Moksliniai tyrimai, prie kurių tūkstančių mokslininkų didžiuliuose laboratoriniuose fabrikuose dirbo net 13-a metų, pareikalavo milijardo JAV dolerių. Tačiau dėl sparčiai ištobulėjusių technologijų žmogaus genomo sekos nuskaitymą šiuo metu galima atlikti per kelias dienas vienu aparatu – ir vos už 1000 JAV dolerių.
Genetikos mokslas skverbiasi į kiekvieną medicinos sritį ir keičia diagnostikos, gydymo ir ligų prevencijos standartus.
Genetikų bendruomenė dar nėra išsisprendusi tam tikrų dilemų ir svarbių etikos klausimų.
Prognozuojama, kad po 5–10 metų kiekvienas naujagimis turės ne tik gimimo liudijimą, bet ir genetinį pasą. Kaip klostytis tokio žmogaus gyvenimas? Ar žinojimas, kokiomis ligomis sirgsi, netaps per sunkia našta? O gal tokios žinios padės užkirsti kelią sunkioms ligoms ir gerokai prailgins žmogaus gyvenimą?
Atsakymų į šiuos klausimus Vilniaus universiteto Santariškių klinikose vykusioje DNR konferencijoje ieškojo viešnia iš Izraelio – pasaulyje žinoma mokslininkė ir gydytoja genetikė prof. Lina Basel-Vanagaitė.
Ištyrė dešimtis tūkstančių naujagimių
Izraelio gyventojams sudėtingų genetinių terminų pavadinimai – ne naujiena. Susilaukti vaikų planuojančios šeimos pirmiausia kreipiasi į genetikus, kad įsitikintų, jog nė vienas iš sutuoktinių neturi genų modifikacijų, galinčių lemti kūdikio apsigimimą. Tokius tyrimus valstybė atlieka nemokamai.
L.Basel-Vanagaitė dirba netoli Tel Avivo, Petah Tikwah mieste, įsikūrusioje didžiausioje Izraelio vaikų ligoninėje (MDI/Schneider Children's Medical Center of Israel – angl.) Gydytoja vadovauja Vaikų genetikos departamentui.
„Kūdikio genetinis pasas – mitas ar realybė?“ – paskaitoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentams paklausė mokslininkė.
Jau šiandien pasaulyje sekvenuojama dešimties tūkstančių naujagimių DNR (deoksiribonukleorūgštis). Tačiau kol kas tai – mokslinių tyrimų laukas, o ne klinikinė programa. Mokslininkai stebi, kaip naujagimių tėvai reaguoja į iššifruotą vaikų genetinę informaciją, kaip ši informacija praktiškai padeda vaikų sveikatai. Be to, skaičiuojama, kiek visa tai kainuoja – kiek išleidžiama tyrimams, kiek sutaupoma ligų gydymui.
Šią informaciją mes galime labai lengvai perskaityti, tačiau esminis klausimas, kaip mes ją interpretuosime?
„Viskas turi būti pasverta. Genetikų bendruomenė dar nėra išsisprendusi tam tikrų dilemų ir svarbių etikos klausimų. Tačiau etikos doktrinos ir įvairių dokumentų kūrimas vykdomas labai aktyviai“, – pasakojo L.Basel-Vanagaitė.
Informaciją gausime, bet ką ji reikš?
Kūdikio genetinio paso duomenys ne tik leistų nustatyti galimų genetinių susirgimų rizikas, bet ir galimus genetiškai paveldimų vėžių atvejus. Be to, suteiktų galimybę taikyti ankstyvąsias profilaktines tam tikrų pediatrijos ligų gydymo priemones.
Genetinis pasas būtų naudingas ir farmakokinetikai. „Šeimos gydytojas pagal genetinio paso duomenis galėtų nustatyti, ar vaistas bus efektyvus, ar jis pacientui nesukels komplikacijų. Genetinio paso duomenys leistų efektyviau sekti diabetą, kraujospūdžio ir širdies ligas“, – ateities medicinos įžvalgomis dalijosi profesorė.
Tiesa, ji neslėpė, kad net žmogaus genų sekvenavimas visiškai neapsaugos žmonijos nuo genetinių ligų. Kai kuriais atvejais tyrimai gali užduoti daugiau klausimų nei pateikti atsakymų.
„Naujagimių sekvenavimas – tai procesas, kurio metu perskaitome visus genus ir jų pakitimus, kurie yra kiekvieno individualaus žmogaus DNR. Šią informaciją mes galime labai lengvai perskaityti, tačiau esminis klausimas, kaip mes ją interpretuosime? Juk sekvenavę savo genomą gausime bent tris skirtingus rezultatų tipus: sužinosime apie gerus, blogus genus ir rasime daug pakitimų, kurių šiandien dar nemokame iššifruoti. Kitaip tariant, rasime pakitimą, bet nežinosime, ką jis reiškia mūsų sveikatai“, – aiškino nuo 1991 metų Izraelyje gyvenanti lietuvė.
Kelio atgal nebus
L.Basel-Vanagaitė papasakojo išgalvotos mergaitės Gabrielės gyvenimo istoriją ir pristatė, kaip genetikos mokslo pažanga galėtų pakeisti jos gyvenimą ir sveikatą.
Įsivaizduokime, kad Gabrielės tėvai davė sutikimą genetikams sekvenuoti vos gimusios dukters genus. Sudaromas genetinis naujagimės pasas, kuriame esančia informacija Gabrielė vėliau galės pasinaudoti.
Tėveliams buvo paaiškinta, kad priėmus tokį sprendimą kelio atgal nebus. Blogas kraujo tyrimas gali tapti geru, tačiau surasto mutavusio geno niekas nepavers geru.
„Tėveliams buvo paaiškinta, kad priėmus tokį sprendimą kelio atgal nebus. Blogas kraujo tyrimas gali tapti geru, tačiau surasto mutavusio geno niekas nepavers geru: šios informacijos atgal į Pandoros skrynią nesukiši: su ja teks gyventi visą gyvenimą“, – pažymėjo mokslininkė.
Sekvenavus Gabrielės genomą tėvams buvo pasakyta, kad informacija, kurią jie gaus, bus aktuali tik tam tikrame mergaitės amžiuje.
„Pavyzdžiui, pediatrinėms ligoms gydyti. Tarkime, išsiaiškintume, kad Gabrielei gresia kokia nors metabolinė liga. Tokiu atveju būtų galima iš anksto pradėti taikyti profilaktiką, dar net nepasireiškus pirmiesiems ligos simptomams“, – paaiškino L.Basel-Vanagaitė.
Nešiojame 10–30 genetinių mutacijų
Gabrielės atveju genetinė medžiaga jokių nukrypimų neparodė – genetiniu požiūriu mergaitė visiškai sveika.
Gabrielė suaugo, ištekėjo ir ėmė planuoti savo vaikelį. Norėdama susilaukti sveiko kūdikio, ji nuvyko į genetikos centrą ir paprašė gydytojų nustatyti jos būsimų vaikų sveikatą. Mergina nori išsiaiškinti, ar ji neturi genų, dėl kurių naujagimis gimtų nesveikas.
„Kiekvienas iš mūsų nešiojame 10–30 genetinių mutacijų. Ir tai nėra problema – esame sveiki. Tačiau bėdų kyla tada, jei mūsų partneris taip pat nešioja genetinį pakitimą tame pačiame gene. Tokiu atveju egzistuoja 25 proc. tikimybė, kad vaikas gims su ta genetine liga, kurią nešioja abu tėvai“, – pasakojo gydytoja genetikė.
Būtent dabar Gabrielei atsirado realus poreikis pasinaudoti savo genetiniu pasu – disku su užkoduota genetine informacija. Į ją pažvelgę gydytojai iššifruoja, kad moteris turi mutaciją cistinės fibrozės gene.
Bėdų kyla tada, jei mūsų partneris taip pat nešioja genetinį pakitimą tame pačiame gene. Tokiu atveju egzistuoja 25 proc. tikimybė, kad vaikas gims su ta genetine liga, kurią nešioja abu tėvai.
Statistiškai tokią mutaciją nešioja 1 iš 25 žmonių. Genetikai pataria ištirti ir vyrą. Paaiškėja, kad jis irgi nešioja mutaciją cistinės fibrozės gene. Tai reiškia, kad šios poros vaikams gresia 25 proc. rizika susirgti cistine fibroze – sunkia genetine liga, pažeidžiančia plaučius ir fizinį vystymąsi.
Gimdysime tik sveikus vaikus?
„Kokios šios jaunos poros galimybės?“ – auditorijos retoriškai klausė viešnia iš Izraelio. Galima pastoti natūraliu būdu ir ankstyvoje nėštumo stadijoje ištirti vaisių: 75 proc. tikimybė, kad jis bus sveikas, 25 proc. – kad sirgs.
„Siūloma diagnostika, kai paimama placentos choriono gaurelių biopsija, nes placentos DNR sudėtis yra tokia pati kaip vaisiaus. Tačiau šiuo atveju kyla dvi grėsmės: kas bus, jei paaiškės, kad vaisius serga? Nutraukti nėštumą, nors jis ir labai ankstyvas, šeimai gali būti nepriimtina. Antra problema ta, kad dėl procedūros kyla nedidelė persileidimo rizika, nes ją atliekant reikia pradurti gimdos sienelę“, – aiškino L.Basel-Vanagaitė ir atkreipė dėmesį, kad netolimoje ateityje šį tyrimą pakeis neinvazinės priemonės, mat nustatyta, kad daug vaisiaus DNR plaukioja nėščiosios kraujyje. Šis metodas jau taikomas Dauno sindromo diagnostikai.
Ką daryti Gabrielei? Saugiausias būdas – dirbtinis apvaisinimas, kai mėgintuvėlyje sukurti embrionai būtų iš anksto genetiškai ištiriami ir į motinos gimdą grąžinami tik sveiki – be specifinės ligos, kuri buvo tirta.
„Ši technologija taikoma ne tik siekiant susilaukti sveikų vaikų, bet ir tais atvejais, kai nauja gyvybė gali padėti išgelbėti jau sergančius broliukus ar sesutes, – kalbėjo L.Basel-Vanagaitė ir parodė amerikiečių šeimos nuotrauką. – Šeimos pirmagimis serga sunkia liga Fankoni anemija, jam reikėjo persodinti kaulų čiulpus, tačiau nebuvo tinkamo donoro. Po dirbtinio apvaisinimo šeima ne tik pagimdė sveiką vaikelį, bet ir tokį, kuris tiktų būti donoru savo sergančiam broliukui.“
Ką ir kada sakyti, o ką nutylėti?
Metai bėga, Gabrielė džiaugiasi sveikais vaikais, tačiau vieną dieną ji sulaukia liūdnos žinios – jos mamai diagnozuotas kiaušidžių vėžys.
Žinant tokius dalykus psichologiškai sunku toliau gyventi. Gal žmogus pasirinktų niekada netirti šios informacijos: juk ne visi nori žinoti, kad susirgs vėžiu.
Onkologinei pacientei genetikai rekomenduoja atlikti genetinį tyrimą, nes žinoma, kad padidintą paveldimą polinkį susirgti krūtų ar kiaušidžių vėžiu sukelia genetinė mutacija BRCA1 ir BRCA2 genuose.
Paaiškėja, kad būtent ją ir turi Gabrielės motina, vadinasi, tikimybė, kad ją paveldėjo ir Gabrielė, siekia 50 proc.
„Galite paklausti, kodėl ji to nežinojo anksčiau? Bet mes juk susitarėme, kad specifinė genetinė informacija bus iššifruojama tik tame gyvenimo etape, kai ji yra aktuali“, – priminė mokslininkė.
Gabrielės genetinis pasas sako, kad geno mutacijos ji nepaveldėjo. Tačiau L.Basel-Vanagaitė pripažino, kad šiuo atveju kyla daugybė etikos klausimų.
„Net jei ji turėtų šią mutaciją, kiltų klausimas, kuriame amžiaus tarpsnyje jai reikėtų atskleisti tokią informaciją? Juk žinant tokius dalykus psichologiškai sunku toliau gyventi. Gal žmogus pasirinktų niekada netirti šios informacijos: juk ne visi nori žinoti, kad susirgs vėžiu. Kita vertus, tokia informacija būtų padėjusi išgelbėti jos mamą: būtume jai pasiūlę profilaktines priemones – pašalinti kiaušides pagimdžius vaikus. Kaip matote, vieno aiškaus atsakymo nėra“, – įsitikinusi genetikė.
Vaistai pagal individualų poreikį
Gabrielė – jau pati močiutė. Kraujo tyrimai rodo smarkiai šoktelėjusį cholesterolį. Gydytojas siūlo vartoti vaistus – statinus.
„Moderni močiutė internete perskaito, kad statinai ne tik sureguliuoja cholesterolio kiekį, bet kai kuriems juos vartojantiems žmonės sukelia didelę komplikacijų riziką – gali pažeisti raumenis“, – pasakojo L.Basel-Vanagaitė.
Svarbu suprasti, kad daugumai genetinių ligų, kurias nustatysime, nei profilaktikos, nei gydymo nėra ir niekada nebus.
Su specialistais pažvelgusi į savo genetinį pasą Gabrielė sužino, kad genetiškai gali puikiai toleruoti statinus, todėl gydymas šiais vaistais didesnės žalos jos sveikatai nepadarys.
„Kaip matote, genominė medicina gali smarkiai pagerinti paciento sveikatą, tačiau genetinio paso srityje slypi vis dar neišspręstos problemos. Perskaičius žmogaus genomą rasime tūkstančius įvairių genų pakitimų, kurių nemokėsime interpretuoti. Be to, svarbu suprasti, kad daugumai genetinių ligų, kurias nustatysime, nei profilaktikos, nei gydymo nėra ir niekada nebus“, – konstatavo mokslininkė.
Klausimų daug – atsakymų mažai
Žmogaus DNR sekvenavimas gali sukelti ir kitokių netikėtų rūpesčių: pavyzdžiui, ištyrus naujagimio genomą paaiškės, kad jo biologinis tėvas yra ne tas. Arba sutuoktiniai sužinos, kad jie yra tolimi giminaičiai.
„Kaip komunikuosime šią informaciją šeimai?“ – svarstė L.Basel-Vanagaitė.
Be to, vis dar neaišku, kas turėtų saugoti sekvenavimo informaciją? Genetikos centrams tai reikštų didžiules išlaidas, nes failai dideli, jiems kaupti ir saugoti reikėtų brangių kompiuterinių sistemų.
Be to, vis dar aktualus klausimas, kada ir kokią informaciją teikti? Kaip elgtis, jei atsirado nauja profilaktikos programa ar gydymas, ir informacija, kuri anksčiau neatrodė svarbi, staiga tampa aktuali? Kaip pranešti apie tai žmonėms, kurių genai buvo sekvenuoti? Kai kuriais atvejais gal reikėtų įspėti ir jų giminaičius, kad jie išvengtų pavojaus?
Geriausias būdas numatyti, kas bus ateityje, tą ateitį sukurti.
Pagaliau, kam turėtų būti taikomas sekvenavimas: naujagimiams, būsimiems tėvams, o gal tirsime vaisių motinos kraujyje? Vaisiaus genetinis pasas – techniškai tai įmanoma.
Klausimų daug – atsakymų mažai. Tačiau šiandien svarbiausia atsakyti į pagrindinį: ar mes iš esmės norime genetinio paso?
„Manau, kad vis dėlto norime, nes jis duoda labai daug privalumų: pagerinti sveikatą, išrašyti teisingus vaistus, pritaikyti profilaktines, prevencines priemones ir t.t. Man labai patinka Alano Kay mintis: „Geriausias būdas numatyti, kas bus ateityje, tą ateitį sukurti“, – paskaitą baigė L.Basel-Vanagaitė.
