Ši nepaliaujama narkotikų vartotojų priežiūra reikalauja didelių investicijų ir didžiulių pastangų, kad žmonės grįžtų į visavertę visuomenę. Europos narkotikų žemėlapis kinta – atsiranda naujų grėsmių, kurios tampa iššūkiu dabartiniams kovos su narkotikais politikos ir praktikos modeliams.
Gydosi 1,2 mln europiečių
Apytiksliai paskaičiavimai rodo, kad 2011 m. dėl narkotikų vartojimo gydėsi bent 1,2 mln. europiečių. Labiausiai specialistų vertinamas pakaitinis gydymas (pvz. metadonu). Kiti pagrindiniai priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo metodai – psichosocialinės intervencinės priemonės ir detoksikacija.
Pagrindiniai ES narkotikų stebėsenos agentūros ataskaitos aspektai
Ataskaitą pristatę ES narkotikų stebėsenos agentūros (EMCDDA) specialistai teigia, jog čia yra apibendrinti šalių duomenys narkotikų vartojimo, tiekimo ir socialiniai aspektai. Taip pat ir narkotikų vartojimo poveikis visuomenės sveikatai.
Hepatito C prevencija ir gydymas. Prognozuojama, jog kitame dešimtmetyje galimi susirgimai progresuojančiomis kepenų ligomis, kurios taps papildoma finansine našta, nes švirkščiamųjų narkotikų vartotojų gydoma labai mažai. Taip yra todėl, kad sergant hepatitu C gali išsivystyti kepenų cirozė ir vėžys, o šių ligų gydymas yra brangus. EMCDDA direktorius Wolfgangas Götzas sako, kad „neveiklumas šioje srityje ir užsikrėtusiems asmenims, ir šalių biudžetui ilgainiui atsieis labai brangiai.“
Neveiklumas šioje srityje ir užsikrėtusiems asmenims, ir šalių biudžetui ilgainiui atsieis labai brangiai.
Mirtys nuo narkotikų perdozavimo. 2011 m. pranešta apie maždaug 6 500 mirties nuo perdozavimo atvejų. 2010 m. – 7 000 atvejų, 2009 m. – 7 700 atvejų. Agentūra nurodo, kaip, mokant narkotikų vartotojų draugus ir šeimos narius atpažinti perdozavimo simptomus ir tinkamai reaguoti, būtų išvengta pražūtingų padarinių. 5 šalyse – Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje – pranešama apie bandomuosius projektus ar programas, pagal kurias naloksonas dalinamas opioidų vartotojams, jų šeimos nariams ir slaugytojams.
Nepakankamas skatinimas integruotis į visuomenę. Anot EMCDDA ataskaitos, visos šalys šiuo metu praneša, kad esama vienokių ar kitokių socialinės reintegracijos paslaugų, galinčių padėti lavinti socialinius įgūdžius, siekti geresnio išsilavinimo, didinti galimybes įsidarbinti, taip pat tenkinti būsto poreikius. Tačiau agentūra priduria, kad tokių paslaugų dažniausiai teikiama „nepakankamai, kad būtų patenkinti poreikiai“. Beveik pusė 2011 m. specialų priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą pradėjusių asmenų buvo bedarbiai (47 %) ir beveik kas dešimtas neturėjo pastovios gyvenamosios vietos (9 %). Šiai grupei būdingas ir menkas išsilavinimas.
Europos Komisijos narė Cecilia Malmström komentuodama atsakaitą pabrėžė, jog suvartojama mažiau heroino, kokaino ir kanapių bei toliau mažėja su narkotikais susijusių ŽIV atvejų. Tačiau nerimą kelia tai, kad ketvirtadalis suaugusių europiečių, arba 85 milijonai žmonių, yra vartoję nelegalių narkotikų. Europoje atsiveria dar sudėtingesnės stimuliantų rinkos bei nemažėja ir vis plečiasi įvairių naujų narkotikų pasiūla. Nerimą kelia ir naujų narkotikų veržimasis į rinką: „Tai, kad per praėjusius metus buvo aptikta per 70 naujų narkotikų, patvirtina, jog kovos su narkotikais politika turėtų būti formuojama atsižvelgiant į nuolatinius narkotikų rinkų pokyčius.“
Per praėjusius metus buvo aptikta per 70 naujų narkotikų.
Gydymas nuo narkotikų
Pakaitinį gydymą 2011 m. Europoje iš viso gavo maždaug 730 000 opioidų vartotojų, o 2008 m. tokių žmonių buvo 650 000. Tačiau Europoje esama didelių skirtumų šiuose skaičiuose, apie žemiausią apytikrį rodiklį pranešta Latvijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje. Europoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio kraštų, tebejuntami neseniai įvykusio ekonomikos nuosmukio padariniai. Bene labiausiai viešąsias išlaidas sumažino Latvija, Lietuva ir Estija. Apie su narkotikais susijusių programų ir paslaugų ribojimą dabar taip pat praneša nemažai Europos šalių.
Teisėsaugos darbo ypatumai Europos šalyse
Daugelyje Europos šalių narkotikų laikymas asmeninio vartojimo reikmėms (ir narkotikų vartojimas) yra nusikalstama veika, už kurią baudžiama laisvės atėmimu. Tačiau kai kuriose šalyse už tokią veiką gali būti taikomos tik ne baudžiamojo pobūdžio sankcijos, pvz., bauda arba laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Papildomas veiksnys yra pats narkotikas. Dviejuose trečdaliuose Europos šalių padarius su bet kokios narkotinės medžiagos laikymu asmeninio vartojimo reikmėms susijusį pažeidimą pagal nacionalinės teisės aktus taikomos vienodos sankcijos. Kitose šalyse galima sankcija priklauso nuo medžiagos.
Maždaug nuo 2000 m. visoje Europoje linkstama mažinti galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę už narkotikų laikymą asmeninio vartojimo reikmėms. Kai kurios šalys (pvz., Portugalija, Slovėnija, Bulgarija ir neseniai Kroatija) pakeitusios teisės aktus, atsisakė laisvės atėmimo bausmės, o kitos paskelbė policijai ar prokurorams skirtus nacionalinius nurodymus taikyti ne laisvės atėmimo bausmes.
Portugalijoje pasirinktas metodas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio. Taikant 2001 m. įdiegtas priemones mažiau reikšmės teikiama bausmėms, o narkotikų vartotojai siunčiami į Sveikatos apsaugos ministerijos valdomą „atpratinimo nuo narkomanijos komisijų“ tinklą. 2009 m. EMCDDA surinktais duomenimis, daugelis šalių už narkotikų laikymą asmeninio vartojimo reikmėms skyrė baudas, įspėjimus arba viešuosius darbus, o kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, pvz., Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje, dažniau skirtas laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant.
