Anot G.Gendvilaitės, endobiogenika – maždaug prieš 60 metų iš Prancūzijos kilusi medicinos teorija, visai neseniai atkeliavusi ir į Lietuvą.
Tai nėra alternatyviosios medicinos sritis, tačiau nuo klasikinės medicinos ji skiriasi tuo, kad remiasi individualistiniu požiūriu į pacientą, „apjungia“ organų sistemas į bendrą visumą ir į organizmo veiklą pirmiausia žiūri per hormonų prizmę.
„Hormonai yra pagrindiniai mūsų organizmo valdytojai. Jie reguliuoja tiek ląstelių funkcijas, tiek pačias organizmo sistemas. Ir būtent hormonai leidžia geriau suprasti, kaip mūsų organizmas ir jo mechanizmai veikia“, – sako medikė.
Apie tai, kaip hormonai reguliuoja mus bei kaip galime padėti patys sau, G.Gendvilaitė kalbėjo moterims skirtoje konferencijoje „Išdrįsk pradėti“.
Ką rodo riebalinio audinio kaupimasis?
G.Gendvilaitė teigė, kad mūsų kūnai yra tarsi hormonų žemėlapiai. Ji pateikė keletą tą iliustruojančių pavyzdžių:
- Jeigu aplink bambą kaupiasi riebalinis audinys, tai reiškia, kad organizme aktyvus hormonas insulinas, atsakingas už gliukozės pernešimą į ląsteles. Tad žmonės, sergantys cukriniu diabetu, dažniausiai turi pilvinį nutukimą, kadangi jų organizme insulinas buvo labai aktyvus (kol išseko kasos rezervas arba atsirado ląstelių atsparumas).
- Jei riebalinis audinys kaupiasi viso pilvo srityje (ar netgi labiau virš bambos) ir šiek tiek sprando srityje, tai rodo, kad organizme aktyvus hormonas kortizolis, vadinamas streso hormonu.
- Jei riebalinis audinys kaupiasi žemiau bambos ir ties šlaunimis, tai reiškia, kad organizme aktyvūs estrogenai. Tačiau toks riebalų kaupimasis moterims gali rodyti ir tai, kad kiaušidės nesugeba išskirti pakankamai estrogenų, dėl ko organizmas bando prisitaikyti, daugiau estrogenų gamindamas vietiškai.
- O jei riebalinis audinys pasiskirsto per visą kūną, įskaitant ir veido sritį, gali būti, kad yra silpnesnė žmogaus skydliaukės funkcija.
Hormonai lemia ir charakterio savybes
Anot G.Gendvilaitės, nors mes įpratę manyti, kad androgenai yra vyriški hormonai, o estrogenai – moteriški, tiesa ta, kad tiek moterys, tiek vyrai turi estrogenų ir androgenų, ir pas visus jie gali būti skirtingai aktyvūs. Gali būti, kad pas vyrą bus aktyvesni estrogenai, o pas moterį – androgenai.
Pavyzdžiui, jei plaukų linija eina ištisai, lygiai, aplinkui – tai rodo, kad aktyvesni yra estrogenai. Jei plaukų linija nėra tolygi, užsisuka ties smilkinių sritimi, yra aukščiau – tai rodo, kad aktyvesni androgenai. Taip pat ir ties smilkiniais mažesnis plaukų kiekis (vadinamasis „vyriškas plikimas“) rodo, kad aktyvesni vyriški hormonai.
Tuo tarpu jeigu antakiai yra lenkti, tai – estrogenų aktyvumo požymis, jei antakiai tiesūs – androgenų.
Putlios ir apvalios lūpos taip pat rodo estrogenų aktyvumą, o, tarkime, kampuotas ir tvirtas žandikaulis, duobutė smakro srityje pasireiškia dėl androgenų poveikio.
„Ir jei pagal šiuos požymius pastebėjote, kad turite daugiau androgeninių požymių, labai tikėtina, kad ir jūsų smegenyse bus daugiau androgenus priimančių receptorių. Tokie žmonės dažniausiai būna labiau pasitikintys savimi, lengviau priimantys sprendimus, turintys tvirtą nuomonę ir pirmiausia linkę pasirūpinti savimi, o po to – aplinkiniais.
O jei jumyse daugiau estrogeniškumo požymių, tikėtina, kad ir jūsų smegenyse labiau aktyvuojami estrogenai. Tokie žmonės būna švelnesni, lankstesni, sunkiau priimantys sprendimus – jiems norisi prieš tai išgirsti kuo daugiau nuomonių, pasitarti su kitais ir panašiai“, – komentavo medikė.
Svarbu priimti ir pamilti save
Pasak G.Gendvilaitės, mes visi esame skirtingi, ir tai yra labai gerai, nes taip įdomiau gyventi.
Jos teigimu, kiekvienam žmogui yra labai svarbu save pamilti ir priimti, nes kai kurių procesų organizme mes negalime sukontroliuoti.
„Kiekvieno mūsų organizmas yra savitai prisitaikęs, kad išgyventų ir geriau adaptuotųsi. Tad jei, pavyzdžiui, jūsų riebalinis audinys kaupiasi tam tikrose srityse, tikėtina, kad organizmui būtent to ir reikia.
Kita vertus, ne tik hormonai bei vidiniai organizmo procesai veikia mus, tačiau ir mūsų būsena, nuotaika, elgesys moduliuoja pačius hormonus ir organizmo veiklą“, – tikino medikė.
Būdai, kaip geriau pasirūpinti savimi
Gydytoja pateikė keletą patarimų, kaip padėti savo organizmui išlaikyti sveikatą ir hormonų balansą:
Savianalizė. „Vidinis stresas, įtampa neigiamai veikia sveikatą ir hormonų balansą, tad pagalvokite, iš kur kyla jūsų emocijos, jausmai, kaip galite juos reguliuoti“, – sakė G.Gendvilaitė.
Be to, anot jos, žmonėms, linkusiems į nerimą, svarbu mokytis paleisti savo mintis (pvz., išsikalbant, užsiimant sportu, kūryba, minčių išrašymu); žmonėms, linkusiems į tikslų siekimą, ateities planų kūrimą, darboholizmą svarbu mokytis sulėtėjimo, buvimo čia ir dabar; žmonėms, linkusiems į darbų atidėliojimą, vertėtų treniruoti save vis užsiimti kokia nors nauja veikla.
Miegas. „Miegas geriausiai padeda organizmui atsistatyti. Nakties metu reikėtų miegoti ne mažiau kaip septynias su puse valandos, kitu atveju organizmas dienos metu naudos savo resursus, kad išlaikytų energijos lygį.
Tačiau svarbu ne tik, kiek miegame, bet ir kada nueiname miegoti. O nueiti miegoti reikėtų iki 23 valandos, kad organizmas galėtų visiškai atsistatyti“, – teigė ji.
Mityba. Anot gydytojos, kalbant apie mitybą, svarbu užtikrinti sveiką kasos veiklą, kuri yra atsakinga už gliukozės apykaitą ir virškinimo fermentų išskyrimą.
Vienas iš to būdų: vartoti mažiau cukraus (jei norisi saldaus skonio, galima rinktis medų, juodąjį šokoladą, datules) ir kvietinių miltų. Cukrus ir kvietiniai miltai itin staigiai pakelia gliukozės kiekį kraujyje, dėl ko kasa turi ūmiai sureaguoti ir stabilizuoti gliukozės apykaitą – šiame procese „užsikuria“ nepaprastai daug mechanizmų, kad kūnas su tuo susidorotų.
Kitas dalykas, kasą „apkrauna“ pienas, grietinė, grietinėlė, kadangi laktozę ypač sunku suvirškinti. Tačiau pieno produktų nebūtina visiškai atsisakyti: natūralus jogurtas, avies ir ožkos sūris, kefyras, rūgpienis, pasukos yra daug lengviau virškinami.
Taip pat, kaip sakė medikė, į mitybą svarbu įtraukti „gerųjų“ riebalų. Tai gali būti avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos, žuvis (geriausia rinktis mažiausiai toksinų turinčias – menkę, skumbrę, silkę, tuną).
Fizinis aktyvumas. „Nebūtinai tai turi būti kažkas drastiško, užteks ir 30 min. fizinio aktyvumo per dieną. Tai gali būti mankšta, pasivaikščiojimas. Jei yra galimybė, į darbą, parduotuvę eikite pėsčiomis ar toliau pasistatykite mašiną ir iki tikslo nueikite“, – sakė ji.
Pozityvus mąstymas. „Išmokite iš įtampos būsenos pereiti į ramybės būseną Priklausomai nuo situacijos, tam gali padėti išsikalbėjimas, kūryba, sportas, netgi išsiverkimas, išsišaukimas.
Pozityvus mąstymas, pozityvus vidinis nusistatymas teigiamai veikia hormonų sistemą. Kaip pasakė M.K.Čiurlionis, būtų buvę nepaprastai šviesu, jei pats būčiau buvęs šviesesnis.
Tad būkite šviesesni ir pradėkite rūpintis savimi, nes tik mes patys esame atsakingi už savo sveikatą“, – palinkėjo gydytoja.
Gabrielė Gendvilaitė – gydytoja, kuri remdamasi endobiogenikos principais konsultuoja įvairiomis ligomis sergančius pacientus. Endobiogenika – tai tokia sritis, kurioje į organizmo veiklą pirmiausia žiūrima per hormonų prizmę, nes būtent hormonai yra patys pagrindiniai mūsų organizmo valdytojai, lemiantys ne tik mūsų organizmo vidinius procesus, bet ir kūno sudėjimą, mąstyseną ir elgseną.
Ji yra viena iš nedaugelio gydytojų Lietuvoje, išklausiusių pagrindinius 2 metų trukmės endobiogenikos ir integralios medicinos kursus su JAV lekt. med. dr. Kamyaru Hedayatu bei Endobiogenikos pradininku, prancūzu Jeanu-Claude'u Laprazu.
