Pagrindiniai rizikos veiksniai
„Staigi širdinė mirtis dažniausiai nutinka jau turintiems aterosklerozės požymių, persirgusiems miokardo infarktu, turintiems vainikinių arterijų stentų, esantiems po širdies operacijų, t. y. tiems, kuriems jau diagnozuota kokia nors širdies ir kraujagyslių liga. Paprastai mes tokius pacientus informuojame ir jie žino, kokių taisyklių laikytis ir kokius vaistus vartoti.
Deja, neretai atsitinka, kad iki tol sveiku save laikiusiam žmogui pirmasis koronarinės širdies ligos simptomas pasireiškia staigiu širdies sustojimu. Mes, medikai, kitaip tai vadiname klinikine mirtimi. Ji įvyksta dėl to, kad širdies raumuo nustoja taisyklingai susitraukinėti ir pradeda virpėti – tai vadinama širdies skilvelių virpėjimu.
Širdis nustoja reguliariai pumpuoti kraują į gyvybiškai svarbius organus ir ypač anksti nukenčia smegenys. Dėl to žmogus labai greitai praranda sąmonę. Tokiu atveju kuo greičiau reikia pradėti gaivinimo veiksmus“, – aiškino pašnekovė.
Neretai atsitinka, kad iki tol sveiku save laikiusiam žmogui pirmasis koronarinės širdies ligos simptomas pasireiškia staigiu širdies sustojimu.
Mokėti atlikti išorinį širdies masažą – privalu
Pasak jos, šiandien gaivinimo kursai yra prieinami ne tik medikams, bet visiems žmonėms, todėl kiekvienas žmogus turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą, t. y. atlikti išorinį širdies masažą, kuris kartais neteisingai vadinamas dirbtiniu kvėpavimu.
„Paprastai rekomenduojama padaryti 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir du oro įpūtimus pro burną. Tačiau čia svarbiausi ne įpūtimai, jų gali ir visai nebūti, o ritmiški, pakankamai gilūs ir stiprūs krūtinės ląstos paspaudimai apatiniame krūtinkaulio trečdalyje.
Daryti tai reikia intensyviai – apie 100 kartų per minutę – nesustojant tol, kol atvyks greitoji, kurią turi iškviesti aplinkiniai, informuodami, kad įvyko klinikinė mirtis. Pastaroji dar nėra biologinė mirtis, todėl atvykus greitajai pagalbai širdies veikla dažniausiai atstatoma elektros šoku, t. y. defibriliatoriumi“, – teigė kardiologė.
Daryti tai reikia intensyviai – apie 100 kartų per minutę – nesustojant tol, kol atvyks greitoji.
Pasak Ž.Petrulionienės, labai dažnai staigią širdinę mirtį išprovokuoja fizinis krūvis, taip pat karštas oras, elektrolitų neteikimas, pavyzdžiui, širdis labai jautri kalio ir magnio praradimui, todėl ateinant karščiams reikėtų atkreipti į tai dėmesį – ir ne tik tiems, kurie jau žino sergantys, bet ir laikantiems save sveikais.
Kodėl širdis sustoja jauniems žmonėms
Kadangi vienas iš pagrindinių tokios mirties veiksnių, be širdies ir kraujagyslių ligų, yra didelis fizinis krūvis, kardiologė pataria žmonėms jokiu būdu nepradėti intensyviai sportuoti staigiai, be pereinamojo periodo, ypač po tam tikros pauzės. Taip pat prieš tai verta apsilankyti pas gydytoją.
„Jeigu žmogui niekada nedaryta kardiograma, didelis fizinis krūvis gali turėti liūdnų pasekmių. Nekalbu apie profesionalius sportininkus – beje, nors labai tikrinami, vis tiek tarp jų nutinka staigių mirčių.
Šis futbolininkas, kiek teko girdėti, taip pat buvo nuodugniai ištirtas. Tiesiog būna klastingų ligų, kurių laiku nediagnozavus net ir jauniems žmonėms gali įvykti staigi mirtis. Ir dažniausiai jiems tai įvyksta didžiulio fizinio krūvio metu. Kartais nei kardiograma, nei echoskopija jokių sutrikimų neparodo, tačiau įvyksta labai subtilūs širdies elektrinės laidžiosios sistemos sutrikimai, kurie ir sukelia širdies skilvelių virpėjimą“, – teigė gydytoja.
Dar vienas staigios širdinės mirties veiksnys yra didžiulis stresas, kadangi didžiulis išmestų į kraują streso hormonų kiekis taip pat gali sukelti elektrinių impulsų laidumo sutrikimą. Ne veltui sakoma – mirė nuo išgąsčio.
Jeigu gaivinimas atliktas tinkamai, žmonės atsigauna ir nelieka jokių pasekmių – smegenys nepažeidžiamos.
„Vis dėlto, kad neišgąsdinčiau, priminsiu, kad statistiškai staigi širdinė mirtis dažniausiai įvyksta esant aterosklerozinei koronarinei širdies ligai. O jeigu gaivinimas atliktas tinkamai, žmonės atsigauna ir nelieka jokių pasekmių – smegenys nepažeidžiamos.
Būtent todėl labai svarbu laiku pradėti gaivinti. Pas mus atveža atsigavusius žmones, kuriems širdies masažą pradėjo šeimos narys, draugas ar tiesiog praeivis. Žmonės turėtų nepasimesti tokiose situacijose, nestovėti, o pulti padėti.
Priešingu atveju, jeigu klinikinė mirtis užsitęsia, po keliolikos elektrošokų vis dėlto pavyksta priversti širdį vėl plakti, bet smegenys jau būna mirusios, kadangi jos nukenčia pirmiausia. Todėl išorinis širdies masažas turi būti pradėtas per kelias pirmas minutes, o masažuoti galima taip ilgai, kol atvyks greitoji – net valandą ar dvi. Jeigu kur nors netoliese yra defibriliatorius, būtina jį panaudoti.
Tai padaryti paprasta, kadangi jie kalbantys – garsinė instrukcija nurodo nuoseklius žingsnius, kaip jį naudoti.
Žmonių susibūrimo vietose defibriliatorių Lietuvoje jau daugėja. Jie turi būti išdėstyti visur, kur būna didesni žmonių srautai, pradedant oro uostu, kuriame turėjome ne vieną panašų įvykį (2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus oro uoste susmuko filosofas Leonidas Donskis. Atvykę greitosios pagalbos medikai bandė vyrą gaivinti, tačiau pastangos buvo bevaisės – red.), baigiant aikštynais ir sporto klubais“, – tikino Ž.Petrulionienė.
