„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Fiziškai pasyvi diena, o kojos lyg po maratono – kokia to priežastis?

Modernus gyvenimo stilius – automobilis, darbas iš namų, maistas į namus ir visas elektronizuotas pasaulis nulemia tai, kad judėti sukurti žmonės tai daro mažiau. Dažniausiai visi šie darbai atliekami sėdint prie kompiuterių valandų valandas ir net nesusimąsčius, kad mūsų kojos nuo to sėdėjimo... labai pavargo. O tai gali nulemti bėdas, kurias galima išspręsti fiziniu aktyvumu, jei tik dar ne per vėlu.
Kojos
Kojos / 123rf.com nuotr.

Užkertame kelią

Žmogaus kūne yra dviejų tipų kraujagyslių. Pirmosios – arterinės kraujagyslės, kurios deguonimi ir maistingomis medžiagomis prisotintą kraują iš širdies perneša į raumenis bei organus. Antrosios – venos, kuriomis kraujas sugrąžinamas atgal į širdį. Vienas iš puikios sveikatos receptų – būtent ir yra gera kraujotaka. Norint ją tokią palaikyti, pačiam žmogui irgi reikia nemažai prisidėti.

Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės turi daugiau problemų su venomis bei nusiskundimų dėl kojų, paprasta – žmonių gyvenime dominuoja sėdima padėtis.

Anksčiau bėdų dėl netinkamos kraujotakos žmonės turėjo mažiau paprasčiausiai dėl to, kad labai daug judėdavo. Fizinis aktyvumas turi didelę įtaką medžiagų apykaitai ir kraujotakai.

Pagrindinė priežastis, kodėl šiais laikais žmonės turi daugiau problemų su venomis bei nusiskundimų dėl kojų, paprasta – žmonių gyvenime dominuoja sėdima padėtis. Sėdime ir mašinoje, ir darbe, ir per pietus, ir namie prie televizoriaus ar kompiuterio – visur.

Didžiausią neigiamą įtaką ilgas sėdėjimas daro mažajam dubeniui ir kojoms. 2–3 valandas praleidus sėdimoje padėtyje kraujo apytaka kojose pradeda trikti. Nenuostabu, kad po tokios darbo dienos nesijaučiame gyvybingi – kojos lyg švininės ir prašosi poilsio. Ilgai stovėdami, sėdėdami ar užsikėlę koją ant kojos neleidžiame kraujui normaliai cirkuliuoti.

Visa tai gali privesti prie labai nemalonių pasekmių – nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo, lytinių organų uždegimų iki kojų venų trombozės ar nuolatinio streso nulemtos psichoneurozės.

Vida Press nuotr./Kojos
Vida Press nuotr./Kojos

Pasaulinė problema

Fizinis pasyvus, pasak mokslininkų, yra viena didžiausių šių dienų blogybių, sukeliančių žmogaus sveikatai daugybę padarinių, o vėliau ir itin rimtų ligų.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad apie 44 proc. pasaulio vyrų ir apie 19 proc. moterų būdami 30-ies jau turi problemų su kojų venomis. O būdami 50-ies net 64 proc. moterų ir 42 proc. vyrų kenčia nuo vienos ar kitos venų trombozės formos.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad apie 44 proc. pasaulio vyrų ir apie 19 proc. moterų būdami 30-ies jau turi problemų su kojų venomis.

Apklausę venų trombozę turinčius žmonės mokslininkai išsiaiškino, kokie simptomai galėtų būti rimtu signalu žmonėms, kad jau metas susirūpinti savo kojų sveikata. Pirmiausia, tai būtų vadinamasis venų voratinklis, kai visos kojos nusėtomis venomis. Antru itin dažnu nusiskundimu buvo pavargusios ir sunkios kojos po fiziškai visiškai neaktyvios dienos.

Jei dar ne vėlu – ką daryti?

Visi supranta, kad sunkiausia kontroliuoti save ir tesėti pažadus sau – juk prieš save gali ir pasimuliuoti. Pirmiausias dalykas, kam turite pasiryžti – nemeluoti sau.

Vienas iš pagrindinių dalykų, siekiant pagerinti kojų kraujotaką – fizinis aktyvumas. Pažadėkite sau nueiti bent 3 000 žingsnių per dieną ir nedarykite sau nuolaidų, kainuojančių sveikatą.

Nekreipkite dėmesio į kolegų keistus žvilgsnius, kai kas 40 minučių atsistosite ir šiek tiek pasitampysite, prasieisite, pajudėsite, pasukiosite kaklą ir akis. Puikus būdas pagerinti kojų būklę – pramankštinti pėdas, kulnus ir kojų pirštus, kitaip tariant „pajudinti“ kūną.

Pažadėkite sau nueiti bent 3 000 žingsnių per dieną ir nedarykite sau nuolaidų, kainuojančių sveikatą.

Svarbiausia, kad suprastumėte, jog nenorite sportuoti ne todėl, kad neturite jėgų. O todėl, kad jėgų neturite dėl to, kad nerandate laiko ir nenorite sportuoti.

Nevenkite savo kojas ir palepinti – vakare galite namų sąlygomis pasidaryti „kojų terapiją“. Pėdas nušveiskite šveitikliu, pamerkite kojas į šiltą vandenį, ištepkite aliejais, pamasažuokite. Pamatysite, pasijusite kaipmat lengviau!

Dar geriau – kuo daugiau vaikščioti basomis. Besitvarkydami namus, sode ant žolytės, vasarą prie jūros – išnaudokite visas natūralias galimybes pamankštinti kojas.

Ryto mankšta

Nepamirškite ir to, kad gerą dieną galima pradėti nuo pat ryto! Kojų kraujotaką galite pradėti gerinti vos atsikėlę. Štai jums keli pratimai, kuriuos turėtumėte padaryti kiekvieną dieną – greita ir paprasta.

Darykite pasistiebimus. Vieną koją sulenkite per kelius, o stovėkite ant kitos. Stiebkitės ir bandykite tolygiai nusileisti. Šis pratimas ne tik lavina pusiausvyrą, bet ir gerina kraujo cirkuliavimą kojose. Kartoti po 10 kartų.

Tempimo pratimai – taip pat naudingi ir svarbūs. Atsisėskite ant grindų ir vieną koją ištieskite į priekį. Pirštų galus užlenkite į save ir patys bandykite tiestis kojos link. Tai darykite po dešimt kartų.

Galiausiai, nenurašykite ir senųjų pritūpimų. Pastarieji ne tik pagerins viso kūno kraujotaką, bet ir pažadins jus iš miegų bei nuteiks aktyviai dienai. Pritūpimų kas rytą atlikite mažiausiai po 15.

Magnis – žmogaus organizmui itin reikalingas mineralas. Daugiau apie jį skaitykite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs