Sergamumas encefalitu mažėja, tačiau daugiausia serga didmiesčių gyventojai
Erkinis encefalitas – galvos smegenų ir jų audinių susirgimas, virusinė liga, kuri negali būti niekaip gydoma. Nuo per erkių seiles platinamos ligos apsaugoti gali tik skiepai. Šalia visuomenės švietimo ir medicinos darbuotojų rekomendacijų skiepytis nuo erkinio encefalito, socialiniuose tinkluose startavo įtraukianti iniciatyva, kuria siekiama gyventojams priminti pasirūpinti savo ir artimųjų apsauga.
Sergamumas šia erkių platinama liga išlieka didelis – 13,7 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet erkiniu encefalitu jau susirgo 7 žmonės – Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose ir Palangoje. Praėjusiais metais susirgusių buvo beveik 400, o 2 žmonėms ši liga buvo mirtina.
Sergamumas šia erkių platinama liga išlieka didelis – 13,7 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Kai sergamumas peržengia 5 iš 100 tūkstančių gyventojų ribą, specialistai jau rekomenduoja pasiskiepyti visiems šalie sgyventojams. Pastaruosius dvejus metus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas erkiniu encefalitu mažėja, nors 2016-aisiais jis buvo pasiekęs net 22 atvejų 100 tūkstančių gyventojų ribą.
Pagal erkinio encefalito paplitimos žemėlapį, daugiausia susirgusiųjų yra Vilniuje, Kaune, Elektrėnų, Utenos ir Trakų rajonuose. Erkė turi aštuonias kojas ir, iškėlusi dvi pirmąsias, ant žolės laukia aukos maždaug 10-20 centimetrų aukštyje. Ji prisikabina prie drabužių tuo metu, kai praeinate, perbraukiate žolę drabužiais ar nuoga oda. Taigi, ji negali ant jūsų užšokti, bet skuba prikibti ir tuomet gali ropoti aukštyn iki 70 centimetrų.
Įprastai erkės įsisiurbia į pažastis, kirkšnis, įvairius odos linkius – šiltas ir daugiau prakaituojančias vietas. Į gamtą patariama vykti apsirengus ilgomis kelnėmis ir drabužiais ilgomis rankovėmis. Geriausiai jei drabužiai būtų šviesios spalvos – tuomet erkę lengviau pastebėsite.
Erkę lengva parsinešti į namus
„Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šopytė sako, jog erkių yra visoje Lietuvoje, tačiau tikėtina, jog nešiojančių erkinio encefalito užkratą išties daugiau aplink Vilnių, Kauną, Trakus ir Uteną.
Bene labiausiai pasisekė Mažajai Lietuvai – Kuršių neriją dengia pušynai, smėlynai – ne pati mėgstamiausia erkės poilsio vieta.
„Daugiau žmonių čia užsikrečia ir todėl, kad apskritai daugiau šių miestų gyventojų savaitgalius leidžia gamtoje, miškuose, gyvena aktyvų gyvenimą“, – svarsto E.Šopytė. Ji perspėjo, jog netgi Vilniaus Vingio parke užfiksuotas erkinio encefalito židinys. Miestų valdžia turėtų šienauti viešas žaliąsias erdves. Kai žolė išstypsta iki 10-20 centimetrų aukščio, erkės joje puikiausiai gyvena ir gali nesunkiai perlipti ant praeivių – ar netgi pirmiausia ant jų šunų.
Vilniaus Antakalnio rajono gyventojai, pirmame aukšte turintys su parku besiribojančias terasas, net neišėję į lauką rizikuoja pasigauti erkę. Viena šeima erkę atrado ant savo namų sofos.
Erkės laukia jūsų ir „Instagram“ tinkle
Nors sergamumas erkiniu encefalitu didžiausias Rytinėje Lietuvos dalyje, erkių yra visur. Jūs laukiate savaitgalio, o jos – jūsų. Tam, kad vykdami į gamtą nepamirštume šios nematomos grėsmės, erkės „susikūrė“ savo „Instagram“ paskyras. Tik pamėginkite pasidžiaugti Dzūkijos upeliais, miškais, atsipūsti prie kurio nors Trakų rajono ežero, pasidalinti nuotrauka su žymėmis #ežeras, #gamta, #pavasaris, #lauke ir jus iškart pradės sekti Dzūkijos erkė. Pastaroji erkė socialiniuose tinkluose yra aktyviausia – „Instagram“ seka daugiau nei 2600 gamtos mylėtojų.
Aukštaitijos erkė dairosi visų, nusprendusių atsipūsti prie Molėtų rajono ežerų, o ypač šiame regione nuo erkių platinamų ligų kenčia uteniškiai.
Įspūdingų vandens telkinių yra ir Žemaitijoje. Platelių, Lūksto ežerų pakrantės apaugusios galingais medžiais, o erkės kaip tik ir mėgsta jų pavėsį. Šiame regione 2017-aisiais erkiniu encefalitu užsikrėtė palyginti nedaug – 69 žmonės, tačiau vis tik Šiaulių ir Telšių rajonuose ši liga užfiksuota, o Žemaitijos erkė kantriai laukia naujų gamtos lankytojų.
Bene labiausiai pasisekė Mažajai Lietuvai – Kuršių neriją dengia pušynai, smėlynai – ne pati mėgstamiausia erkės poilsio vieta. Vis tik pajūryje dažniau lyja, o erkės aktyviausios – po lietaus. Tad Mažosios Lietuvos erkė kantriai jo laukia, pasislėpusi dažniausiai Klaipėdos rajone.
Liga praeina – lieka skaudūs padariniai
Erkinis encefalitas – nėra lengva liga, be to, ji kėsinasi į svarbiausią mūsų organą – smegenis. Encefalitas prasideda praėjus maždaug 7-10 dienų po erkės įsisiurbimo. Jei patiriate pirmąją jo „bangą“, savijauta bus tarsi sergant gripu: jausite nuovargį, šiek tiek karščiuosite, „laužys“ kaulus.
„Apie trečdalis žmonių nepajunta „pirmosios bangos“ ir turi tik antrąją. Tai reiškia, kad praėjus beveik mėnesiui po erkės įkandimo staiga pradeda jausti neurologinio susirgimo simptomus, tokius kaip stiprūs kaklo ir galvos skausmai, epilepsijos priepuoliai ar dalies galūnių paralyžius. Dauguma žmonių tik tuomet prisimena, kad gi jiems buvo įkandusi erkė!“, – atskleidė šeimos gydytoja. Ji patarė labai atidžiai stebėti savo savijautą praėjus būtent mėnesiui nuo erkės įkandimo, o geriausias būdas išengti tokio nerimo yra pasiskiepyti.
„Tai – iš tiesų loterija. Tas, kurio imunitetas stirpesnis – pasveiks. O kitas... Ir iš tų pasveikusių, kurie nemiršta nuo erkinio encefalito, išeina iš ligoninės su kokiu nors „palikimu“. Visiškai pasveikę išeina tik trečdalis žmonių. Dar trečdalis trejus metus po šios ligos turi stiprius galvos skausmus miego sutrikimus, negali susikaupti darbui“ – sakė „Endemik“ šeimos gydytoja.
Likęs trečdalis nepasveiksta niekuomet – jie lieka su daliniu paralyžiumi, epilepsijos priepuoliais.
Vienintelis būdas išvengti šių nemalonių pojūčių – skiepytis. Pirmasis skiepas, pasak E.Šopytės, nesuteikia reikiamo imuniteto – reikia bent dviejų, todėl galima pasiskiepyti šiandien, po 14 dienų, o tada, telefone nusistačius priminimą – po metų.
Tuomet jau galima drąsiai išsitiesti ant žolės. Ir netgi apie tai pasigirti socialiniuose tinkluose.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Straipsnį ruošti padėjo sveikatos priežiūros bendrovė ,,GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite spustelėję šią nuorodą.
