Savo feisbuko paskyroje atlikau apklausą ir maisto pasirinkimuose atradau daugybę tikrai netikėtų pasikartojimų. Kebabus ir makdonaldą išvydusi nenustebau, bet buvau pakerėta itin didele meile lietuviškiems patiekalams: silkei, šaltibarščiams, bet kam iš bulvių ir net baltai mišrainei. Antroje vietoje – Azijos virtuvė su visais savo ramenais ir ta pačia saldžiarūgšte kinų sriuba (reikia jau ir man nueit į kokį „Kinų Joną“). Svarbu, kad būtų sūru, rūgštu, aštru ir rieboka.
Retai kas renkasi tai, kas iš tikrųjų pagelbėtų nuo pagirių – pvz., bananus ar avižas. O gal atsiras tokių? Gal aš kokakola geriau apsiribosiu. O šiaip pati po smagesnės naktelės stengiuosi valgyti arba sriubas, arba išvis nieko. Jei užtenka proto, kokią gardžią sriubelę pasigaminu dar iš vakaro (kitą dieną juk ir skaniau) – tuomet ryte išvengiu rizikos užsisakyti picą ir verkti apie sustojusį skrandį.
Na, bet kiekvienam savo. Ne kiekvieną sultiniu užkiši. Kai kam ir cepelinai su dvigubu spirgų padažu sueina be problemų, o kiti renkasi dar už sriubas lengvesnius sprendimus – tarkim, raugintų kopūstų sultis. Man jos – tikras atradimas ir pasakiško skonio bomba. Ir tikrai nebūtinai pagirioms. Tik dažnai padarau klaidą atsidarydama buteliuką dar parduotuvėje – pabandykite ir sužinosite, kodėl.
Kiti sūrūs gėrimai irgi gerai eina: pomidorų sultys, airanas.
Kol vieni skaitytojai eksperimentuoja su kokteiliais ir testuoja vidurių laikymą kopūstais, kiti išlieka prie klasikinio kebabų skonio.
Skaitytoja Adelė pažymi, kad svarbus ne tik pats maistas, bet ir jo valgymo būdas bei kilmė: „Kebabas koks nors iš Kauno, kai padažas varva gabalais ant kelnių, kai valgai mašinų aikštelėj prasidarius duris.“
Kita skaitytoja, Paulina, išrado gana netikėtą ir išmėginimo vertą receptą (man rodos, jos giminėje yra medikų, todėl esu linkusi tikėti, kad ši beprotystė tikrai veikia): „Jei pykina – skrebutis ir „Sprite“. Took me years atrasti formulę, nuo ko neapsivemt.“
Erika rekomenduoja išlikti prie skystesnio, lengviau virškinamo maisto:„Tom Yamo sultinys (visus tirščius paliekant lėkštėj); vasarą – blendinti šaltibai su daug acto ir trupučiu aštrumo; cepai su padažo „sriuba“.“
Kitų skaitytojų patarimus rasite paspaudę čia, o kadangi sriubos visgi buvo minimos dažniausiai, pasidalysiu itin lengvai pagaminamos sriubos receptu.
Sriubą atradau Taline ir pavadinau ją „Estijos deimantu“. Iš vietinių teko girdėti, kad ji – populiarus hangover cure (liet. vaistas nuo pagirių). Kas išmėgino šį receptą – nepasigailėjo ir, kaip ir aš pati, negalėjo atsistebėti šios sriubos paprastumu ir puikiu skoniu. Galima sakyti,„Dviejų ingredientų pomidorų sriuba su rūkytu sūriu“.
Paprastesnio recepto už šios nuostabios sriubos pasaulyje turbūt nėra. Duoną patepti sviestu ir tai sudėtingiau. Paruošti šią sriubą užtruks neilgai, tad pradėję gaminti dabar, valgysite jau po 15 minučių!
Jums reikės:
- didelio indelio konservuotų pomidorų savo sultyse (arba pomidorų passatos);
- 200 g gabalo rūkyto sūrio (kokį rasit, tokį ir naudokit – tiks tiek paprastas, tiek lydytas, tiek tepamas);
- grietinėlės (aš naudojau labai nedaug, nors kitur sako pilti 200 ml – nemanau, kad to reikia, galima apsieiti išvis be jos);
- druskos;
- pipirų (nebūtina);
- rūkytos paprikos.
Gaminimas:
- Užvirinkite apie 400 ml vandens. Kol verda, sutarkuokite sūrį. Į vandenį sudedame pomidorus, po kelių minučių – ir sutarkuotą sūrį bei grietinėlę. Pamaišom ir laukiam, kol sūris išsilydys.
- Beliko sriubą sublendinti. Jei naudojote passatą, o ne pomidorų gabalus, paskutinio žingsnio net neturėtų prireikti. Štai ir viskas!
- Kavinėje Estijoje ją pateikė su įvairiais pabarstukais, bet man tų priedų nereikia – nebent dėl grožio. Patys ir spręskit, ar reikia jums čia tų sėklų. Aš siūlau negadinti skonio ir valgyti ją be nieko. Juk pagirios – nepervarkime!
