Po erkės įkandimo – į reanimaciją
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. 2015 m. užregistruoti 336 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2252 – Laimo liga, skelbiama ULAC suvestinėje Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje.
Statistiką pernai papildė ir Kėdainių gyventojas Algirdas, kuris taip pat sirgo erkiniu encefalitu. Vyras sutiko papasakoti, ką tenka patirti užsikrėtus šia liga – to jis nelinkėtų niekam. Kėdainiečio atvejis itin sudėtingas, mat vyras apie erkės įkandimą nieko neįtarė – ilgai nejautė jokių ligos simptomų, kol vieną dieną atsidūrė reanimacijoje.
2015 m. užregistruoti 336 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2252 – Laimo liga.
Pašnekovas mano, kad kraujasiurbė jo tykojo pamiškėje – ten vyras praėjusią vasarą leido laiką statydamas medžiotojų bokštelį. Po darbų namo grįžusiam Algirdui minties apžiūrėti save nekilo, todėl erkės iš karto jis nepamatė ir toliau gyveno įprastą gyvenimą. Pajutęs pirmuosius ligos simptomus vyras nepanikavo. Manė, kad prasidėjo gripas. „Jei būčiau matęs erkę, būčiau galvojęs, kad gal tai encefalito požymiai, bet dabar tokių minčių net nekilo“, – sako jis.
„Nemačiau tos erkės ir ramiai gyvenau. Po daugiau nei mėnesio pasireiškė pirmieji simptomai – pradėjo kilti temperatūra, svaigti galva, dvejintis akyse, mėtyti į šonus. Nuvykau į Kėdainių ligoninę, iš karto gavau siuntimą pas Kauno medikus. Atlikę tyrimus jie diagnozavo erkinį encefalitą. Nors atsidūriau profesionalų rankose, mane ištiko koma – joje prabuvau tris paras. Iš viso reanimacijoje praleidau apie savaitę. Buvo labai blogai, bet mano imuninė sistema stipri, geras kraujas, todėl, ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai“, – praėjusios vasaros įvykius prisimena pašnekovas.
Gydė mėnesį
Vyras mano, kad erkė jam galėjo įkasti liepos pradžioje, o rugpjūčio viduryje jis atsidūrė ligoninėje. Vėliau iš gydytojų Algirdas sužinojo, kad jam įkando nimfa (dar nesuaugusi erkė, kurios dydis yra apie 0,5 mm – red.), kuri prisisiurbusi kraujo, ko gero, nukrito. „Nimfa būna labai maža. Matyt rengdamasis su rūbais ją nubraukiau“, – svarsto pašnekovas.
Pajutęs pirmuosius ligos simptomus vyras nepanikavo. Manė, kad prasidėjo gripas.
Kėdainių gyventojas skaičiuoja, kad gydymo procesas truko apie mėnesį. „Kamavausi tikrai ilgai. Rugsėjį turėjau švęsti gimtadienį, buvo suplanuota jubiliejaus šventė, bet viskas „nuvažiavo“, – šypteli prisiminęs. Šiandien už sėkmingą gydymą jis dėkoja Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus personalui. „Vienintelis geras dalykas persirgus encefalitu ir išėjus iš ligoninės yra tai, kad nebereikės daugiau skiepytis“.
Gydytojų teigimu, trečdalis erkiniu encefalitu sirgusių pacientų ligos pasekmes jaučia visą gyvenimą. Vieni susiduria su vidutinio sunkumo simptomais – kamuoja galvos skausmai, miego sutrikimai, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, atsiranda dirglumas. Mažesnė dalis ligonių tampa neįgaliaisiais – jie paralyžiuojami, pasireiškia kiti neurologiniai ar psichikos sutrikimai.
Algirdas bijo pagalvoti, kaip viskas būtų klostęsi toliau, jei į medikus jis būtų nesikreipęs. „Tikriausiai būčiau miręs arba tapęs daržove. Ligoniu, kuris nevaldo nei rankų, nei kojų, neturi atminties. Labai bjauri liga“, – rėžia žodžio kišenėje neieškantis pašnekovas.
Trečdalis erkiniu encefalitu sirgusių pacientų ligos pasekmes jaučia visą gyvenimą.
Žinojo kaip saugotis, bet to nepakako
Užkrečiamųjų ligų specialistai aiškina, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinos patikimumas siekia iki 98 proc. Tačiau šios istorijos herojus nuo erkinio encefalito niekada nesiskiepijo.
„Visada atsakingai naudojau repelentus. Eidamas į mišką visada stengdavausi apsirengti taip, kad erkė niekur neįlįstų. Tačiau tą kartą buvo labai karšta, daug dirbau, todėl išsirengiau, o erkė tik to ir telaukė“, – teigia Algirdas. Perėjęs visą ligos siaubą jis daugiau tokios klaidos nedarytų ir pasirūpintų skiepais iš anksto – tada netektų minti ligoninės koridorius.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0033/16, patvirtinta 2016 04
