Ir nors virusą platinančių erkių gausėja, ligos išvengti galima – vakcinos nuo erkinio encefalito veiksmingumas siekia 98 proc., o pasiskiepyti jau galima ir BENU vaistinėse.
Šiemet po žiemos alkanos erkės jau pabudusios, ir ekspertai sako, kad priešingai nei Vakarų Europoje, kur net 90 proc. sergančiųjų erkiniu encefalitu užsikrečia leisdami laisvalaikį gamtoje, Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse dauguma žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia savo gyvenamoje aplinkoje – sodyboje ar kolektyviniame sode.
Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje, gyvenanti Rimanta Vasiliauskė pasakoja, kad lemtinga diena, kada įsisiurbė erkinio encefalito virusu infekuota erkė, buvo prieš gerą dešimtmetį, tačiau atsiminimai ryškūs iki šiol.
„Tai nebuvo ilgas pasivaikščiojimas miške, tiesiog stovėjau savo sode po obelimi, o kai prisėdau – pamačiau ant blauzdos erkę, nubraukiau ir pamiršau, – moteris pasakoja, kad tai buvo rugpjūčio pabaiga, o praėjus porai savaičių jai pakilo temperatūra. – Nežymus karščiavimas laikėsi por1 dienų ir dingo. Galvojau, kad peršalau ar lengvas virusas prikibo.“
Dauguma žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia savo gyvenamoje aplinkoje – sodyboje ar kolektyviniame sode.
Dar po poros savaičių temperatūra vėl pakilo, tačiau šįkart ji buvo aukšta. Pradėjo pykinti, naktį atsikėlusi R.Vasiliauskė negalėjo ir iki tualeto nueiti – nebegalėjo ištiesti kojų, taip pat palenkus galvą, menčių srityje buvo skausmingas tempimo jausmas. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, paramedikė iškart įtarė erkinį encefalitą ir moterį nuvežė tiesiai į Panevėžio ligoninę.
Klastinga infekcija, kurios liekamieji reiškiniai gali sukelti ir neįgalumą
Lietuva priklauso erkinio encefalito epidemiologinei zonai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, mūsų šalyje šia pavojinga infekcija kasmet suserga vidutiniškai 470 žmonių ir skaičiai didėja.
Šiai ligai būdingas dvibangis karščiavimas. Infekcinių ligų centro skyriaus vedėja R.Paulauskienė sako, kad per pirmąją bangą erkinio encefalito simptomai gali priminti gripą ar peršalimą – skauda galvą, raumenis, jaučiamas silpnumas, karščiuojama, pablogėja miegas.
„Svarbiausia, kad šioje fazėje tyrimais negalime patvirtinti erkinio encefalito, net jeigu ir įtariame infekciją, nes kraujo imunologiniai tyrimai yra neigiami, o smegenų skysčių tyrimas infekcijos dar nerodo. Tačiau atkreipti dėmesį į kraują svarbu – dažniausiai bus sumažėję leukocitų ir trombocitų, – sako gydytoja ir primena, kad po pirmosios erkinio encefalito bangos būna pertrauka – 7 dienų, kartais ir dviejų savaičių.
– Po pertraukos pasireiškusi antroji banga rodo, kad žmogaus imuninė sistema nenugalėjo viruso ir jis įveikė hematoencefalinį barjerą – galingą filtrą tarp kraujotakos ir centrinės nervų sistemos, bei sukėlė smegenų uždegimą.“
Kokie ligos simptomai pasireikš, anot R.Paulauskienės, priklauso nuo erkinio encefalito formos, o jų yra trys: lengviausia – meningitinė, kuomet pažeidžiami minkštieji smegenų dangalai, žmogui skauda galvą, pykina, jaučiamas mieguistumas, bendras silpnumas. Meningoencefalomielitas išsivysto kai pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys, tuomet galimos parezės (galūnių raumenų silpnumas, dėl kurio sutrinka rankų ar kojų veikla) ir paralyžiai. Tokiais atvejais pasekmės dažnai būna skaudžios, žmonės kenčia nuo ilgalaikių liekamųjų reiškinių, sukeliančių neįgalumą.
„O dažniausiai diagnozuojama meningoencefalitinė forma, kuomet pažeidžiami smegenų dangalai ir galvos smegenys, tuomet atsiranda pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai: žmogaus eisena sutrinka, jį mėto į šalis. Taip pat būdingas labai varginantis rankų, galvos, liežuvio tremoras, kuomet ligoniui sunku laikyti šaukštą, jis negali pats pavalgyti. Taip pat galimi sąmonės, kalbos sutrikimai“, – dažniausiai pasitaikančios erkinio encefalito formos simptomus apibūdina R.Paulauskienė ir priduria, kad nuo šios infekcijos mirštamumas siekia 0,5–4 proc.
Ilgas sveikimo procesas
„Jau grįžusi iš ligoninės nuėjau į kirpyklą ir laukdama savo eilės, žurnale pamačiau straipsnį apie erkinį encefalitą. Kai perskaičiau, kad nuo šios infekcijos galima numirti, mane užliejo karščio banga, – pasakoja erkiniu encefalitu persirgusi R.Vasiliauskė ir džiaugiasi, kad rimtų ligos pasekmių dabar nebejaučia, gal tik atmintis kartais pašlubuoja.
– Tačiau sveikimo procesas buvo ilgas, po ligoninėje praleistų dienų, reikėjo dar ne vieno mėnesio, kad nebeskaudėtų galvos, praeitų viso kūno silpnumas. Iš pradžių ir judėti buvo sunku, negalėjau nei skaityti, nei žiūrėti televizoriaus – galva tiesiog plyšdavo iš skausmo.
Paėjus net trumpą atstumą, reikėdavo pailsėti. Grįžusi į darbą negalėjau iškęsti triukšmo, turėdavau naudoti ausų kištukus – dirbau siuvykloje. Po gerų dviejų mėnesių simptomai pamažu atslūgo, bet skausmas vis sudiegdavo, pavyzdžiui alkūnėje.“
Gydytoja R.Paulauskienė patvirtina, kad sveikimo procesas trunka ilgai – nuo mėnesio iki pusės metų, kartais ir 9–12 mėn., priklausomai nuo ligos eigos ir formos: „Ilgalaikių liekamųjų reiškinių dažnis Lietuvoje siekia apie 30 proc., kas dešimtam ligoniui nustatomi sunkūs, neįgalumą lemiantys ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui parezės, paralyžiai. Kaip po ligos seksis grįžti į gyvenimą, priklauso ir nuo paties žmogaus, kiek jėgų jis skirs reabilitacijai“, – sako medikė.
Dažniausiai po meningoencefalitinės ligos formos lieka atminties, dėmesio, miego sutrukimai, dirglumas, trečdaliui pasireiškia emocinis labilumas, t. y. greitas emocijų kitimas, nuotaikos nepastovumas. Tremoras vargina dešimtadalį pasveikusiųjų, nors po reabilitacijos, anot gydytojos, padėtis kiek pagerėja ir žmonės jau patys gali pavalgyti. 6–8 proc. gali likti sutrikusi eisena.
Erkiniu encefalitu rizikuoja ne tik grybautojai ar parkų lankytojai
Infekcinių ligų gydytoja pasakoja, kad ligoninėje erkės įkandimo faktą registruoja tik 40–50 proc. atvejų.
„Kas antras pacientas sako, kad jokia erkė nebuvo įsisegusi. Žmonės ypač dažnai nepastebi erkių nimfų, kurios yra labai mažos, vos 0,2 mm dydžio. O ir eiti į mišką nėra būtina, erkių yra parkuose, soduose, namo parneša naminiai gyvūnai.
Turėjau tokį atvejį, kuomet žmogus sakė, kad net ant žolės nebuvo ir primygtinai prašė atmesti erkinio encefalito tikimybę. Taip pat svarbu pasakyti, kad erkinio encefalito užkratas yra erkės seilėse, taigi jis perduodamas jau įkandimo metu“, – pasakoja R.Paulauskienė.
Vienintelė veiksminga ir saugi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Subačiaus miestelyje gyvenanti Rimanta pasakoja, kad jai užsikrėtus erkiniu encefalitu, buvo tikras sujudimas: ji ne tik savo vaikus paskiepijo nuo erkinio encefalito, bet ir darbe kolegos pradėjo skiepytis.
Infekcinių ligų centro skyriaus vedėja R.Paulauskienė džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių pasiskiepija nuo erkinio encefalito, tik, anot gydytojos, liūdnų pacientų istorijų galėtų būti ir mažiau, nors jos ir labai greitai paskatina visus aplinkinius pasiskiepyti.
Sveikimo procesas trunka ilgai – nuo mėnesio iki pusės metų, kartais ir 9–12 mėn.
„Kai pacientas suserga sunkia erkinio encefalito forma, pasiskiepija ne tik patys artimiausi, bet ir draugai. Taip pat rezidentai vos pamatę, kokia tai sunki liga, irgi suskumba vakcinuotis.
Erkinis encefalitas neturi jokio specifinio gydymo, šia liga sunkiau serga vyresni žmonės, turintys gretutinių ligų, pavyzdžiui cukrinį diabetą, širdies nepakankamumą ir pan. Jų silpnesnė imuninė sistema, be to neretai erkinis encefalitas vyresniems žmonėms nustatomas kiek pavėluotai. Būna, kad į infekcinių ligų skyrių jie atvežami, kai jau pradeda trikti sąmonė. Prieš tai, pavyzdžiui buvo įtariama pneumoniją, nes bendri kraujo tyrimai nerodo erkinio encefalito infekcijos, ją nustatyti galima tik ištyrus galvos smegenų skystį, atlikus kraujo imunologinius tyrimus“, – aiškina gydytoja.
Pilnai apsaugai susidaryti reikalingos 3 skiepų dozės, tačiau ir po 2 vakcinų nuo erkinio encefalito susidaro pakankama apsauga. Prasidėjus erkių aktyvumui rekomenduojama pagreitinta skiepijimo schema: pirmosios dvi dozės įskiepijamos dviejų savaičių intervalu, trečia dozė praėjus 5–12 mėn. po antrosios. Norint turėti nuolatinį imunitetą, reikalingos palaikomoji dozė po 3 m. bei kitos revakcinacijos kas 3–5 m. (žmonėms iki 60 m. kas 5 m., vyresniems nei 60 m. – kas 3 m.).
