Vaikinas prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto grįžęs iš trumpos pažintinės kelionės Taline, rašoma Kauno klinikų pranešime.
„2019 metų gegužę mane pradėjo kamuoti skausmas dešinės kojos šlaunies pusėje. Gėriau nuskausminamuosius vaistus, tačiau nemalonūs jausmai kas kelias savaites vis atsinaujindavo“, – pasakoja Lukas.
Neapsikentęs nuolat alinančių skausmų, birželio mėnesį Lukas nutarė kreiptis pagalbos į medikus, kurie jam diagnozavo Ewingo sarkomą.
Pasak Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojo onkologo chemoterapeuto, hematologo Domo Vaitiekaus, Ewingo sarkoma yra retas, agresyvus, jungiamojo audinio vėžys, kuris dažniausiai pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiems: „Tai antras pagal dažnumą kaulų navikas, tačiau Lietuvoje ir visame pasaulyje jis diagnozuojamas itin retai. Remiantis mūsų šalies populiacija, susirgti galėtų maždaug trys pacientai per metus“.
Ši liga pasižymi dažnai pasitaikančiomis, tačiau kliniškai nepasireiškiančiomis mikrometastazėmis, kurios nustatomos beveik visiems pacientams net ir esant ankstyvai ligos formai. Šių sarkomų gydymas privalo būti daugialypis: siekiant sunaikinti pradinį auglį, skiriamas lokalus gydymas – operacija ir (ar) spindulinė terapija, o sisteminiam ligos išplitimui kontroliuoti – chemoterapija.
„Nustačius ligą ankstyvosiose stadijose, labai svarbi autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija arba kitaip – kaulų čiulpų transplantacija. Jos metu skiriama didelių dozių chemoterapija, kuri padeda užtikrinti ligos sisteminę kontrolę ir pagerinti išgyvenamumą pacientams, kuriems nėra makrometastazių. Svarbu, kad šie pacientai būtų gydomi patirtį turinčiuose didžiuosiuose centruose, kuriuose galima taikyti visus būtinus gydymo metodus, nes gydymas yra kompleksinis ir sudėtingas“, – sako D.Vaitiekus.
Kauno klinikose Lukui pirmiausiai skirti devyni kursai chemoterapijos, trukę nuo birželio iki lapkričio mėnesio.
„Chemoterapijos metu pykino, tapo sunku valgyti, suprastėjo kraujo rodikliai, dusino, buvo sunku užsiimti fizine veikla, – gydymo eigą prisiminė vaikinas. – Iš kitos pusės, po pirmo kurso jaučiausi daug geriau, nes skausmas visiškai dingo, odos nutirpimas taip pat ėmė mažėti, galėjau be suvaržymų sėdėti ir gulėti ant nugaros.“
Po chemoterapijos vaikinas galėjo lengviau atsikvėpti, nes atlikti tyrimai parodė, kad gydymas pasiteisino – auglys susitraukė. Dėl naviko lokalizacijos radikali operacija buvo neįmanoma, todėl Lukui taikyta radioterapija, kurią planavo ir atliko Spindulinės terapijos skyriaus vadovas, gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Laimonas Jaruševičius.
Pasak vaikino, jos metu pašalinio poveikio nejautė, todėl tai buvo tarsi mažos atostogos po įtemptos chemoterapijos.
Vėliau dėl didelės rizikos ligos atkryčiui, Lukui rekomenduota autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. „Kovo mėnesį, jau prasidėjus COVID-19 pandemijai, man buvo atlikta autogeninė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Pirmosios dienos po transplantacijos buvo sunkios: aukšta temperatūra, drebulys, raumenų spazmai“, – kalbėjo Lukas.
„Visą gydymą, iš viso trukusį vienuolika mėnesių, Lukas atlaikė drąsiai ir kantriai, daug nesiskundė, visada buvo kupinas ryžto ir vilties pasveikti – gydymo metu skaitė vadovėlius, kūrė planus ateičiai. Matėme, kaip jį ištikimai palaikė artimieji ir draugai. Lukui pasiekti remisiją neabejotinai padėjo ir tai, kad jis nuoširdžiai laikėsi gydytojų nurodymų ir su mumis bendradarbiavo“, – pasakojo gydytoja rezidentė Lina Simaškaitė.
Vaikinas džiaugiasi, kad po ilgai trukusio gydymo gyvenimas pagaliau grįžo į įprastas vėžes ir jis gali tęsti studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. „Jaučiuosi dėkingas visam Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos personalui, gydytojui Domui Vaitiekui, gydytojai rezidentei Linai Simaškaitei ir visiems kitiems, kurie padėjo įveikti šią ligą“, – gražių žodžių negailėjo Lukas.
Šiuo metu vaikino būklė puiki ir jokių nusiskundimų nebėra, jis grįžęs į normalų ir visavertį gyvenimą. „Kas tris mėnesius Kauno klinikose atliekame kontrolinius tyrimus. Paskutinieji tyrimai, atlikti 2020 m. gruodį, parodė, kad ligos atsinaujinimo nematyti. Didžiausia tikimybė ligai atsinaujinti yra per pirmuosius du metus nuo baigto gydymo, tačiau kaip galėdami stengėmės ir tikimės, kad Luko atvejis bus sėkmingos istorijos pavyzdys“, – teigia Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja rezidentė L.Simaškaitė.
