Lietuvoje viešintys šios organizacijos vadovai sako, kad efektyvesnis vaistų naudojimas galėtų gerokai sumažinti valstybės išlaidas kompensuojamiems vaistams ir prie to stipriai gali prisidėti vaistininkai.
„Susitikę su sveikatos apsaugos ministru Juru Požela pasidalijome skaičiavimais, kad apie 8 proc. viso sveikatos apsaugos biudžeto gali būti sutaupoma, jei pasiektume efektyvumo medicinoje. Tai gana dideli skaičiai bet kuriam biudžetui. 8 proc. viso Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto gali būti sutaupyta. Nepriklausomos studijos rodo, kad prie to žymiai gali prisidėti vaistininkai“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė FIP generalinis sekretorius Lucas Besanconas.
Vaistininkai, pavyzdžiui, galėtų prisidėti prie geresnio pacientų informavimo apie vaistų vartojimo tvarką pateikdami instrukcijas raštu.
Lietuvos farmacijos sąjungos vadovas Eduardas Tarasevičius sakė, kad vaistininkai, pavyzdžiui, galėtų prisidėti prie geresnio pacientų informavimo apie vaistų vartojimo tvarką pateikdami instrukcijas raštu.
„Vaistininkas paaiškina, atlieka tą pareigą, kurią privalo atlikti pagal 2007 metų ministro įsakymą – yra penkios pozicijos, ką turi vaistininkas pasakyti apie perkamus 2, 3 ar 4 vaistus. Bet patirtis rodo, kad išėję iš vaistinės 70 proc. žmonių po 2–3 valandų užmiršta šitą dalyką. Mūsų yra svajonė, kad kiekvienoje vaistinėje šita informacija būtų atspausdinta ir jinai turėtų būti įteikiama tam senukui ar senutei, kad jisai nusineštų į namus ir perskaitytų namuose pats arba jo šeimos nariai, kada vartoti tuos vaistus – vieną po kito, ar viena sauja kartu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E.Tarasevičius.
„Reikia spręsti, kas mokės – jeigu pacientai nori, kad tai būtų, gal tegu Ligonių kasos apmoka išlaidas už popierių, kitus dalykus“, – svarstė jis.
Sveikatos apsaugos ministras J.Požela BNS sakė, kas pritartų, jog vaistinėse būtų teikiama daugiau paslaugų, tačiau sakė nesąs tikras, kiek tai padėtų sutaupyti.
„Ar sutaupytume – manau, kad taip, taupymo efektas gali būti, bet aš nesiryžčiau prognozuoti, kokio jis dydžio gali būti. Aš manau, kad tas tikrai gali efektyvinti sistemą, bet pagrindinis tikslas – kad žmogui būtų patogiau gauti paslaugas“, – sakė ministras.
Jo teigimu, dabartinė situacija, kai vaistininkams numatytos galimybės teikti daugiausia tik konsultavimo, informavimo paslaugas, yra keistina.
„Aš asmeniškai tikrai manau, kad kai kuriais skiepais tikrai galima skiepyti vaistinėse, to nereikėtų bijoti, lygiai taip pat aš galvoju, kad galima daryti elementarius tyrimus – gliukozės kraujuje nustatymą ir panašius. Aš vadovaujuosi specialistų nuomone, bet reikėtų ir platesnių diskusijų, artimiausiu metu aš tą ir inicijuosiu“, – dėstė ministras.
