Kavos suteikiama energija yra trumpalaikė
G.Jonaitytė prisipažino, kad ir pati kadaise gėrė kavą. Malonus kavos aromatas, švelni tekstūra ir gerai nuteikiantis jos gėrimo ritualas – viskas tarsi labai gražu. Tačiau už šį malonumą sumokama, jos manymu, per didelė kaina.
„Taip, kava suteikia energijos, bet ši energija labai apgaulinga, kadangi kavoje esančios stimuliuojančios medžiagos veikia labai trumpą laiko tarpą. Tas trumpalaikis poveikis manęs niekada nežavėjo. Tiek mitybos, tiek fizinės veiklos srityje visada stengiausi ieškoti kitų būdų, kad nuolat jausčiausi gerai.
Mums reikia energijos, kurios užtektų ilgam, o kofeinas suteikia energijos trumpą laiką. Ji tik stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus, ir būtent dėl to mes patys tampame aktyvūs.
Kava iš mūsų organizmo naudingas medžiagas šalina, o kakava mums jų suteikia.
Kofeinas suspaudžia kraujagysles, dėl to kraujui pratekėti tampa sunkiau ir širdis turi dirbti intensyviau. Dėl to dažnėja jos susitraukimų dažnis. Tačiau kai šis dirbtinis stimuliuojantis kavos poveikis baigiasi, mūsų aktyvumas krinta ir tam, kad jaustumėmės žvaliai, mums vėl reikia naujos dozės“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, nustoję staiga gerti kavą, žmonės ima jausti netgi fizinius skausmus, ypač galvos skausmą. Vienas vyras prisipažino, kad mesti rūkyti jam buvo lengviau negu liautis gerti kavą. Jis nesitikėjo, kad gali būti taip sunku.
„Argi tai normalu? Tarkime, mes valgėme daug obuolių ir vieną dieną liovėmės. Ar mums skaudės dėl to galvą? Kiti neišgėrę kavos negali net sportuoti. Žmonėms sunku patikėti, kad organizmas taip smarkiai gali būti priklausomas nuo kavos. Tačiau pati stebėjau situaciją, kai vyras išgėrė moters kavos puodelį ir namuose daugiau nebuvo kavos. Neįsivaizduojate, kokia buvo tragedija. Namuose buvo išverstos visos spintelės. Akivaizdu, kad tai priklausomybės požymis“, – tikino G.Jonaitytė.
Kodėl kavos sukeliamas stresas nenaudingas
Ekspertė žmonėms, norintiems mesti gerti kavą, veda seminarus, kuriuose aiškina, kodėl esame nuo jos priklausomi. Pašnekovė atvirauja, kad kai kurie žmonės jai tiesiai prisipažįsta bijantys ateiti į seminarą, nes nebegalės ramiai gerti kavos, kuri jiems teikia daug malonumo.
„Svarbu ir tai, kad neigiamas kavos poveikis yra kaupiamojo pobūdžio. Iš tiesų išgėrus vieną kitą pudelį kavos dažniausiai nieko bloga nesijaučia, tačiau ilgainiui ji padaro savo juodą darbą. Yra nemažai žmonių, kurie teigia, kad jaučiasi blogai, tačiau gydytojai nieko neranda. Tai nesveikos mitybos ir gyvenimo būdo pasekmė. Iki tam tikros ribos organizmas žalingus poveikius dar gali kompensuoti, išsivalyti, bet jo ištekliai riboti ir ateina laikas, kai jis nebegali to padaryti.
Žinoma, kenkia ne vien kava, pastaroji – tik maža dalelė visų neigiamų veiksnių fone. Bet jeigu aš šiandien galiu pasirūpinti rytojumi, kodėl to nepadaryti?
Iš tiesų išgėrus vieną kitą pudelį kavos dažniausiai nieko bloga nesijaučia, tačiau ilgainiui ji padaro savo juodą darbą.
Dažnai žmonės mano, kad vienas puodelis per dieną tikrai nepakenks, tačiau dar kartą kartoju: nuodas, net ir mažomis dozėmis gaunamas, vis tiek yra nuodas. Kuo organizmas stipresnis, tuo ilgiau su tuo nuodu susitvarko. Nesvarbu, kas tai būtų – kava, greitas maistas, alkoholis, tabakas... Tačiau tie nuodai mūsų organizme neišvengiamai kaupiasi ir anksčiau ar vėliau pasiekia kritinę ribą“, – teigė G.Jonaitytė.
Pasak jos, kofeinu organizmas yra nenatūraliai stimuliuojamas: išsiskiria streso hormonas, dėl to padidėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies ritmas. Nors moksliškai įrodyta, kad nedidelis streso kiekis organizmui netgi naudingas, tačiau tikrai ne tuomet, kai jis tampa nuolatiniu fonu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Asmeninė patirtis – mėnuo be kavos. 6 svarbiausi pokyčiai
Kiek kofeino yra kavoje, arbatoje ir kakavoje
Be to, kofeinas yra tarsi kempinė, kuri sugeria iš mūsų organizmo visą vandenį.
„Esu pastebėjusi, kad jeigu žmonės ilgą laiko tarpą geria po 2–4 puodelius kavos per dieną, jų oda yra išsausėjusi, ypač moterų. O kai odai trūksta vandens, ji daug greičiau sensta. Pagaliau reikia suprasti, kad kartu su vandeniu iš mūsų organizmo pasišalina ir mums reikalingi vitaminai.
Žmogus stengiasi sveikai valgyti, bet kas iš to? Visi gaunami vitaminai pražūva, įsisavinami tik tie, kurie reikalingi išgyvenimui. Paradoksas – žmogus rūpinasi savimi, perka gerą maistą, bet jo organizmo ląstelės badauja“, – pasakojo pašnekovė.
G.Jonaitytė siūlo išbandyti kitas alternatyvas, kurios ilgainiui gali teikti ne menkesnį malonumą nei kava. Pradžiai kavą galima pakeisti arbata. Ji taip pat turi kofeino, bet 100 mg kofeino kavos puodelyje neprilygsta 100 mg kofeino šimte gramų arbatžolių. Juk į į puodelį įsimetame vos kelis arbatos lapelius, o tai vos 1–2 mg kofeino.
Kita puiki alternatyva, visiškai neturinti kofeino, bet savo skoniu panaši į kavą, – cikorijos, miežių, skrudintų morkų ir kt. gėrimai. Kava „be kofeino“ taip pat turi kofeino, viename puodelyje jo gali būti iki 10 mg.
Pati G.Jonaitytė vietoj kavos geria kakavą. Nors pastarosios puodelyje gali būti apie 3–5 mg kofeino, tai tikrai nėra didelė dozė.
„Be to, kakava yra naudinga mūsų organizmui. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems trūksta geležies, netgi rekomenduoju kramtyti kakavos pupeles, kadangi jos skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Taigi kava iš mūsų organizmo naudingas medžiagas šalina, o kakava mums jų suteikia.
Taigi tikrai yra pakankamai alternatyvų, kuo pakeisti kavą ir tokiu būdu neapkrauti organizmo papildomu balastu. Juk kofeinas pats savaime nepasišalina, tenka aktyviau dirbti įvairioms sistemoms, kad jį pašalintų. Savo genetikos, lemiančios polinkį sirgti tam tikromis ligomis, mes nepakeisime, bet bent jau galime neteršti savo organizmo tais dalykais, kurie suaktyvina tuos neigiamus genetinius kodus“, – patarė pašnekovė.