Nuo senų laikų buvo tikima, kad egzotiški žalieji riešutai ne tik traškus ir skanus užkandis. Štai keletas įdomių faktų, kurie atskleis ne tik pistacijų kilmę, bet ir privers nustebti.
Kaip auginamos pistacijos?
Šiuo metu pasaulyje daugiausia pistacijų užauginama Irane, JAV, Turkijoje, Sirijoje ir Kinijoje. Archeologų manymu, Turkijoje vietiniai žmonės pistacijų riešutus į savo mitybą buvo įtraukę dar 7 tūkst. m. pr. Kr.
Kaip ir daugelis kitų riešutų, pistacijos auga ant lapuočių medžių. Tačiau jie auga lėtai, yra žemi ir platūs. Būtent dėl taip ilgai trunkančio augimo medžiai veda vaisius pasiekę tik 8 metų amžių, o geriausią derlių atneša sulaukę net 15 metų. Užaugę pistacijų medžiai vaisius veda šimtmečiais, vienus metus užaugindami gausesnį, kitus – kiek menkesnį derlių. Vėlyvą pavasarį ant medžių užsimezga lapai, o vasaros pradžioje jau prasideda žydėjimas. Kiekvienas žiedas subrandina po vaisių, esantį kevale – pistacijos riešutą.
Vasarai bėgant, pistacijų riešutai kevaluose pradeda tarsi trūkinėti, tai reiškia, kad jie pagaliau sunoko. Kai pistacijų kevalas jau būna žalsvos spalvos, kevalo puselės atsiskiria ir prie medžių šakų laikosi nebe taip stipriai – tai ženklas, kad netrukus bus galima rinkti riešutus. Atėjus rudeniui, pistacijų medžiai purtomi, prinokę riešutai nukrenta, ir augintojai susirenka savo gausų derlių.
Sėkmės ir laimingų santykių ženklas
Artimuosiuose Rytuose prinokusių pistacijų kevalo trakštelėjimo garsą žmonės laikė laimingų santykių ženklu. Pasakojama, kad poros susitikdavo po pistacijų medžiu ir laukdavo šio pistacijų trakštelėjimo garso, kaip sėkmingų santykių patvirtinimo.
Irane pistacijos vadinamos „besišypsančiais“, Kinijoje – „laimingais riešutais“. Šioje šalyje pistacijos dažnai dovanojamos Naujųjų metų proga, tikint, kad tai yra sveikatos, laimės ir sėkmės simbolis.
Pistacijos – gerai savijautai
Palyginus su kitais riešutais, kepintose pistacijose randamas mažesnis riebalų kiekis – 43,4 g / 100 g. Didžiąją dalį riebalų sudaro nesotieji, t. y. „gerieji“ riebalai: mononesočiosios riebalų rūgštys – 24,5 g, polinesočiosios – 13,3 g, o sočiosios – tik 5,6 g.
„Mononesotieji bei polinesotieji riebalai padeda mažinti cholesterolio kiekį organizme, taip saugodami nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – sako gydytoja „Dietoterapijos centro“ dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.
Pistacijos yra natūraliai cholesterolio neturintis užkandis, kuriame daug skaidulinių medžiagų ir baltymų. 100 g pistacijų yra net 20 g baltymų. Tai daugiau nei 100 g kiaušinių, kur randama 13 g baltymų.
„Pistacijų riešutai naudingi ne tik mūsų savijautai, bet ir išvaizdai puoselėti. Pistacijose esantis vitaminas B1 gali padėti palaikyti ir gerinti nervų sistemos veiklą. Folio rūgštis labai svarbi planuojančioms nėštumą bei besilaukiančioms moterims, norint išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir apsigimimų. Pistacijose esantis fosforas svarbus kaulų ir dantų stiprumui. O kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį“, – vardija Laura Romeraitė-Kuklierienė.
Pasak dietologės, pistacijos kartais vadinamos „grožio riešutais“, taip gali būti dėl pistacijų sudėtyje esančio vitamino E, saugančio ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, ir antioksidantų, galinčių padėti kovoti su laisvaisiais radikalais, spartinti ląstelių atsinaujinimo procesus.
Mažina širdies ligų riziką
„Sauja pistacijų per dieną gali apsaugoti jūsų širdį“, – pranešė „Daily Express“, paskelbęs Amerikos klinikinės mitybos (angl. „The American Journal of Clinical Nutrition“) žurnale publikuotą dr. Saros K.Gebauer ir jos kolegų nedidelį, bet patikimą tyrimą.
Jame dalyvavo 28 žmonės (10 vyrų, 18 moterų), kuriems sudaryti skirtingi mitybos planai. Kontrolinės mitybos plane buvo mažai arba visai nebuvo riebalų. Kiti du mitybos planai sudaryti taip, kad 10–20 procentų visos energijos būtų gaunama iš riešutų, kurių dozė svyravo nuo 32 iki 63 g ir nuo 63 iki 126 g per parą. Skrudintos ir sūdytos pistacijos buvo valgomos kaip užkandis. Visose dietose buvo daug vaisių, daržovių, liesos mėsos ir sveikų grūdų.
Dalyvių dietos buvo griežtai kontroliuojamos, o jų riebalų ir druskos suvartojimas neviršijo rekomenduojamos paros normos. Palyginti su kontroline mityba, dieta su dviem pistacijų porcijomis per dieną reikšmingai sumažino bendrą cholesterolio kiekį 8 procentais.
Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad pistacijų įtraukimas į mitybą gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad reguliariai vartojant sūdytas pistacijas, svarbu riboti suvartojamos druskos kiekį savo mityboje.
Tinka ne tik desertų gamybai
Pistacijų aliejus, išgautas iš branduolių, yra vienas iš sveikiausių maistinių aliejų, naudojamų patiekalams bei aromaterapijai, masažui, farmacijos, kosmetikos pramonėje. Šis aliejus skleidžia malonų riešutinį aromatą bei turi drėkinančių savybių, padeda apsaugoti odą nuo sausumo.
Vienu mėgstamiausių desertų – šokoladu garsėjančioje Belgijoje, pistacijos naudojamos kaip pagrindinis daugelio šokolado ingredientų. Taip pat jos naudojamos ir įvairių kitų desertų gamyboje. Pavyzdžiui, Turkijoje ypatingai populiari baklava ir chalva su pistacijomis.
Pistacijas įtraukti į savo mitybą labai paprasta. Smulkiai pjaustytas pistacijas užberkite ant mėgstamų ledų, sumalkite jas ir įmaišykite į užtepėles ar sūrio patiekalus, gardinkite pistacijomis salotas su lašiša, paukštiena, įberkite šių riešutų į jogurtą ar kefyro kokteilius. Pistacijos puikiai tinka ir pudingo, pyragų gardinimui.
