Su erkiniu encefalitu susiduria viso pasaulio gyventojai. Didžiausios erkinio encefalito rizikos zonos Europoje yra Slovėnija, Vokietija ir Lietuva. Mūsų šalyje 2019 m. iš 711 užsikrėtusiųjų mirė 6, 2020 m. iš 669 mirė 3.
Ką kiekvienas turime žinoti apie erkių sukeliamą encefalitą, kokių vietų labiausiai vengti ir kaip laiku atpažinti šios pavojingos ligos simptomus – apie tai portale kalbamės su gydytoja.
– Kada erkės aktyviausios ir pavojingiausios?
– Rizika, kad įsisiurbs erkinio encefalito virusą nešiojanti erkė, metų eigoje yra skirtinga. Paprastai erkės būna aktyvios nuo kovo iki lapkričio, kai oro temperatūra aukštesnė nei 6 laipsniai.
Didžiausias erkių aktyvumas yra pavasarį ir rudenį. Vasaros metu, jei oro temperatūra nėra aukšta ir pakanka drėgmės, jos taip pat išlieka aktyvios.
– Kur dažniausiai erkių galima „pasigauti“?
– Dažnai naudojamas posakis „pasigauti erkę“, manau, nėra visiškai tikslus. Mes negaudome ir nepasigauname erkių, o jos mus susiranda bei įsisiurbia, kai vaikštome, poilsiaujame ar sportuojame gamtoje.
Daugiausia erkių gyvena ir slepiasi miškingose vietovėse, plotuose, kuriuose aukšta žolė, nukritusiose ant žemės ar žemai kabančiose medžių šakose, krūmuose ir t.t. Jų galima rasti ir akmeninėse sienose, kurios gerai išlaiko drėgmę. Tikimybė, kad gali įsisiurbi erkė, yra ir kaime, ir mieste.
– Kokie simptomai mus įspėja, kad užsikrėtėme EE?
– Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina 2–28 dienos, vidutiniškai – 7–14 dienų. Pirmosios šios ligos fazės požymiai yra nespecifiniai, t.y., karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai.
Todėl pacientai savo būklę vertina kaip peršalimą ir dažnai nesikreipia į gydytoją, apie buvusį erkės įsisiurbimą visai pamiršta ar apie galimą grėsmingą ligą net nepagalvoja.
Po pirmosios fazės seka tariamo pasveikimo periodas. Po to maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu išsivysto antroji ligos fazė, kuri sukelia nervų sistemos pažeidimą. Išryškėja galvos smegenų dangalų uždegimui – meningitui – būdingas karščiavimas, vėmimas, sprando raumenų įtempimas, visų raumenų skausmas.
Po pirmosios fazės seka tariamo pasveikimo periodas.
Dažnai sutrinka pusiausvyra, atsiranda traukuliai, paralyžiai. Todėl pradeda blogėti širdies veikla, sutrinka kvėpavimas, rijimas, kalba. Nugaros smegenų pažeidimui būdingi kaklo, pečių lanko, kojų raumenų paralyžiai. Pradeda mažėti raumenų masė. Ligonis nenulaiko galvos, negali pakelti rankų, kojų. Atsiradę paralyžiai gali visam gyvenimui suluošinti žmogų.
– Kokios pavojingiausios komplikacijos susirgus EE bei galimi liekamieji reiškiniai po ligos?
– Susirgus erkiniu encefalitu, deja, apie 0,5–4 proc. žmonių miršta. Maždaug trečdaliui žmonių išlieka liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego ir dėmesio sutrikimas, elgesio pokyčiai, padidėjęs jautrumas. Rečiau pastebimas koordinacijos sutrikimas, traukuliai ar net paralyžius.
– Priminkite, kada metas skiepytis ir kiek vakcinos dozių reikia vaikams bei suaugusiems?
– Vienintelė apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Skiepytis nevėlu tol, kol neįsisiurbė erkė. Paprastai vakcinuotis rekomenduojama dar neprasidėjus erkių aktyvumo sezonui: žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Erkinio encefalito vakcina yra skiepijami tiek vaikai, tiek suaugusieji. Vaikai gali būti skiepijami nuo vienerių metų ar net anksčiau, jei rekomenduoja gydytojas. Imunitetui susiformuoti reikia trijų skiepų injekcijų. Įprastinė schema: suleidus pirmąją dozę, antra rekomenduojama po 1–3 mėn., o trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios.
Jei imunitetą reikia suformuoti skubiai, galima naudoti pagreitintą schemą: antra injekcija suleidžiama praėjus mažiausiai 2 savaitėms po pirmosios dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios injekcijos.
Apsauga nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2 savaitėms po antros vakcinos dozės suleidimo. Pakartotinai skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami po 3 metų nuo pirmo kurso pabaigos. Jie turi būti kartojami kas 3–5 metus, priklausomai nuo amžiaus, gretutinių ligų.
