Geležies trūkumas
Natūralios medicinos atstovė pabrėžė kalbanti ne apie lėtinio nuovargio sindromą, o tiesiog apie nuovargį, kuris taip pat gali tapti lėtinis. Pasak jos, lėtinį nuovargį gali sukelti įvairios lėtinės ligos, taip pat kai kurie vaistai (kraujospūdžiui mažinti, hormonai, antihistamininiai priešuždegiminiai vaistai, raminamieji), tačiau savo vebinaro metu ji supažindino, kaip nuovargis susijęs su įvairių organų veiklos sutrikimais.
„Pradėsime nuo virškinimo sistemos. Jeigu ji sutrikusi, mes gerai neįsisaviname maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, todėl natūralu, kad turime problemų su energija, o jos trūkumas sukelia tiek protinį, tiek fizinį nuovargį. Moterims lėtinis nuovargis dažniausiai susijęs su geležies trūkumu arba skydliaukės problemomis. Tai išsiaiškinti galima atlikus kraujo tyrimus.
Tačiau kartais, net jeigu geležies rodikliai dar įtelpa į normos ribas, mūsų organizmui šio mikroelemento vis tiek gali būti per mažai, todėl jaučiamės pavargę. Visgi gerti savarankiškai geležies papildų tikrai nerekomenduoju. Būtina pasitarti su gydytoju“, – teigė natūralios medicinos atstovė.
Paprastai mažakraujystė, kurią ir sukelia geležies trūkumas, pasireiškia energijos stoka, silpnumu, prasta koncentracija, galvos skausmais, kvėpavimo sutrikimais net ir po nedidelio fizinio krūvio. Tai natūralu – kai trūksta geležies, dažniausiai trūksta ir hemoglobino, vadinasi, ir deguonies.
Moterims lėtinis nuovargis dažniausiai susijęs su geležies trūkumu arba skydliaukės problemomis.
Moterims neretai geležies trūksta dėl gausių mėnesinių, per kurias netenkama daug kraujo, tačiau geležies trūkumą gali sukelti netgi skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai. „Tai labai populiarūs vaistai, bet jie gali mažinti visų mineralų įsisavinimą. Jau ir tyrimais patvirtinta, kad ilgai juos vartojant sutrinka geležies įsisavinimas“, – teigė V.Matulevičiūtė.
B grupės vitaminų trūkumas
Kita žinoma mažakraujystės priežastis – vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas. „Šiuo atveju noriu akcentuoti maisto alergiją. Nustatyti B12 trūkumą nesunku, bet nepagalvojama, kad tai gali būti alergijos sukelta problema. Tyrimai rodo, kad nuo 55 iki 85 proc. lėtinį nuovargį jaučiančių asmenų turi maisto alergiją. Tai iš tiesų didžiuliai skaičiai.
Taip pat jeigu netoleruojame gliuteno, kazeino, laktozės, bet šių medžiagų turinčius produktus valgome, tai tikrai paveiks B grupės vitaminų įsisavinimą, o tai savo ruožtu sutrikdys raudonųjų kūnelių gamybą. Beje, jeigu vartojate B grupės vitamino papildus, atkreipkite dėmesį į jų formą. Daugybė tyrimų rodo, kad reikia vartoti su metilų grupe sujungtą B12 ir folinės rūgšties formą – metilkobalaminą arba adenozilkobalaminą“, – patarė lektorė.
Skydliaukės problemos
Kaip jau minėta, moterims nuovargį dažnai sukelia ir skydliaukės veiklos nepakankamumas, t. y. hipotirozė.
„Kai yra diagnozė, mes jau žinome, kodėl jaučiamės pavargę. Tačiau būna, kad skydliaukės hormonai dar telpa į normos ribas, bet vis tiek nesijaučiame gerai. Gali būti, kad tų skydliaukės pagamintų hormonų mums jau nebeužtenka, todėl jaučiame simptomus. Taigi kraujo tyrimus visada reikia vertinti kartu su simptomais. Pagalvoti apie silpnėjančią skydliaukę verta ir tada, kai visi tyrimai geri, bet aukštas cholesterolis ir mes taip pat jaučiame nuovargį. Tai gali signalizuoti apie prasidėjusį skydliaukės sutrikimą“, – dėstė specialistė.
Kas kenkia kepenims
Dar viena lėtinio nuovargio priežastis – kepenų problemos. Kad kepenys „užsikimštų“, nebūtina vartoti daug alkoholio ar rūkyti. Joms gali pakenkti padidėjęs cholesterolis, aplinkoje esantys toksinai, pavyzdžiui, pelėsis, cheminiai maisto priedai, kuriems kepenys labai jautrios, ar net didelis angliavandenių kiekis maiste, dėl kurio kepenys gali suriebėti. Sutrikus kepenų veiklai, jos nesugeba atlikti organizmo detoksikacijos.
„Problemas su kepenis rodo šie simptomai: virškinimo sistemos simptomai (vidurių pūtimas, nereguliarus tuštinimasis, vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas), dažni galvos skausmai, nuotaikų kaita, labai dažnai moterims paaštrėjęs priešmenstruacinis sindromas“, – teigė V.Matulevičiūtė.
Mūsų priešas kortizolis
Tačiau bene aktualiausia šių laikų problema, sukelianti lėtinį nuovargį, pasak lektorės, kasdien patiriamas stresas, kuris išderina mūsų neuroendokrininę sistemą. Trumpalaikis stresas netgi naudingas – mūsų organizmui reikia adrenalino, kad būtume aktyvūs, motyvuoti, žvalūs, tačiau ilgalaikis stresas nualina beveik visas mūsų organizmo sistemas, sukelia išsekimą ir perdegimą. „Žmonės dažnai taip ir sako: visiškai nebeturiu, ką duoti“, – sakė specialistė.
Nuolatinis stresas labai veikia mūsų antinksčius, kurie gamina streso hormoną kortizolį. Skirtingai nei adrenalinas, šio hormono perteklius organizmą veikia neigiamai. Be to, kortizolis susijęs su cukraus kiekio kraujyje reguliavimu. Per didelis kortizolio kiekis išderina insulino gamybą, todėl auga svoris. Taigi pilvinėje dalyje besikaupiantis antsvoris yra streso ir padidėjusio kortizolio kiekio pasekmė, ypač jeigu žmogus dar ir nesilaiko sveikos mitybos taisyklių. Ilgainiui dėl to gali išsivystyti diabetas arba širdies ir kraujagyslių ligos.
Kodėl pervargus reikia dozuoti sportą
„Taip pat noriu atkreipti dėmesį į fizinį krūvį. Jis tikrai labai reikalingas, nes padeda sumažinti susikaupusį stresą, žmogus geriau jaučiasi, bet fizinė perkrova, intensyviai sportuojant penkis kartus per savaitę, tinka ne visiems. Perdozuoti fizinį krūvį ypač linkę jauni žmonės. Tačiau kai mes turime daug streso darbe ir pavargę vakare dar lekiame kasdien į sporto salę, mūsų endokrininė ašis gauna dar didesnį krūvį ir dar labiau išderinama.
Mat bet koks stresas, taip pat ir psichologinis, veikia antinksčius, todėl po protinio darbo jaučiamės pavargę ir fiziškai. Ir jeigu tokios būsenos dar ir intensyviai sportuojame, po treniruotės vos „paršliauždami“ namo, dar labiau save sekiname, tokia apkrova visiškai nenaudinga organizmui“, – įspėjo V.Matulevičiūtė.
Apkrova imuninei sistemai
Fitoterapeutės teigimu, lėtinis nuovargis išderina mūsų imuninę sistemą, o išsiderinusi imuninė sistema sukelia uždegiminius procesus, kurie savo ruožtu didina organizmo oksidacijos procesus ląstelėse.
„Kai žmogus pervargsta, jo organizmas gerai neįsisavina vitaminų ir mineralų, todėl nusilpsta ir mes pradedame sirgti. Tačiau įvairios lėtinės infekcijos (bakterijos, parazitai, virusai) savo ruožtu sukelia nuovargį. Turiu keletą pacientų, kurie persirgo COVID-19 dar vasario mėnesį, bet iki šiol jaučia didžiulį nuovargį. Gali būti, kad jau iki ligos jų organizmas buvo išsekęs, todėl jiems ir atsirado postvirusinis sindromas.
Ne veltui yra toks angliškas posakis – degina žvakę iš abiejų galų. Postvirusinio sindromo simptomai gali pasireikšti bangomis – kai organizmo pusiausvyra šiek tiek atsikuria, žmogus jaučiasi sveikas, tačiau mažiausias stresas, netinkamas maistas – ir simptomai vėl pasireiškia. Dažniausiai kakle padidėja limfmazgiai ir jaučiami gripiniai, peršalimo požymiai“, – pasakojo specialistė.
Kokias vaistažoles rinktis
Paklausta, kaip galime sau padėti natūraliais būdais, V.Matulevičiūtė pabrėžė, kad pervargimas gali turėti labai daug priežasčių, todėl vieno recepto nėra.
Virškinimo sistemai reikalingi eteriniai aliejai, kurių daug aromatiniuose augaluose, pavyzdžiui, mėtų augalų grupėje, kai kuriuose prieskoniuose. Eteriniai aliejai padeda reguliuoti virškinimą, vidurių pūtimą, turi antimikrobinį poveikį. Taip pat virškinimui svarbūs polisacharidai. Jų daug turi alijošius ir kiti gleiviniai augalai, kurie reikalingi mūsų virškinimo sistemai, nes ją ir sudaro gleivinė ir svarbu palaikyti jos sveikatą.
Dar viena svarbi medžiagų grupė – raugai (taninai), pavyzdžiui, juodoji arbata. Tai sutraukiančios vaistažolės, priešingybė polisacharidams. Jos palaiko žarnyno tonusą ir naudingos esant viduriavimui. Turint virškinimo problemų, verta vartoti medetkas, varnalėšas, pipirmėtes, ramunėles, alijošių, svilarožes, imbierą, juoduosius pipirus ir pan.
Virškinimo sistemai reikalingi eteriniai aliejai, kurių daug aromatiniuose augaluose, pavyzdžiui, mėtų augalų grupėje.
Renkantis vaistažoles kepenų funkcijai palaikyti, reikėtų atkreipti dėmesį į kiaulpienes, raugerškius, artišokus, cikorijas, ciberžolę, margainį.
„Kiaulpienę ypač mėgstu. Ji valo organizmą, padeda nuo reumatinių skausmų, tyrimais įrodyta, kad tai priešvėžinis augalas. Jos šaknys labai ramina, tarsi įžemina mus, per žarnyną išvalo emocijas. Margainio sėklos – puikus antioksidantas, saugo smegenis nuo neuronų pažeidimų, valo organizmą. Taip pat tai priešvėžinis augalas, naudojamas vėžio gydymo metu. Margainio veiksmingumas įrodytas daugybe tyrimų“, – pasakojo fitoterapeutė.
Nervų sistemai stiprinti ir raminti tinka avižos, vaistinė verbena, kuri taip pat naudinga ir kepenims, rozmarinas, melisa, kuri ne tik ramina, bet ir kelia nuotaiką, jonažolės, valerijonas.
„Avižos renkamos nesubrendusios, kai jose dar nėra daug gliuteno „pusbrolio“ avenino. Tai vienas pagrindinių nervų sistemą stiprinančių augalų. Tinka vartoti tiek avižų sėklas, tiek kotus, kurie turi labai daug vitaminų ir mineralų. O avižų dribsniai mažina cholesterolį. Adaptuotis stresinėse situacijose padeda auksinė šaknis. Ji taip pat mažina uždegiminius procesus, kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą“, – vardijo lektorė.
Visgi fitoterapeutė priminė, kad norint jaustis gerai, būtina laikytis darbo ir poilsio režimo ir gerai išsimiegoti. Jeigu savimi visiškai nesirūpiname, neatstatysime organizmo jokiomis vaistažolėmis ar vitaminais.
