Australijoje, Sidnėjuje, ji ne tik užsiima fotografija, bet ir dalinasi savo veganiškais receptais.
Augalinė mityba jos gyvenime atsirado dar mokykloje, todėl jos Instagram paskyroje galima aptikti spalvingų, netikėtų ir labai įdomių patiekalų. Net ir veganišką „Napoleoną“!
Su Patricija kalbamės apie tai, kas ją nuvedė į Australiją, kuo išskirtinė veganiška mityba, kuo jai svarbus tvarumas ir kokių svajonių ji turi ateityje.
– Papasakokite, kaip jūs atsidūrėte Australijoje? Kas labiausiai patinka šioje šalyje, ką ten atradote?
– Į Australija atvykau kažkur prieš penkerius metus įkvėpta savo vyro. Jam ši šalis labai patiko, todėl nusprendėm surizikuoti ir išmėginti gyvenimą svetur. Australijoje galima sutikti žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių, tikrų australų ne tiek ir daug – didžioji dalis populiacijos yra įvairiausiu tautų miksas, todėl čia gyvenant nesijauti atvykėliu, nes beveik visi aplink tave yra daugiau mažiau tokie.
Kadangi persipynę daug kultūrų, žmonės yra labai tolerantiški, taigi kad gatvėje atkreiptum į save dėmesį, reikia tikrai stipriai pasistengti. Būtent tai man čia ir patinka, nes niekam nekliūva tavo išvaizda ir tai, jog eidamas gatve niūniuoji mėgstamą dainą.
– Ką veikiate Australijoje?
– Australijoje dirbu fotografe. Pradžia, kaip ir daugeliui, nebuvo lengva, nemažai teko fotografuoti nemokamai ir už labai nedaug, kol pradėjau gauti rekomendacijų.
Konkurencija didelė, bet tokių profesionalų, kaip mes turime Lietuvoje, mačiau nedaug, todėl jei gerai išmanai savo darbą, anksčiau ar vėliau sėkmė ateina. Susilaukus vaikelio darbus sustabdžiau ir fotografavau tik jau pažįstamus klientus. Paauginusi vaikelį vėl pradėsiu fotografuoti.
– Kokios vietos Australijoje jus žavi labiausiai? Kur mėgstate keliauti?
– Kai sukūrėme šeimą, keliavimas tapo šiokiu tokiu iššūkiu. Pavyzdžiui, prieš įsigyjant šunį net negalvojome, kad čia tiek daug nacionalinių parkų, paplūdimių ir pan. turi labai griežtus įstatymus – ten negalima vykti su naminiais gyvūnais, nes šie gali sutrikdyti gamtos ritmą ir taip toliau. Dėl šių priežasčių šiuo metu dažniau lankomės paprastesnėse vietose pritaikytose ir gyvūnams.
Taip maitindamasi netekau nemažai svorio, kas sukėlė ne vieno žmogaus replikas ir apkalbas, jog man gresia anoreksija, nevaisingumas ir kitos problemos. Vis dėl to, kalbos liko tik kalbomis.
Na, o prieš sukurdama šeimą, su vyru ir draugais aplankiau nemažai įspūdingų lokacijų. Žinoma, didžiausią įspūdį paliko Kvinslando (Quennsland) valstija, nes ten Australija yra būtent tokia, kokią matome per televiziją: džiunglės, krokodilai, gyvatės, rykliai... Kai tokius gyvius matai ne zoologijos sode, jausmas tikrai stiprus! Todėl jei jau yra proga atvykti į Australiją, būtina nuvykti ir į šią valstiją.
– Propaguojate veganišką gyvenimo būdą, apie tai daug kalbate ir socialinėje erdvėje. Kas jus paskatino atsisakyti gyvūninės kilmės produktų? Kas pasikeitė, kai pakeitėte savo mitybą?
– Didžioji dalis mano mitybos yra augalinė, bet užklydus į svečius ar valgant mieste, vis dar tenka paragauti kažko iš pieno produktų. Nors palyginti tai yra maža dalis mano maisto, bet suvalgius pieno produktų pykstu ant savęs ir džiaugiuosi, kad tokių nuklydimų pasitaiko vis rečiau.
Augalinės mitybos kelias prasidėjo dar mokykloje, kai mama, prisiskaičiusi knygų, vieną dieną nusprendė tapti vegetare ir namie gaminti tik vegetariškai. Viskas vyko labai palaipsniui – iš pradžių mėsos nevalgydavau tik namie, vėliau pradėjau atsisakyti ir už namų ribų.
Laikui bėgant, perskaičiau nemažai knygų, praklausiau seminarų ir taip žinios apie mitybą, jos įtaką mums ir pasauliui, plėtėsi. Būtent tai nuolat ir motyvuoja tobulėti, keistis ne tik dėl savęs, bet ir dėl Žemės, kitų gyvybės formų gerovės. Per visą laiką išmėginau daug įvairiausių mitybų ir šiuo metu galvoju, kad geriausias maistas yra kuo natūralesnis, paprastesnis ir augalinis.
Išskirti didelius sveikatos pokyčius sunku, nes viskas prasidėjo anksti, maždaug nuo 15-kos metų. Tada buvau sveika ir dabar tikrai nesiskundžiu savo sveikata. Žinoma, taip maitindamasi netekau nemažai svorio, kas sukėlė ne vieno žmogaus replikas ir apkalbas, jog man gresia anoreksija, nevaisingumas ir kitos problemos. Vis dėl to, kalbos liko tik kalbomis.
Kasdien darau jogą, turiu tvirtą ir lankstų kūną, nevartoju jokių vaistų ir jaučiuosi gerai, bet esu jauna, todėl manau, kad tokia būsena turėtų būti normali kiekvienam mano amžiaus žmogui. O daugiau bus matyti, kai sulauksiu vyresnio amžiaus (šypsosi).
– Iš kur semiatės įkvėpimo savo patiekalams? Kokius produktus renkatės? Ką galėtumėte patarti kitiems, pavyzdžiui, kaip į mitybą įtraukti daugiau sveikų pasirinkimų?
– Receptams įkvėpimo semiuosi iš interneto ir knygų, būna, susirandu kelis to pačio patiekalo receptus ir bandau juos modifikuoti į man prieinamiausią. Dažniausiai bandau pakeisti ar išvis ištrinti cukrų, miltus, o jei receptas skirtas visavalgiams, tenka keisti gyvūninės kilmės produktus. Taip pat vengiu produktų su daug ingredientų, ypač, nežinomų.
Dėl to paskutiniu metu mano namuose viskas pagaminta nuo A iki Ž mano pačios. Atsisakiau skardinėse esančio maisto, padažų, pirktinės duonos, mielių. Man labai gera valgyti patiekalą žinant tiksliai, iš ko ir kaip jis pagamintas. Iki tobulumo betrūktų, kad produktai būtų iš savo daržo.
Pradedant keisti mitybą nesiūlau drastiškų pokyčių, nes retas turi tiek valios, kad per dieną paimtų ir atsisakytų visko, kas nesveika. Todėl geriau pradėti palengva. Pavyzdžiui, keičiant karvės pieną į augalinį, baltus ryžius į rudus ar laukinius, o užklupus saldumyno poreikiui, pasimėgauti keliomis datulėmis ir tada dar kartą pagalvoti, ar tikrai norisi kažko saldaus.
Ir, žinoma, patariu salotas ir žalumynus paversti kiekvieno patiekalo dalimi.
Man labai gera valgyti patiekalą žinant tiksliai, iš ko ir kaip jis pagamintas. Iki tobulumo betrūktų, kad produktai būtų iš savo daržo.
– Koks patiekalas jums pats skaniausias? Ir kokį galima paruošti greičiausiai, kad jis būtų maistingas ir sveikas?
– Mano mėgstamiausias sveikas ir labai maistingas patiekalas – salotos su bolivinėmis balandomis ir saldžiąją bulve. Tai labai praktiškas patiekalas, nes skanus tiek ką tik pagamintas, tiek pastovėjęs šaldytuve.
Panašių salotų pirmą kartą paragavau kavinėje, o po to bandžiau atkurti receptą namuose. Tam sukūriau ir padažą, kuris visada sulaukia komplimentų ir yra becukris, o tai labai svarbu, nes kaip bebūtų gaila, į daugumos salotų padažus įeina įvairiausi saldikliai.
Jei gaminti nėra laiko, tada geriausias ir sotus pasirinkimas yra lėkštę dalinti pusiau – vieną jos pusę pripildyti šviežiomis salotomis, o kitą – bulvėmis, kruopomis ar troškintomis/grilintomis daržovėmis. Tokie patiekalai tikrai neužima laiko, galima nemažai improvizuoti su prieskoniais, o ir gaminti jiems nereikia įgūdžių, tačiau rezultatas sotus, skanus ir sveikas. Kaip sakoma, daugiau yra mažiau – natūralus mažai apdorotas maistas visada liks geriausiu pasirinkimu.
– Kokių turite svajonių? Ar Australija jūsų galutinė stotelė, ar ruošiatės kelti sparnus į kitą šalį?
– Dabar vieną didžiausių svajonių yra įsigyti būstą gamtos apsuptyje ir gyventi dar tvariau, todėl mintys apie grįžimą į Europą tikrai sukasi galvoje.
– O kokią įtaką jums padarė ir mamos pasirinkimas gyventi kuo tvariau? O gal kaip tik jūs, dukra, ir įkvėpėte mamą savo gyvenimo pasirinkimams?
– Mama turėjo ir tebeturi neabejotinai didelę įtaką, nes būtent ji būnant paauglei nurodė gaires, kaip gyventi sveikiau. Su mama (menininke Vilija Šabunkaite, apie kurią rašėme ) palaikome glaudų ryšį ir dalinamės įvairiausia informacija tiek apie mitybą, tiek apie gyvenimą. Labai džiaugiuosi, kad dauguma klausimų požiūriai sutampa ir turiu ne tik mamą, bet ir nuostabią draugę.
– O kokiais tvarumo principais vadovaujatės savo gyvenime ir kas labiausiai pasiteisino?
– Daugiausia dėmesio skiriame vartojimui. Kadangi labai daug valgome vaisių ir daržovių, visą maistą kompostuojame. Rūšiuojame ir kitas šiukšles, didelė dalis pakuočių taip pat nukeliauja į kompostavimo dėžę.
Įprastų ir populiarių buities ar higienos priemonių pas mus namuose nerasite, naudojame tik tokias, kurias gali pilti į vandentiekį ir būti ramus, kad tai neatneš niekam žalos.
Didžioji dalis baldų yra iš antrų rankų, nematau reikalo pirkti naujų, kai yra panaudotų dalykų, galinčių dar ilgai gyvuoti.
Drabužių taip pat atrandu dėvėtų daiktų parduotuvėse, be to, suradau įvairiausių gėrybių, iš kurių pavyko dar ir užsidirbti. Jei kažką perku sau, mąstyti, ar man to tikrai reikia, galiu ir mėnesį. Nors pasirinkimas tik didėja, norisi vis mažiau, o karantinas davė dar daugiau praktinio suvokimo, kiek nedaug mums reikia. Dėl to labai džiaugiuosi.
Jūsų dėmesiui – Patricijos kurto veganiško „Napoleono“ receptas. Eigą, aprašymą ir ingredientus rasite vaizdo įraše.
