Kuo ypatingi naujieji vaizdinimo metodai
Prieš Naujus metus medicinos mokslo žurnale „European Journal of Heart Failure“, pasirodė Europos kardiologų draugijai priklausančios Širdies nepakankamumo asociacijos ekspertų sutarimo dokumentas, kuriame aptariami pokyčiai širdies nepakankamumo diagnostikoje.
Straipsnį parengė vaizdinimo komitetas, kurio koordinatorė – prof. J.Čelutkienė. Gydytoja taip pat ir pirmoji dokumento autorė. Tai išskirtinis atvejis Lietuvos medicinos istorijoje – nedažnai pasitaiko, kad Lietuvos medicinos mokslininkės užima tokias autoritetingas pozicijas.
„Vaizdinimo metodai padeda „pagauti“ ligą pakankamai anksti, bet tam reikia, kad šeimos gydytojai anksčiau įtartų širdies nepakankamumą ir siųstų tyrimui. Todėl mes pastebime, kad pas mus atvyksta pacientai, kurie jau yra labai blogos būklės.
Pavyzdžiui, jie patenka į ligoninę ir tuomet jiems pirmą kartą nustatomas širdies nepakankamumas, nors liga jau pažengusi. Tam tikrais atvejais tenka galvoti apie paskutinį gydymo būdą – dirbtinę širdį ar širdies transplantaciją, nes vaistais gydyti jau nebeįmanoma“, – teigė J.Čelutkienė.
Pasak kardiologės, širdies nepakankamumo simptomai iš tiesų yra ne specifiniai, todėl juos lengva supainioti su kitomis, ne tokias liūdnas pasekmes turinčiomis ligomis.
„Visuomenės žinios apie širdies nepakankamumo simptomus yra nepakankamos, todėl didelė atsakomybė tenka šeimos gydytojams, kurie turėtų detaliai paklausinėti paciento apie jo simptomus ir įtarti šią ligą kuo anksčiau.
Vaizdiniams širdies tyrimams šeimos gydytojai negali tiesiogiai siųsti, tai daro tik kardiologas, tačiau mes siekiame, kad jie galėtų skirti širdies nepakankamumo ir kitų kardiologinių ligų biožymens tyrimą. Tai gerokai paankstintų diagnostiką“, – pasakojo pašnekovė.
Širdies nepakankamumo simptomai iš tiesų yra nespecifiniai, todėl juos lengva supainioti su kitomis ligomis.
Požiūris į širdies ligų diagnostiką keičiasi
Pagrindiniai vaizdiniai tyrimai, šiuo metu taikomi širdies nepakankamumo diagnostikai, yra ultagarsinis širdies tyrimas, magnetinis rezonansas ir branduoliniai vaizdinimo tyrimai. Pastaruoju metu jų pagalba ne tik nustatoma diagnozė, bet ieškoma ligos priežasties.
Kaip pasakojo pati minėto straipsnio autorė, jame išsamiai aptariamos naujausios vaizdinimo metodikos, kurios atspindi besikeičiantį kardiologų supratimą apie širdies veiklą ir jos pažaidos mechanizmus.
„Didžiausias požiūrio į širdies ligas pokytis yra tas, kad vaizdinimo tyrimams naudojama vis daugiau rodiklių, kurie ne tik padeda nustatyti diagnozę, bet ir suprasti kurioje ligos fazėje šiuo metu yra pacientai, o taip pat ir ligos priežastį. Visa tai leidžia skirti labiausiai veiksmingą gydymą. Mat kai yra galimybę gydyti priežastį, visada galima pasiekti daug geresnių rezultatų nei gydant vien simptomus.
Anksčiau buvo naudojami vos vienas ar du ultragarsiniai rodikliai, pagal kuriuos būdavo nustatoma diagnozė. Dabar atsirado papildomų rodiklių, tokių, kaip bendra išilginė deformacija, kuri paprastam žmogui turbūt nieko nesako, o specialistui suteikia žymiai daugiau informacijos, kadangi šis rodiklis pakinta anksčiau, be to, jis tinka įvairiems širdies nepakankamumo tipams, skirtingai nuo senųjų rodiklių, kurie informatyvūs praktiškai tik pusei pacientų. Taigi mes suprantame vis daugiau širdies funkcijos niuansų“, – teigė pašnekovė.
Taip pat į naują lygį perkeliamas širdies audinio charakterizavimas naujomis magnetinio rezonanso metodikomis, širdies susitraukimo ir pildymosi funkcija vertinama ne tik ramybėje, bet ir krūvio metu ir pan.
Misija – dovanoti pacientams gyvenimo kokybę
Europos kardiologų veikloje aktyviai dalyvaujanti ir kolegų pripažinimo sulaukusi medikė pabrėžė, kad šiomis gairėmis siekiama, kad kuo daugiau specialistų naudotų naujausius diagnostikos metodus, kadangi jie suteikia viltį širdies nepakankamumu sergantiems pacientams net ir su šia liga gyventi kokybišką gyvenimą. Būtent tokią ji mato ir savo misiją.
„Jeigu pacientas laiku patenka pas specialistus, kurie naudoja visus naujausius diagnostikos ir gydymo būdus, jo gyvenimo kokybė ir ligos prognozė labai pagerėja“, – patikino J.Čelutkienė.
Pasaulyje nuo širdies nepakankamumo kenčia daugiau nei 26 mln. gyventojų ir kasmet ligonių skaičius didėja. Lietuvoje su širdies nepakankamumo diagnoze gyvena daugiau nei 100 tūkst. asmenų.
Širdies nepakankamumas dar kitaip vadinamas XXI amžiaus epidemija, nuo kurios padėti apsisaugoti gali tik kantrus ir sklandus visų sveikatos apsaugos sistemos grandžių – sveikatos politiką formuojančių asmenų, gydytojų bei pacientų – darbas, taip pat kryptingas visuomenės švietimas.
