Dietos – vienas iš rizikos veiksnių
„Emocinis valgymas, o dažniausiai persivalgymas, neretai nuveda prie dietų. Dieta iš tiesų laikoma padidėjusio polinkio į emocinį valgymą rizikos veiksniu. Nuolat kovojant su alkio pojūčiu, galima prarasti ryšį su alkio ir sotumo jausmais, o tai yra papildomas emocinio valgymo vystymosi rizikos veiksnys“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo „Clinic Agatas“ dietologė.
Taigi polinkis valgyti reaguojant į neigiamas emocijas ar stresą, anot gydytojos, yra atsakas stresinei būsenai – fiziologinės streso reakcijos imituoja vidinius pojūčius, kurie sukelia sotumo jausmą. Todėl nepakankamai valgydamas organizmas negali atskirti savo nustatyto maisto apribojimo nuo tikro maisto trūkumo ir tai pradeda veikti bado režimu: sulėtėja medžiagų apykaitos greitis, padidėja alkis bei apetitas.
Anksčiau žmonės nebuvo linkę kelti klausimus esant vienokiam ar kitokiam pasikartojančiam elgesiui. Šiuo metu, kaip pastebi med. m. dr. R.Petereit, vis dažniau pradedama atsikratyti stigmos dėl emocinės gerovės ir ieškoma būdų spręsti kylančias fizines bei psichologines problemas.
Gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės pradeda kelti sau klausimus ir su specialisto pagalba nori sau padėti: išmokti priimti emocijas, apsisaugoti nuo negatyvių minčių, streso bei nerimo.
Svarbu atpažinti fizinį ir emocinį valgymą
„Fizinis alkis yra laipsniškas ir susijęs su paskutiniu turėtu maistu. Emocinį valgymą sukelia stresas, nerimas arba nuovargis. Dažnai žmonės, kenčiantys nuo emocinio valgymo, „kompensuoja“ sau už sunkią dieną, valgydami nusiramina, save nudžiugina“, – sakė dietologė.
Būtent fizinio ir emocinio valgio atpažinimas, anot specialistės, būtų pirmoji suteikta pagalba sau:
„Minčių modelių atpažinimas padeda lengviau atsispirti pagundai. Taip pat reikia suvokti, jog emocinis valgymas neišsprendžia problemos, dėl kurios pradėjote valgyti.“
Kas sąlygoja emocinį valgymą?
Anot doc. R.Petereit, nėra tikslaus atsakymo į šį klausimą, bet dažniausia bendrystė tarp nerimo, baimės, streso pojūčių:
„Dar tiksliau, negebėjimo ar neteisingo gebėjimo emocijoms reikšti. Iš tiesų moksliškai įrodyta, kad žemos emocijų reguliavimo strategijos, tokios, kaip emocijų slopinimas ar netinkamos įveikos, kaip streso vengimas, slopinimas, yra tiesiogiai susijusios su emociniu valgymu.“
Emocinis valgymas neišsprendžia problemos, dėl kurios pradėjote valgyti.
Emocinis valgymas yra susijęs su potrauminio streso sutrikimu ir yra kaip galimas lėtinio streso rezultatas ankstyvame gyvenimo etape.
„Užuot atsakant į stresą hiperaktyvacija ir neurovegetaciniais simptomais, tokiais kaip apetito praradimas, organizmas į stresą gali reaguoti neurovegetaciniais padidėjusio apetito ir svorio padidėjimo simptomais“, – paaiškino dietologė.
Dažniau kenčia moterys
Moters kūnui mūsų visuomenėje, kaip žinia, yra taikoma žymiai daugiau reikalavimų bei „grožio standartų“. Būtent dėl to, anot gydytojos, dažniau nuo emocinio valgymo kenčia merginos – pasineria į neteisingas dietas ir alina savo kūną.
Nepasiekus norimų rezultatų, neretai seka emocinis persivalgymas, tuomet atsiranda kaltė dėl suvalgyto maisto kiekio.
„Emocinis valgymas yra labai paplitęs antsvorį turintiems ar nutukusiems suaugusiems. Todėl dažnai įgytas nenatūralus alkio-sotumo jausmas yra auklėjimo pasekmė, kenkianti tiek psichologiniam, tiek emociniam vaiko vystymuisi, – pasakojo doc. R.Petereit. – Vaikui disfunkciškai suprantant alkį ir sotumą, išsivyto jausmas, kai sunku identifikuoti jausmus bei nusakyti juos kitiems žmonėms.
Tai rodo, kad dauguma mažų vaikų rodo natūralų apetito praradimo atsaką į neigiamas emocijas ar stresą ir kad emocinis valgymas atsiranda pereinant nuo vaikystės iki pilnametystės: paauglystės laikotarpiu (gal dėl estrogeno suaktyvėjimo vaikystėje).“
Emociniai valgytojai labiau linkę į perdėtą maisto vertę kaip „savigydą, dovaną“, kad laikinai nutildytų streso ir neigiamų emocijų poveikį.
Būdai, kaip suvaldyti emocinį valgymą
Vienas iš būdų kontroliuoti emocinį valgymą, pasak dietologės, išsiaiškinti, kas yra pagrindiniai provokatoriai. Tokiu atveju padeda maisto dienoraštis, kuriame būtų pateikta ne tik tai, ką ir kiek žmogus valgė, bet ir kaip tuo metu jautėsi.
„Atpažinus modelį, galima sukurti strategiją, kaip jį sulaužyti. Pavyzdžiui, jei dažnai valgote, nes manote, kad to nusipelnėte po sunkios dienos, atminkite, kad taip pat nusipelnėte jaustis sveiki ir didžiuotis savimi.
Jei valgote dėl patiriamo streso, išmokite tą stresą sumažinti: joga, meditacija, reguliarus sportas gali padėti sumažinti streso lygį“, – patarė gydytoja dietologė.
Taip pat nusipelnėte jaustis sveiki ir didžiuotis savimi.
Atsiduriant stresinėje situacijoje, reikėtų pasakyti sau: „Aš tikrai nusiminęs (-usi), bet jei valgysiu norėdamas (-a) nusiraminti, dar ir būsiu nelaimingas (-a) dėl savo antsvorio. Geriau eisiu pasivaikščioti, tai padės nusiraminti ir jaustis geriau.“
Norint sustabdyti valgymą streso metu, anot specialistės, gali prireikti kelių metodų derinio. Tačiau problemos suvokimas jau yra pirmasis žingsnis siekiant nutraukti nesėkmingą svorio metimo ciklą.
Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos
Jei nesėkmingai bandote pakeisti savo valgymo įpročius, derėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į dietologą bei terapeutą dėl kognityvinės elgesio terapijos, kurios metu skatinama atrasti ir atskleisti neigiamus bei neproduktyvius mąstymo būdus, mokoma juos pakeisti naudingesniais.
„Svarbus dietologo įdirbis atpažįstant valgymo elgesio tipą, nes kiekvienas jų turi savo etiologiją. Todėl, kai gydymas yra susijęs su individualiu valgymo elgesio tipu, galima tikėtis, kad gautas svorio metimas bus pastovus.
Kenčiant nuo emocinio valgymo svarbu nebijoti kreiptis pagalbos“, – patarė gydytoja dietologė doc. R.Petereit.
