Sveikatos specialistai primena nepamiršti įsivertinti, ar vaikui paruošta aplinka padės jo kasdienei savijautai ir sveikatai. Nes net paprasčiausios klaidos gali grėsti rimtais augančio organizmo sveikatos sutrikimais, rašoma pranešime spaudai.
Atskirti mokymosi ir poilsio zonas
Ergoterapeutė, docentė dr. Aušra Adomavičienė sako, kad bene dažniausios klaidos prasideda pertvarkant vaikų kambarį, nes kiekviena smulkmena kambaryje gali arba padėti arba blaškyti vaiką, taip pat veikia jo sveikatą.
Gerai pritaikyta vieta, kurioje vaikas ruoš namų darbus, atliks užduotis, gali padėti išvengti netaisyklingos laikysenos formavimosi, nugaros skausmų, greito nuovargio ir net susikaupimo stokos.
„Vaikui būtina parinkti ergonomišką rašomąjį stalą ir kėdę. Rašomasis stalas turėtų būti stabilus, tvirtas, reguliuojamo aukščio, kad vaiko rankos ir kojos dirbant būtų patogioje padėtyje, alkūnės būtų sulenktos 90° laipsnių kampu, o pečiai galėtų atsipalaiduoti.
Renkantis kėdę rekomenduojama įvertinti, kad du trečdaliai vaiko šlaunų būtų ant kėdės sėdynės, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, o pėdos – tvirtai visu paviršiumi padėtos ant grindų", – tikslias rekomendacijas pateikia specialistė ir pataria nuolat stebėti, kad vaikas nesikūprintų, sėdėtų tiesioje padėtyje, tiesiai išlaikytų kaklą.
Rašomąjį stalą geriau statyti šonu į langą.
Pasak jos, vaiko kambaryje patariama atskirti mokymosi erdvę nuo poilsio zonos, kad vaikas iš tiesų galėtų lengviau susikaupti. Be to, labai svarbu, kad mokantis netrūktų šviesos.
Pavyzdžiui, rašomąjį stalą geriau statyti šonu į langą taip, kad natūrali šviesa sklistų iš kairės, jei vaikas dešiniarankis ir – atvirkščiai – iš dešinės, jei vaikas kairiarankis. „Sklindanti šviesa nemeta šešėlio nuo rašančiojo rankos, todėl vaikui nereikia įsitempti, įdėmiau žiūrėti", – pataria A.Adomavičienė.
Įtaką daro ir rašiklis
Ruošiant vaikui mokymosi vietą reikia įvertinti ne tik stalą, bet ir tai, kas ant jo. Stalo plotas turi būti pakankamas, kad vaikas galėtų pasidėti knygas, sąsiuvinius ir rašant jam būtų pakankamai vietos.
„Moksleiviams patarčiau naudoti ergonomišką rašiklį, geriausia su minkštu paviršiumi, leidžiantį patogiau išlaikyti rankos svorį nespaudžiant rašiklio pirštais.
Taip mažiau pavargsta rankos, sumažėja įtampa pirštuose. Jei vaikas yra kairiarankis, tai ir rašymo priemonė turi būti skirta kairiarankio rašymui. Tai padės vaikui mažiau pavargti rašant", – sako ergoterapeutė.
Pasak jos, ant vaikų stalo nereikėtų pridėti gėlių vazonėlių, žaislų ar daiktadėžių, nes tai apribos erdvę ir trukdys apšvietimui. Jei vaikas jau turi kompiuterį, monitorių svarbu pastatyti atitinkamoje padėtyje, kad vaizdas būtų akių lygyje, o ekranas nuo akių nutolęs per ištiestos rankos atstumą.
Taip pat reikėtų įvertinti, ar šviesa nuo lango neatsispindi kompiuterio ekrane, nes tokia padėtis labai vargintų vaikų akis.
Lemia ne mada
„Vaikų stuburas iki 5-6 klasės dar nebūna visiškai sukaulėjęs, todėl reikšmingam vaiko laikysenos formavimuisi turi įtakos ne tik aplinka ir priemonės, bet ir blogi įpročiai: netaisyklingas sėdėjimas prie stalo ar stovėjimas, pavyzdžiui, ant vienos kojos, perkreipus dubenį.
Nemažiau kenkia ir netaisyklingas įvairių daiktų t. y. kuprinės ar rankinės nešiojimas ant vieno peties ar per sunkios kuprinės nešiojimas", – sako A.Adomavičienė.
Kuprinės parinkimas iš tiesų gali turėti labai didelės įtakos vaiko laikysenai ir sveikatai, nes kasdien didelį svorį netaisyklingai nešiojančiam vaikui gali iškrypti stuburas, pasitempti raumenys.
Specialistai pataria renkantis spręsti ne pagal kuprinės grožį, madingumą ar panašiai, o rimtai įvertinti, kokios yra kuprinės petnešos, ar ant jos nugarėlės yra minkštos orui pralaidžios pagalvėlės, kurios sumažina spaudimą nugarai.
„Kuprinės svoris neturėtų būti didesnis nei 10–12 proc. kūno svorio. O jei kuprinė vis tiek labai sunki, tuomet sunkiausias knygas įduokite vaikui neštis rankose", – pataria A.Adomavičienė.
Patarimas: rūpintis imunine sistema
Elvyra Ramaškienė, „Eurovaistinės" vaistininkė, antrina ergoterapeutei dėl būtinumo tinkamai parinkti visas priemones ir priduria, kad tėveliams reikėtų nepamiršti periodiškai vaikų kambarį vėdinti, o jei reikia, dar ir padrėkinti.
Pasak farmacijos specialistės, be fizinių daiktų, kurių prireikia mokyklai, ne ką mažiau svarbu paruošti visą vaiko organizmą, o tam taip pat reikia ruoštis iš anksto.
„Jau likus kelioms savaitėms iki rudens reikėtų pradėti pratinti vaikus prie režimo, anksčiau eiti miegoti ir anksčiau keltis, kad organizmas patirtų kuo mažiau streso. Įtampa ir stresas labai sekina organizmo išteklius, o tai reiškia – ir silpnina imunitetą", – sako E.Ramaškienė.
Specialistai pataria renkantis spręsti ne pagal kuprinės grožį, madingumą.
Kad vaikai pradėję eiti į mokyklą mažiau sirgtų, imunine sistema, pasak specialistės, rūpintis reikia pradėti nuo ankstyvo rudens.
Patariama grūdinti vaikų organizmą, kuo ilgiau pabūti lauke. Taip pat labai svarbu gerai ir pakankamai išsimiegoti: 6–12 metukų vaikai turėtų miegoti 10–11 val., paaugliai nuo 12 metų – ne mažiau kaip 10 val.
„Augančiam organizmui svarbi įvairi ir subalansuota mityba, gausi daržovių, vaisių ir uogų. Vaikams reikia gauti pakankamai C, B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, geležies ir cinko.
Tai svarbiausi vitaminai ir mineralai normaliam vaiko augimui ir vystymuisi, kaulams ir raumenims formuotis, energijai palaikyti", – sako specialistė ir priduria, kad visą rudens-žiemos-pavasario periodą vaikams naudinga gerti žuvų taukus, o gerai atminčiai labai svarbus geras miegas, poilsis, grynas oras, B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys ir geležis.
Gali pasikeisti vaiko elgesys
Beje, kaip rodo tėvelių paklausimai vaistinėse, stresas vaikams prieš mokyklą kyla pakankamai dažnai. Jei vaikas eina į pirmą klasę arba jei jis pakeičia mokyklą, stresą gali tekti valdyti dar intensyviau.
E.Ramaškienė pataria pirmiausia vaikus atidžiai stebėti. Kai kurie, veikiami streso, gali grįžti prie kūdikiško elgesio, pavyzdžiui, laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje.
Monitorių svarbu pastatyti atitinkamoje padėtyje, kad vaizdas būtų akių lygyje, o ekranas nuo akių nutolęs per ištiestos rankos atstumą.
Vyresniems gali pasireikšti depresijos požymiai, jie tampa tylūs ir uždari, vengia draugų arba stresą išreiškia sunkiu elgesiu – susierzinimo priepuoliais ar pykčiu. Taip pat vaikams gali skaudėti galvą, pilvą, atsirasti bėrimai, pakilti temperatūra, sutrikti miegas.
„Pastebėjus tokius požymius, geriausiai padeda aplinkos harmonizavimas namuose ir ugdymo įstaigoje, bet, pasitarus su specialistais, galima pasitelkti į pagalbą vitaminus ar augalinius bei homeopatinius preparatus, kurie padės sureguliuoti dirglumą, miegą ir pastiprins imunitetą", – pataria vaistininkė.
