Kas yra fascija?
Kaip pasakoja Tarptautinės holistinio masažo mokyklos įkūrėja, masažo mentorė, holistinio masažo namų „7 prisilietimas“ vadovė Rūta Stratkauskienė, vieno fascijos apibrėžimo vis dar nėra. Tačiau mokslininkai sutaria, kad tai vientisa ir tuo pat metu įvairiapusė bei daugialypė struktūra. Su fascijos atradimu netgi ėmė keistis masažo ir kineziterapijos tendencijos, nes jai paveikti reikalingos kitos technikos nei raumenims.
„Tai vientisas audinys, atrodantis kaip voratinklis. Jungdamasis su griaučiais, raumenimis ir vidaus organais, jis sudaro mūsų kūno karkasą. Moksliškai įrodyta, kad fascija yra plastiškiausias ir labiausiai kintantis mūsų kūno audinys po smegenų. Labai paprastai fasciją galite pajausti uždėję ranką ant viršugalvio ir pajudinę galvos skalpą. Šį judesį jaučia praktiškai visas kūnas, tai reiškia, kad įsijungia viso kūno fascija“, – teigė pašnekovė.
Mediciniškai išskiriamos trys fascijos rūšys. Paviršinė fascija yra po poodiniu riebaliniu sluoksniu. Ji labai paslanki. Uždėję ant kūno ranką galime jausti, kaip, judinant odą, po ja kažkas slankioja. Tai ir yra fascija. Paviršinės fascijos skaidulos išsidėsčiusios chaotiškai, jos nėra nukreiptos tik viena kryptimi, todėl odą galime stumdyti įvairiomis kryptimis.
Po paviršine fascija yra dar vienas riebalinio audinio sluoksnis, o tuomet prasideda gilioji fascija, kurios skaidulos jau išsidėsčiusios tvarkingai. Šis audinys savo elastingumu artimas fibroziniam audiniui, t. y. mažiau paslankus ir elastingas, jis nėra jau toks paslankus kaip paviršinė fascija. Šios rūšies fascija ne tik tarsi plėvele apvelka raumenis, bet ir persmelkia juos, persipindama su raumens audiniu.
„Raumens audinį sudaro skaidulos, kurių kiekviena turi savo maišiuką. Šie maišiukai tarpusavyje turi būti paslankūs, vienas į kitą nesitrinti. Todėl giliojoje fascijoje išsiskiria hialurono rūgštis, nuo kurios kiekio priklauso fascijos lapelių paslankumas“, – aiškino R.Stratkauskienė.
Trečia fascijos rūšis – visceralinė fascija, kuri aptraukia visus mūsų vidaus organus ir turi įtakos jų būklei bei veiklai.
Pasak masažo specialistės, organizmui senstant fascija kietėja, nes jos audinys keičiasi, mutuoja. Būtent todėl su amžiumi mes daromės mažiau elastingi, mažiau lankstūs, mums sunkiau būna išsijudinti ryte iš lovos. Tačiau žinant, kaip paveikti fasciją, galima dar ilgai išsaugoti savo kūno eleganciją.
Fasciją tyrinėjantys mokslininkai B.Bordoni ir F.Marelli taip pat atrado abipusę šio audinio būklės ir emocijų sąsają. Viena vertus, veikiant fasciją galima pakeisti ir emocinę būseną, kita vertus, mūsų emocinė būsena veikia pačią fasciją, t. y. veikiama mūsų emocijų ji gali susitraukti arba atsipalaiduoti. Todėl dabar jau kalbama apie tai, kad sveikatinimo srityje su žmogumi turėtų dirbti ne tik masažuotojas, kineziterapeutas, bet ir psichologas.
Pratimai fascijai puoselėti
R.Stratkauskienė siūlo keletą paprastų pratimų, kurie padės mums išsaugoti gerą savo kūno fascijos būklę. Tai ypač aktualu dabar, kai dauguma praleidžiame labai daug laiko sėdėdami prie kompiuterio.
„Laimingo žmogaus“ ėjimas – taip šį ėjimo būdą pavadino pati pašnekovė. Tai ėjimas plačiais žingsniais, rankomis iš peties darant kuo platesnius mostus. Mojuoti rankomis reikia gana aktyviai, o dėl plačių žingsnių ėjimo tempas yra spartus, bet plastiškas ir ritmiškas, tarsi irtumėmės per orą.
„Judesiai turi būti plastiški, o ne kampuoti. Tai nėra sportinis ėjimas ar bėgimas, nes tuomet įsijungia ne fascija, o raumenys. Kojų aukštai kelti nereikia, tai tiesiog ėjimas plačiu žingsniu. Ėjimas turi būti elastingas, nekapotas, vienu ritmu“, – aiškino masažo specialistė.
Taip pat fasciją labai gerai išjudina rytietiškos gimnastikos ušu ir cigunas. Tinka ir ramus, plastiškas šokis, kai tiesiog leidžiame kūnui judėti taip, kaip jis nori. Norint, kad fascija įsijungtų, kai atliekame tempimo pratimus, reikia sutelkti dėmesį į galūnių pabaigą, t. y. į rankų ir kojų pirštus. Būtinai juos ištempkite, nes tempiant ranką arba koją atpalaiduotais pirštais fascija neįsijungia. Turime stengtis pirštais tarsi kažką pasiekti.
„Fascijai taip pat naudinga rytinė sąnarių mankšta. Dar neišlipę iš lovos pramankštinkite pasukinėdami visus savo sąnarius – čiurnos, kelio, klubų, peties ir t. t. Pasirąžykite iki pat pirštų galiukų – taip, kaip nori kūnas. Fascijos judesiai į skirtingas puses sušildo sąnario kapsulę, todėl išsiskiria daugiau sąnarių skysčio – atsiminkite, mes savo sąnarius maitiname tik judėdami.
Verta prisiminti ir diafragminį kvėpavimą. 2019 m. mokslininkai diafragmą įvardino fascijos audiniu. Iki tol ji buvo laikoma raumeniu. Diafragminio kvėpavimo technikų yra daugybė, todėl galima pasirinkti sau priimtiniausią. Jogoje yra nauli kvėpavimo praktika, kurios metu sukuriamas pilvo vakuumas. Apie ją internete taip pat galima rasti daug informacijos. Ši praktika, be to, kad lieknina taliją, ypač gerai veikia mūsų diafragmą ir visą kūno fasciją“, – pasakojo pašnekovė.
Dar vienas fascijos puoselėjimo būdas namų sąlygomis – atsigulti ant pilvo ir paprašyti, kad kas nors iš namiškių keliais lėtai palaipiotų ant jūsų sėdmenų ir šlaunų (ant nugaros jokiu būdu nelipti!). Tai bus tikra šventė mūsų sėdimiesiems raumenims! Šio veiksmo metu tarsi kempinė suspaudžiama gilioji fascija, iš audinio išspaudžiamas vanduo su prisikaupusiomis metabolizmo medžiagomis, o vietoj jo priplūsta švaraus vandens su naujomis maisto medžiagomis. Be to, šio veiksmo metu fascijoje išskiriama daugiau hialurono rūgšties, kuri veikia kaip lubrikantas – gerina slydimą tarp fascijos lapelių.
Labai gerai fasciją veikia vibracija. Todėl po ilgo sėdėjimo atsistokite ir švelniai padaužykite kumščiais per šlaunis ir blauzdas.
Paskutinis R.Stratkauskienės patarimas ypač tinka mėgstantiems vaikščioti gamtoje. Tai kraujotakai ir širdies veiklai pagerinti skirti pritūpimai pagal gydytojo dr. Ivano Neumyvakino metodiką.
Atsistokite prie medžio, apglėbkite jį rankomis ir tūpkitės taip, tarsi sėstumėtės ant kėdės. Nereikia visiškai pritūpti, pėdos nuo žemės nepakyla, o prieš tai sulenktos rankos išsitiesia. Pratimo metu sekite savo kvėpavimą: pritupiant reikia įkvėpti, stojantis – iškvėpti. Vaikštant po mišką per valandą galima padaryti apie 100 tokių pritūpimų, per dieną – 300.
