo ir nepersivalgau. Sveikos mitybos ir dietų skirtumai man pasirodė panašūs į sprendimą, kur dėti kablelį sakinyje „Valgyti negalima išalkti“.
Silpnos nugaros būklė gerėja
Po pirmųjų rezultatų Vladas kur kas dažniau ėmė manęs klausinėti apie programos laikymąsi. Paprašė kasdien siųsti jam visų valgomų patiekalų nuotraukas, pasakoti, kaip sekėsi treniruotės namuose.
Per savaitę frazes: „Šaunuolė! Taip ir toliau! Tik nesustok!“ išgirstu keliasdešimt kartų. Kai paklausiau, kodėl staiga priskreto lyg vantos lapas prie užpakalio, atsakė paprastai – pamatę pirmuosius rezultatus žmonės linkę atsipalaiduoti.
Per savaitę frazes: „Šaunuolė! Taip ir toliau! Tik nesustok!“ išgirstu keliasdešimt kartų.
Aš kol kas atsipalaiduoti neketinu. Prasidėjus projektui išgirdau, kad man būtina stiprinti nugaros raumenis, jei nenoriu greitai tapti nuolatine poliklinikų lankytoja. Jaučiu, kad nugara stiprėja kas savaitę, darosi vis lengviau atlikti tuos pačius pratimus, sporto klube pakeliu sunkesnius svarsčius. Tokie rezultatai labai džiugina, o ir paryškėjęs liemuo žalos nedaro.
Sykį prieš treniruotės su Vladu pabaigą beveik šliaužiau grindimis ir burbėjau, kad jau viskas, nebepakilsiu. „Jeigu tave užpultų, kaip tu su tokiais silpnučiais raumenimis apsigintum? Dar galėtum bėgti, bet jei nestiprinsi kojų ir ištvermės, toli nenubėgsi“, – juokavo treneris.
Tąsyk jo pasakyta frazė paskatino dar labiau tvirtinti raumenis. Sportuoti ir sveikai maitintis noriu ne tik dėl dailesnės figūros. Nors, pripažįstu, prisiversti apsirengti sportinę aprangą ir pradėti treniruotę kiekvieną kartą būna labai sunku, iš kurios pusės bežiūrėtum, visa tai tik į naudą.