Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Emocinė krizė arba nervinis išsekimas: 13 požymių, kurie keičia jūsų elgesį

Kasdien darbe ar namuose patiriamas stresas galiausiai gali baigtis nerviniu išsekimu, kuomet taps itin sunku susidoroti su dienos užduotimis ar užsiimti įprasta veikla.
Emocinė krizė verčia atsiriboti
Emocinė krizė verčia atsiriboti / „Fotolia“ nuotr.

Streso ekspertė Charlotte Watts portalui healthista.com atskleidžia, kad nervinio išsekimo simptomai kartais gali pasireikšti itin netikėtais būdais: nuo problemų su virškinimu iki nenumaldomo saldumynų troškimo ar pernelyg didelio jautrumo aplinkinių nuomonei. Ekspertė tikina, kad labai svarbu tinkamai sureaguoti į pirminius simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.

Nervinis išsekimas, arba emocinė krizė

Šie du terminai apibūdina būseną, kuomet gyvenime pasiekiamas taškas, kai psichologiškai išsekęs žmogus nebesugeba susidoroti su sau įprasta veikla ir pradeda neigiamai bei itin pesimistiškai žvelgti į gyvenimą.

Kitaip tariant, emocinė krizė ar nervinis išsekimas yra būsena, kai pasiekiamas visiškas psichologinis lūžis: žmogui nesinori absoliučiai nieko, jis jaučiasi abejingas, išsekęs ir atsiribojęs nuo viso pasaulio. Emocinį lūžį patyręs žmogus jaučia didelį abejingumą net ir tiems dalykams, kurie anksčiau jam keldavo stresą ar didelį rūpestį.

Taip pat skaitykite: Somatinė depresija: po kokiomis ligomis slepiasi ir kokius žmones dažniausiai griebia

Emocinį lūžį patyręs žmogus jaučia didelį abejingumą net ir tiems dalykams, kurie anksčiau jam keldavo stresą ar didelį rūpestį.

Emocinė krizė sukelti gali ir fizinius negalavimus: nepaaiškinamus skausmus, virškinimo problemas, nuolat jaučiamą nuovargį ar silpnumą. Medicininiai tyrimai rodo, kad šis psichologinis sutrikimas gali sukelti ir rimtas širdies ligas ar netgi širdies priepuolius.

Streso ekspertė Ch. Watts tikina, kad pastebėti emocinę krizę itin sunku, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus kalbas. Jei išgirstate šias frazes arba su daugeliu jų patys sutinkate, metas kreiptis pagalbos:

  • „Jau nebegaliu su tuo susidoroti“;
  • „Man visko jau tiesiog per daug“;
  • „Norėčiau tiesiog išnykti arba pasislėpti nuo viso pasaulio“;
  • „Jaučiu, kad tuoj pasieksiu ribą“.

Streso ekspertė pateikia ir emocinės krizės simptomus, kurie dažnai be reikalo yra pražiūrimi ir nurašomi kaip paprasčiausi streso ženklai. Ch. Watts tikina, kad į juos atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis pagalbos yra tiesiog būtina.

Ekspertė išskiria 13 pagrindinių emocinės krizės simptomų ir skirsto juos į atskiras žmogaus gyvenimo sritis.

Psichologija veikia ir organizmą

Simptomai:

  • kūno skausmai;
  • sunkiai sekasi atsitiesti ir išgyti nuo įvairių ligų ar infekcijų;
  • virškinimo problemos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
  • nuolatinis noras ko nors saldaus.

„Nuolatinį stresą patiriantys asmenys iš savęs visuomet tikisi pernelyg daug, o tai atima itin daug energijos ir dėl to galiausiai norisi ko nors, kas greitai pakeltų cukraus lygį kraujyje“, – tikina streso ekspertė.

Ch. Watts atskleidžia, kad dėl streso suprastėja ir organizmo darbas: nusilpsta imuninė sistema, pakrinka nervai, sutrinka hormonų lygis organizme – kitaip tariant, patyrus emocinę krizę organizmas tiesiog „perdega“.

Kaip sau padėti: streso ekspertė tikina, kad itin svarbu yra tinkamai ir kokybiškai maitintis, o valgant atsiriboti nuo visų technologijų ir tiesiog pabendrauti su kolegomis, draugais ar giminėmis – jų pagalba patyrus emocinę krizę yra itin svarbi.

Renkantis maistą, labai svarbu valgyti produktus, kuriuose gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, mat išsekusiam organizmui jie yra itin būtini.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?