Kokie vaistai dažniausiai vartojami neracionaliai
2018 m. Suomijos vaistininkų atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai žmonės neracionaliai vartoja vaistus nuo kosulio, nosį atkemšančius vaistus, vaistus nuo viduriavimo ir vaistus nuo skausmo.
„Mano nuomone, neracionalus vaistų vartojimas susijęs su tuo, kad kartais žmonės neturi kantrybės, t. y. nori išspręsti problemą čia ir dabar, nors iš tiesų reikėtų keisti gyvenimo būdą ar mitybos įpročius. Aišku, tai padaryti daug sunkiau nei išgerti tabletę. Yra ir kitas kraštutinumas, kai žmonės nori tik natūralių priemonių.
Kai yra peršalimas, tai suprantama, nes peršalus tereikia likti namie, gulėti lovoje ir gerti šiltų žolelių arbatų. Tačiau jeigu liga užsitęsia, labai didelis karščiavimas ir vaistai nepadeda, tuomet tikrai verta kreiptis į gydytoją, juolab kad šiandien įmanomos nuotolinės konsultacijos. Kosulys taip pat gali būti nekaltas, o gali būti ir rimtos ligos, net širdies nepakankamumo požymis.
Jeigu simptomai nėra sunkūs, galima pasitarti su vaistininku ir bandyti sau padėti nereceptiniais vaistais, bet vis tiek reikėtų užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Profilaktiškai pas jį apsilankyti verta bent keletą kartų per metus. Jo vizitui kaupkite savo simptomus, dėl kurių norite pasitarti. Geriausia juos tiesiog užsirašyti, o kartu užrašyti ir tai, kaip juos gydėtės“, – patarė farmakologė.
Ką būtina žinoti apie vaistus nuo skausmo
Tiesa, kai mums skauda galvą, nugarą ar dantį, tikrai nesitarsime nei su gydytoju, nei su vaistininku, nei su odontologu, nes mes patys žinome, kokius vaistus tokiais atvejais reikia gerti. Tačiau ar tikrai?
„Pirmo pasirinkimo vaistas nuo skausmo turėtų būti paracetamolis, o ne nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas ir pan.). Svarbiausia, kad per parą nebūtų suvartota daugiau nei 4 g paracetamolio, kaip ir negalima viršyti kitų vaistų nuo uždegimo dozių.
Pavyzdžiui, ibuprofeno galima išgerti tik 2400 mg. Dozės yra nurodytos vaistų informaciniame lapelyje, jų skirtumai priklauso nuo amžiaus, svorio, todėl labai apsidžiaugčiau, jei pacientai paskaitytų ne tik skyrelį apie nepageidaujamas reakcijas, bet ir vaisto vartojimo instrukciją.
Visus šiuos vaistus reikia vartoti trumpiausią laiką mažiausia efektyvia doze. Todėl galima pradėti nuo mažesnės dozės, o jeigu skausmas nepraeina, po kelių valandų išgerti dar vieną tabletę. Didesnės paracetamolio dozės pavojingos kepenims, ibuprofeno – inkstams ir širdžiai“, – įspėjo pašnekovė.
Kodėl paracetamolis laikomas saugiu? Pasak S.Stankevičiūtės, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi daugiau sąveikų su kitais vartojamais vaistais, pavyzdžiui, su vaistais nuo kraujospūdžio. Kelios tabletės nieko bloga nepadarys, bet jeigu gydytis reikia ilgesnį laiką, jau kyla rizika.
„Paracetamolis turbūt prarado savo gerą vardą todėl, kad labai jo perdozavus arba dėl kai kurių ligų jis gali sukelti sunkų kepenų nepakankamumą. Kita vertus, tokį patį pažeidimą gali sukelti ir kiti vaistai, todėl paracetamolis iš tiesų laikomas saugiu ir efektyviu vaistu skausmui malšinti.
Tik reikia nepamiršti, kad jeigu geriate vaistus nuo galvos skausmo ir temperatūros, o tuo pačiu peršalimą gydotės sudėtiniais vaistais tirpių miltukų pavidalu, juose taip pat dažnai būna paracetamolio, taigi labai svarbu jo neperdozuoti“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Pasak jos, dar vienas neracionaliai vartojamas vaistas – purškalai nuo slogos. Medikė sutinka, kad bėganti ar užsikimšusi nosis – siaubingai erzinantis dalykas ir šie purškalai padeda pasijusti geriau. Tačiau jie gali būti naudojami gan trumpą laikotarpį, nes vėliau patys sukelia tuos pačius simptomus – gleivinės sausumą, gali pradėti bėgti sloga ir pan.
Net virškinimo fermentai – rimti vaistai
Dar viena probleminė grupė – raminamieji vaistai. Nors jie skiriami tik su receptu, visgi vartojami neracionaliai, o šio vartojimo pasekmės – labai liūdnos.
„Yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie priklausomi nuo benzodiazepinų ir kuriems juos nutraukti nepaprastai sunku, nes pasireiškia abstinencijos simptomai. Ir jiems reikia nuolat didėjančių dozių, su kuriomis pasireiškia ir daugiau nepageidaujamų požymių – viena pavojingiausių iš jų yra galvos svaigimas, dėl kurio jie dažniau griūva. Jau ir taip tokiame amžiuje yra didesnė griuvimo rizika, o šie vaistai ją dar padidina. Žmonės susilaužo kaulus, o visi lūžiai tokiame amžiuje koreliuoja su trumpesniu gyvenimu.
Jaunesniems žmonėms, kurie benzodiazepinais ieško greitų sprendimo nuo patiriamo streso ir nerimo, ši priklausomybė taip pat gali turėti labai liūdnų pasekmių. Įdomiausia, kad antidepresantai pas mus labai nepopuliarūs, jie laikomi blogiu, nors yra būtini depresijai gydyti, o raminamieji – jau normalu. Aš pati, kai negaliu užmigti, bandau daryti relaksacijas, kvėpavimo pratimus. Tai kainuoja pastangų, žinoma, paprasčiau išgerti tabletę nei kitaip savimi rūpintis“, – teigė pašnekovė.
Farmakologės manymu, žmonės vis dar neatsakingai žiūri į vaistus. „Man visada liūdna girdėti, kai girdžiu: „Važiuojam į gamtą šašlykų valgyti, todėl pasiimsiu fermentų virškinimui gerinti.“ Tai rimti preparatai, iš esmės – pakaitinė terapija, kuriai netinka toks neatsakingas požiūris – aš persivalgysiu, tada išgersiu vaistų, ir viskas bus gerai.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, 80 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų pačių elgesio ir gyvenimo būdo. Todėl pirmiausiai savimi turime rūpintis patys“, – įsitikinusi S.Stankevičiūtė.
