ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja medicinos entomologė M. Žygutienė sako, kad nei erkės, nei erkinis encefalitas Lietuvoje nėra naujiena: Centrinėje ir Rytų Europoje nuo 1990-ųjų sergamumas erkių platinamomis ligomis ėmė didėti. Tačiau praėjusių metų statistika itin iškalbinga: palyginti su 2015-aisiais, erkiniu encefalitu pernai sirgo beveik dvigubai daugiau, o Laimo liga – beveik trečdaliu daugiau žmonių. Praėjusiais metais buvo registruota daugiau kaip 600 erkinio encefalito ir beveik 3 tūkst. Laimo ligos atvejų.
„Lietuva iš regiono sergamumu neišsiskiria, tačiau mūsų šalies gamtinės sąlygos, klimatas yra nepaprastai tinkami erkėms daugintis, vystytis ir gyventi. Erkė – labai nereiklus gyvūnas, vystymosi stadijoje jai užkanka tinkamos, pakankamai drėgnos buveinės ir kartą pasimaitinti krauju. Viso to turime per akis.
Be to, žmonės Lietuvoje taip pat aktyvūs – grybai, uogos mus skatina dažniau lankytis miškuose. Kita vertus, mes nelabai stengiamės prižiūrėti savo poilsiaviečių, laiku nupjauti žolę. Visa tai turi įtakos sergamumui“, – kalba M.Žygutienė.
Paplitusios visoje Lietuvoje, aukų nesirenka
Žiemos miegu tik žiemos mėnesiais miegančios erkės, pasak pašnekovės, itin aktyvios tampa pavasarį, kai nubunda ir yra labai alkanos.
Nuo erkinio encefalito skiepijamasi visam gyvenimui, todėl skiepytis laikas visuomet tinkamas.
„Suaktyvėja jos jau kovo mėnesį, kai tik padidėja temperatūra, įšyla dirvožemis. Aktyvios tampa visų vystymosi stadijų erkės, nes visos yra alkanos ir joms būtina pasimaitinti. Jų daug, o didžiausias jų aktyvumas – balandžio–gegužės mėnesiais.
Erkinį encefalitą ir Laimo ligą platinančios erkės yra išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, nėra tokių administracinių rajonų, kuriuose nebūtume radę šias ligas platinančių erkių“, – aiškina specialistė.
Dažniau besilankantys vietose, kur įprastai sutinkamos erkės, pastebi, kad kai kuriems žmonėms jos įsisiurbia gerokai dažniau, nei kitiems. Tačiau, pasak M.Žygutienės, erkės pagal specifinius požymius savo aukų nesirenka.
„Paprastai erkės ant augalo lipa ne aukščiau kaip iki 1,5 metro ir tiesiog laukia praeinančiojo pro šalį.
Jos gali šiek tiek artėti pagal išskiriamą anglies dvideginį ir šilumą, kaip ir visi kiti kraujasurbiai. Uodai dažniau puola labiau prakaituojančius, daugiau šilumos išskiriančius žmones, tačiau erkė nėra tokia aktyvi“, – teigia pašnekovė.
Besiskiepijančių daugėja, tačiau lėtai
ULAC medicinos entomologė M.Žygutienė sako, kad besiskiepijančių nuo erkinio encefalito skaičius didėja, tačiau jis dar nėra toks, kad nuramintų.
„Turint mintyje, kad populiarus antivakcininis judėjimas, džiugina, jog kasmet yra vis daugiau besiskiepijančių nuo erkinio encefalito. Tačiau tai tikrai nėra tie skaičiai, kurie nuramintų ir parodytų, kad Lietuvoje žmonės labai aktyviai skiepijasi ir taip apsisaugos nuo erkinio encefalito“, – kalba specialistė.
Pasak pašnekovės, skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nebūna per vėlu, nors tam labiausiai tinka žiemos mėnesiai: žiemą pasiskiepijęs žmogus erkių aktyvumo sezono pradžioje jau būna jam pasirengęs.
„Tačiau tai nėra gripo vakcina, kuria skiepijamasi tam sezonui. Nuo erkinio encefalito skiepijamasi visam gyvenimui, todėl skiepytis laikas visuomet tinkamas. Dvi pirmąsias dozes gavęs žmogus, jei neturi imuninių sutrikimų, po dviejų savaičių jau yra saugus“, – tikina M.Žygutienė.
Lrt.lt aiškinosi, kokios yra skiepų nuo erkinio encefalito kainos. Vienos injekcijos kaina suaugusiajam privačiose klinikose arba valstybinėse poliklinikose Vilniuje yra vidutiniškai nuo 21 iki 39 eurų, vienos injekcijos vaikams kaina siekia vidutiniškai nuo 20 iki 36 eurų. Kituose miestuose šios kainos yra mažesnės. Kadangi imunitetui įgyti reikalingos trys injekcijos, skiepai vidutiniškai atsieis 60–117 eurų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vitaminų trūkumas gali sukelti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, perteklius – autizmą
Erkių platinamų ligų pasekmės – itin skausmingos
Erkinis encefalitas – sunki liga. Teigiama, kad mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia nuo 0,5 iki 4 proc. Maždaug trečdaliui persirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka ilgalaikiai padariniai: paralyžius, parezė, raumenų atrofija, į Parkinsono ligą panašus sindromas, nuolatinis galvos skausmas, atminties, dėmesio koncentravimo sutrikimas, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai.
Laimo ligos pasekmėms priskiriami nervų sistemos pažeidimai, kraujagyslių, širdies sistemos sutrikimai, odos pažeidimai, užsitęsęs prakaitavimas, artritas (sąnarių uždegimas) bei lėtinio nuovargio sindromas.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra, ji gydoma stipriais antibiotikais, tačiau laiku diagnozavus Laimo ligą, dažniausiai pavyksta išvengti ir skaudžių, žalojančių liekamųjų šios ligos padarinių.
