Anot jos, toks požiūris yra klaidingas, nes priešoperacinė reabilitacija gali net padėti išvengti operacijos, o laiku pradėta pooperacinė reabilitacija – greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Reabilitaciją galima skirstyti į priešoperacinę ir pooperacinę, pastaroji dažniausiai būna pamiršta. Kodėl pacientai, ruošdamiesi planinei ortopedinei operacijai, visgi turėtų atlikti priešoperacinę fizinę reabilitaciją? Kokia jos nauda?
– Paprastai žmogus pažeistą galūnę linkęs ypač saugoti ir jos nejudinti, todėl priešoperacinė reabilitacija padeda tokią galūnę ar sąnarį paruošia operacijai. Pagrindiniai priešoperacinės reabilitacijos tikslai – pagerinti raumenų aktyvaciją ir didinti sąnario mobilumą, atkurti judesio amplitudę, mažinti skausmą, uždegimą ir tinimą. Priešoperacinė reabilitacija skirta ir komplikacijų profilaktikai, pavyzdžiui, ji mažina giliųjų venų trombozės tikimybę po operacijos, padeda sutrumpinti atsistatymo po operacijos laiką.
Taip pat žmogus operacijai pasiruošia ne tik fiziškai, bet psichologiškai, pooperaciniu periodu jis jau būna susipažinęs su reabilitacijos tvarka, kai kuriomis kineziterapijos ar fizioterapijos procedūromis, todėl jaučiasi užtikrinčiau. Be to, pasitaiko atvejų, kai atlikus priešoperacinę reabilitaciją, operacijos nebereikia arba ją galima atidėti ilgesniam laikui. Tokiu atveju pacientas dar kartą konsultuojasi su chirurgu dėl tolimesnės gydymo taktikos.
– Kiek laiko prieš numatytą planinę operaciją rekomenduojama atlikti fizinę reabilitaciją?
– Apie priešoperacinę reabilitaciją reiktų pagalvoti likus mažiausiai 4–8 savaitėms iki operacinio gydymo. Dėl skausmo, tinimo, ar riboto mobilumo kartais pacientai net nenori pagalvoti apie reabilitaciją prieš operacinį gydymą, tačiau tam skirti laiko ir jėgų yra tikrai verta.
– Dėl pooperacinės reabilitacijos pacientai kreipiasi žymiai dažniau. Kiek laiko po atliktos chirurginės operacijos jau galima atlikti fizinę reabilitaciją?
– Pacientas siuntimą bei rekomendacijas reabilitacijai gauna po operacijos – paprastai ligoninėje jį apžiūri fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir, atsižvelgdamas į paciento diagnozę, operacijos pobūdį, funkcinę būklę nustato, stacionari ar ambulatorinė reabilitacija reikalinga pacientui.
Taip pat, remiantis operavusio gydytojo rekomendacijomis, aptariama, kada galima ją pradėti. Priklausomai nuo operacijos pobūdžio, operacijos sėkmingumo, pooperacinės eigos, terminas iki numatomo reabilitacinio gydymo gali būti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių po taikyto chirurginio gydymo. Šio laiko reikia operacijos žaizdai, minkštiesiems audiniams sugyti, kaulinėms struktūroms sutvirtėti. Po bet kokios chirurginės intervencijos turi nurimti uždegimas, sumažėti operuotos srities tinimas.
– Ar svarbu fizinę reabilitaciją pradėti gydytojo nurodyti laiku – gal ją galima atidėti?
– Nesant komplikacijų ir esant sklandžiam pooperaciniam laikotarpiui labai svarbu pooperacinę reabilitaciją pradėti gydytojo rekomenduotu laiku. Paprastai kalbant, už kiekvieną pradelstą reabilitacijos dieną reikia pridėti tris papildomas dienas, reikalingas atsistatymui.
Uždelsus didėja tikimybė, kad turėsite ilgiau trunkantį, sudėtingesnį reabilitacijos laikotarpį ir operuotos srities funkcija bus prastesnė, lėčiau atsistatinės raumenų jėga, gilės raumenyno disbalansas ar nepavyks pilnai atstatyti sąnarių judesių amplitudės.
– Kokių pagrindinių taisyklių pacientai turėtų laikytis laukdami pooperacinės reabilitacijos?
– Pacientai turėtų prisiminti kelis paprastus patarimus. Pavyzdžiui, operuotą vietą šaldyti ne tik pirmą dieną po operacijos, bet bent dvi–tris savaites ar net ilgiau. Šaldyti reikėtų maždaug 6 kartus per dieną po 20 minučių, ant odos dėti rankšluostį ar kitą audinį ir tik tada šalčio šaltinį. Galima šaldyti bet kuo, kas yra šaldymo kameroje, arba įsigyti specialių šaldančių gelių.
Kitas patarimas – operuotą galūnę stengtis laikyti pakeltą, kad atslėgtų tinimas. Tinimas po operacijos gali varginti labai ilgai, riboti sąnario funkciją, pavyzdžiui, po čiurnos operacijos tinimas gali išlikti net ir iki pusės metų. Tinimui mažinti gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės, bet reikia išsiaiškinti, kuri kompresinė kojinių klasė reikalinga, vienai kojai ar abiem, kiek laiko kojines nešioti ir kt.
Kitas patarimas – operuotą galūnę stengtis laikyti pakeltą, kad atslėgtų tinimas.
Po operacijos dažniausiai rekomenduojami izometriniai pratimai, t. y., tokie pratimai, kuriuos atliekant raumuo susitraukia, bet aktyvaus sąnarių judesio nėra, raumuo dirba nekeisdamas savo ilgio. Po daugelio standartinių ortopedinių operacijų izometriniai pratimai galimi jau tą pačią ar kitą dieną. Jei pacientas atliko ir priešoperacinę reabilitaciją, jau bus apmokytas tokių pratimų ir galės juos atlikti namuose savarankiškai, laukdamas reabilitacijos.
Jei po kojos (klubo, kelio ar čiurnos) operacijos tenka naudotis laiptais, reikia prisiminti, kad lipimas į viršų ir žemyn skiriasi – lipdami į viršų pirmiausia statome sveiką koją, o operuotą pristatome. Lipant žemyn, atvirkščiai – pirma statome operuotą koją, sveiką koją pristatome.
Dažnam pacientui kyla klausimas, ar jis gali vairuoti. Vieningo atsakymo nėra, todėl reikėtų atsižvelgti ar operuotoje kojoje/rankoje užtenka jėgos, ar pacientas pasitiki savo jėgomis, vairuodamas jaučiasi saugiai.
Galiausiai, būtina perskaityti visas gydytojo rekomendacijas ir nurodymus, pateiktus išraše ir elektroninėje ligos istorijoje. Deja, iš praktikos žinau, kad pacientai labai dažnai to nedaro, todėl vėluoja užsirašyti pakartotinai konsultacijai, atlikti reikiamus tyrimus ir kt.
– Po kojos operacijų dažnam tenka naudoti ramentus. Kaip juos išsirinkti ir naudoti taisyklingai?
– Kiekvienas pacientas nori greičiau pasveikti ir atsistoti ant kojų, bet per greitai ar ne laiku atsisakius pagalbinių priemonių koja ima tinti, ją skauda, kyla uždegimas, kuriam reikia medikamentinio gydymo. Ramentų tipas – alkūniniai ar pažastiniai, – dažniausiai priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo, gretutinių susirgimų ir traumos pobūdžio, todėl reikėtų iš karto pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu ir teisingai sureguliuoti ramentus: pečiai neturi būti labai pakilę, o žmogus susikūprinęs, eisena turi būti kuo panašesnė į natūralią. Nuleidus pečius tarpas tarp pažasties ir ramento atramos turėtų būti apie 2–3 cm, o uždėjus plaštaką ant ramento rankenos ranka per alkūnę turėtų būti sulenkta maždaug 30 laipsnių kampu.
– Kokias klaidas dažniausiai daro pacientai, laukdami pooperacinės fizinės reabilitacijos?
– Viena dažniausiai pacientų daromų klaidų – noras po operacijos nieko nedaryti ir pailsėti, o „padirbėti“ jau tik gydymo įstaigoje reabilitacijos procedūrose.
Tačiau laikotarpis nuo operacijos iki paskirtos reabilitacijos yra labai svarbus galūnės sąnarių judesių amplitudės gerinimui, raumenyno jėgos palaikymu, uždegimo mažinimui ir tinimo profilaktikai. Tačiau būna ir priešingų situacijų, kai pacientai persistengia, mankština galūnę per jėgą ir taip kenkia gijimo procesui.
Būtina perskaityti visas gydytojo rekomendacijas ir nurodymus, pateiktus išraše ir elektroninėje ligos istorijoje.
Kita dažna klaida susijusi su įtvaru ar elastinio tvarsčio dėvėjimu. Jei gydytojas vieną ar kitą rekomendavo naudoti po operacijos, pacientai labai dažnai juos per stipriai suveržia. Prisiminkite, kad galūnė neturi pakeisti spalvos, neturite jausti tirpimo ir veržimo dėvit įtvarą ar elastinį tvarstį. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar tvarstį/įtvarą reikia dėvėti ir nakties metu.
Pavyzdžiui, po kelio kryžminių raiščių operacijos pirmomis savaitėmis įtvaras gali būti rekomenduojamas dėvėti ir naktį. Jei rekomenduotas įtvaras turi reguliuojamą lenkimo kampą, būtina laikytis rekomendacijų ir keisti lenkimo kampą laiku, pagal pateiktas rekomendacijas. Po peties operacijos kartais ranką reikia laikyti įtvare, kartais užtenka tik elastinio tvarsčio ar skarelės. Taigi, po operacijos nereikia savarankiškai eksperimentuoti, o laikytis pateiktų rekomendacijų.
– Ar pacientų lūkesčiai reabilitacijai atitinka realybę?
– Labai dažnai pacientai viliasi, kad po kelių savaičių fizinės reabilitacijos kurso jų sveikata visiškai atsistatys, o metus ar kelerius turėta problema išnyks. Deja, taip tikrai nebūna. Po nesudėtingų operacijų gali prireikti net 2,5 mėnesio pilnam galūnės funkcijos atsistatymui, bet, pavyzdžiui, po kryžminių raiščių operacijos gali reikėti ir 6–9 mėnesių tam, kad žmogus grįžtų į aktyvią fizinę ar sportinę veiklą.
– Ar tai reiškia, kad pabaigę reabilitacijos kursą ligoninėje, toliau turi mankštintis namuose? Ar galima mankštintis pagal internete rastus fizinių pratimų vaizdo įrašus?
– Jeigu žmogus lankė reabilitaciją ir atsimena, kokius pratimus darė, kažkiek pasiremti vaizdo įrašais gali, bet dažniausiai jis nežino, kokia yra logiška apkrovos didinimo seka, nes tiek per didelis krūvis, tiek per mažas krūvis nėra gerai. Fizinis krūvis kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, fizinio pasirengimo.
O „Youtube“ randami fiziniai pratimai dažniausiai yra bendro pobūdžio, todėl geriau pabaigus reabilitaciją grįžti pas FMR gydytoją ir pasitarti dėl tolimesnės eigos. Taip pat sugrįžti po kelių savaičių ar mėnesių, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertintų progresą, rezultatus.
Visgi aš pacientus raginu „pasiimti“ iš reabilitacijos kiek įmanoma daugiau tol, kol jie yra su specialistu ligoninėje, kad vėliau žinotų, kaip taisyklingai atlikti pratimus namuose. Pacientams rekomenduoju likus 2–3 procedūroms, atsinešti telefoną ir nusifilmuoti, kaip reikia daryti pratimus. Žinoma, pasibaigus reabilitacijai, jeigu matome, kad galūnės funkcija neatsistatė, rekomenduojame užsirašyti į reabilitaciją dar kartą, o jos laukiant namuose daryti išmoktus pratimus.
