Šį kartą pradėsiu nuo svarstyklių. Beje, prieš tai labai trumpa instrukcija, nes iš jūsų žinučių matau, kad jos reikia. Po kiekvienu straipsniu yra žymės – smulkiu šriftu surašyti žodžiai. Jei jūs paspausite ant žymės „Galiu net aš“, rasite visus mūsų tekstus.
Taip pat šio teksto viduje rasite susijusius straipsnius, kurie jus ves į pasiruošimo pradžią. Nueitą kelią visada įdomiau stebėti žinant, nuo ko viskas prasidėjo.
Ir dar, jei šis tekstas jums patiko, pasidalinkite juo arba tiesiog paspauskite „like“. Komentaruose užduokite savo klausimus ir aš būtinai į juos atsakysiu. Laukiu ir pastabų. Jūsų dėmesys yra geriausia motyvacija. Ne nebėgti, o rašyti, piešti, fotografuoti. Patikėk, pasakotojo užsidegimas visada priklauso nuo to, kiek ausų jo klausosi. Grįžtam prie svarstyklių.
Sveriuosi visada šeštadienio rytais prieš treniruotę. Pradėjau nuo 114,1 kg. Per pirmą mėnesį tikėjausi numesti 8 kg.
Taigi, numečiau 7,3 kg. Iki užsibrėžto tikslo pritrūko 700 gramų. Gal pritrūko valios vienam papildomam bėgimui arba atsisakyti poros bananų ir grūdėtos varškės. Tada tikslas būtų pasiektas. Dar buvo galima prieš svėrimąsi pasidaryti iškrovos dieną ir net viršyti 8 kg ribą, bet kam?
Supratau keletą dalykų. Pirmas – senstu. Man 35 metai ir tikrai galiu pripažinti, kad svoris nebetirpsta taip sparčiai, kaip būnant 25-erių. Žinau, žinau, čia ne pasiteisinimas, bet tikrai tai pastebiu. O dabar pagalvokim, kas bus dar po dešimties metų?
Antras ir kur kas svarbesnis dalykas. Aš numečiau daugiau nei 7 kilogramus. Tai yra labai daug. Galbūt problema yra ne nepasiektas tikslas, o tai, kad jį suformulavau neteisingai?
Performuluoju – mano tikslas nepraleisti treniruočių, jų metu nepatirti rimtos traumos, laikytis užsibrėžtų mitybos taisyklių ir apie tai jums sąžiningai papasakoti. Mažėjantys kilogramai – tai ne tikslas, o šalutinis efektas judant užsibrėžta trajektorija. Tada nereikės liūdėti.
Per pirmąjį mėnesį pradėjau bėgti greičiau ir ilgesnius atstumus. Be sustojimo, uždusimo ir skausmų įveikiu 10 kilometrų. Kūnas pasiruošęs, dabar reikia tik rasti laiko, valios ir noro bėgti. Su laiku sunkiau, bet noro tikrai netrūksta. Patikėkit, būtent dabar bėgimas man pradeda teikti malonumą, nors vis dar bėgu labai lėtai.
Ne mažesnį malonumą man ir toliau teikia maistas. Suprantu, kad čia didžiausias iššūkis ir potencialas sparčiau mesti svorį. Kaip jau rašiau, kol kas mitybos įpročių radikaliai nekeičiau – vengiu cukraus ir miltų, sočiau valgau rytais.
Ir toliau maistas man yra ne tik fiziologinis poreikis, bet ir bendravimas. Štai kaip atrodė šis mano savaitgalis pas uošvius. Ir bėgiojau, ir kepiau, ir valgiau. Povilai, dar kartą su gimtadieniu! Beje, kodėl visose nuotraukose aš su šiais raudonais šortais?
Dabar su nerimu laukiu šeštadienio, nes svarstyklės gali priminti, kas yra saiko neturėjimas ragaujant ir užkandžiaujant.
Stengiuosi daugiau valgyti vištienos, bet žiūrėdamas į nuotrauką matau, kad joje kaip tyčia atsidūrė kiaulienos kepsnys. Štai tokios „griežtos“ mano mitybos taisyklės. Stengiuosi mėsą valgyti su daržovėmis, o ne bulvėmis, ryžiais ar duona.
Stengiuosi, bet ne visada išeina. Vis atsiranda kas nors vaikų lėkštėje, ką gaila išmesti. Šaldytuve būtinai baigiasi kokių nors produktų galiojimo laikas, o ant viryklės stovi pusė puodo sriubos, kurią jau rytoj reikės išpilti. Ech...
Daug pastabų sulaukiau po praėjusio teksto ir mano vaisių salotų nuotraukos. Pasirodo vynuogėse ir bananuose kalorijų bei cukraus nemažiau nei saldainiuose. Turėsiu tai galvoje.
Šiuo metu vaisius stengiuosi valgyti tik pirmoje dienos pusės. Jie labai patogūs neštis į darbą, o ir greitiems pusryčiams taip pat. Vakarais vis dar velnioniškai noriu valgyti. Ypač po treniruočių. Patartas draugų renkuosi daržoves.
Artimiausiu metu į savo racioną tikiuosi įtraukti tuną. Visi sportuojantys jį aplinkui valgo kaip pašėlę, o aš net skonio nežinau. Reiks ragauti. Taip pat Vlada Musvydaitė papasakojo apie graikišką jogurtą, kuris labai skanus, naudingas, nekaloringas ir dar daug kitų gerų dalykų. Ieškosiu.
Judam toliau. Ką dar išmokau per mėnesį? Apranga ir batai yra svarbus reikalas. Apie batus jau rašiau, dabar parašysiu apie kojines. Taip, apie kojines.
Pasirodo, net ir tokia smulkmena gali tapti rimtų problemų priežastimi. Neseniai tuo įsitikinau savo kailiu. Tiesiog užsimoviau trumpas sportines kojines, kurios gal ir gerai atrodo, bet bėgant ėmė smukčioti ir iki kraujo nutrynė koją. Taip sužinojau, kurias kojines verta mautis bėgant, o kurias geriau pasilikti lengviems pasivaikščiojimams.
Dabar apie apatinius. Ilgą laiką galvojau, kad bėgimui tinka bet kokie šortai. Klydau. Daugelyje šortų jūs viduje rasite tinklelį ir, patikėkit, jis jums apie save tikrai primins ilgesnių bėgimų metu.
Bėgimui rinkitės lengvas, nevaržančias kelnes be tinklo viduje. O net jei dėsitės šortus su tinkleliu, po jais pasirinkite tinkamas trumpikes. Tada bėdų išvengsite. Patikėkit, tai dažna pradedančiųjų bėgioti klaida.
Dar vienas svarbus dalykas, į kurį anksčiau neatkreipdavau dėmesio. Didžioji laiko dalis treniruotėse praleidžiama ne bėgant, o darant tempimo ir raumenų stiprinimo pratimus. Na, gal ne didžioji, bet tikrai didelė.
Niekada nesusimąsčiau, kaip tai svarbu. Bėgiodamas savarankiškai jų niekada nedariau. Net ir po mėnesio man vis dar kur kas didesnis iššūkis yra tie pratimai, nei bėgimas. Pabudęs ryte suprantu, kad skauda raumenis, kurie lyg ir turėtų būti pripratę prie didelių krūvių nešiojant mano svorį.
Ir čia labai padeda treneris ir komanda. Pirmiausia, prieš pradedant pratimus reikia juos pamatyti. Darant juos kartu turi į ką lygiuotis. Taip pat turi porą, jei pratimui jos reikia. Galiausiai, pripažinkime, ant žolės voliotis su krūva kitų žmonių yra daug drąsiau ne vienam.
Dar šiek tiek apie svorį. Į šeštadieninę treniruotę Vingio parke atėjo mano draugas Gytis. Žmogus, kurį pažįstu nuo mokyklos laikų. Beje, buvo neįprastai daug naujų veidų ir tai yra labai gerai. Jei dar dvejojate, meskit šalin svarstymus ir ateikite. Bent jau pabandysite. Niekas tikrai nesijuoks, pirštais nerodys, o pratimus, beveik garantuoju, vis tiek atliksite geriau, nei tai darau aš.
Tai va, bėgdami krosą su Gyčiu pasikalbėjome apie svorį. Tada apie svorį pasikalbėjome su Karoliu. Tada visi trys nusifotografavome. Nepulkite skaityti toliau, tiesiog pabandykite susidėlioti mus savo galvoje nuo sunkiausio iki lengviausio. Ir dar galite pabandyti atspėti, kiek mes sveriam. Mano atveju tai bus itin lengva, nes ką tik apie tai skaitėte.
Tai štai, mes išsirikiavę pagal savo svorį. Man buvo netikėta, kad 110 kg reguliariai bėgiojantiems žmonėms nėra joks iššūkis. Gytis sveria panašiai tiek ir man jį aplenkti bėgant šansų nėra.
Tuo tarpu Karolis sveria 84 kg ir tai taip pat nėra mažai. Prisiminkit, kad aš pats tikiuosi (dabar galvoju, kad gal naivokai) pasiekit 88 kg svorį. Čia aš supratau, kad vis fiksuodamas svarstyklių rodomus skaičius iki šiol jums nepasakiau, koks yra mano ūgis. O jis – 186 cm. Taigi sverti apie 90 kg man būtų optimalu.
Pabaigai. Prieš keletą savaičių buvo filmuotas šis klipas. Didžioji dalis portalo vartotojų jo nepamatys, nes jis sukasi tik reklamos blokavimo programas naudojančių vartotojų monitoriuose, bet jį parodysiu ir šio teksto skaitytojams. Žiūriu į jį ir galvoju, kad geriausia motyvacija bėgti yra į ekraną netelpantys tavo žandai. Pažiūrėsim, kaip bus dar po mėnesio ;)
Tikrai paskutinis dalykas. Aš labai norėčiau, kad šiuose tekstuose atsirastų daugiau bėgiojančių žmonių. O labiausiai, kad atsirastų žmonių, kurie tik pradeda. Darom tai kartu ir stebim progresą. Jei tokių atsiras, atsiųskite man savo nuotrauką adresu s.malinauskas@15min.lt. Prie jų pridėkite porą sakinių apie save. Labai norėčiau pamatyti jūsų pasirinktus bėgiojimo maršrutu, ypač, jei jūs iš mažesnių miestų.
Sukursime nuotraukų galeriją, ją kas savaitę atnaujinsime, o rudenį pamatysim, kaip kam pasisekė. Esu tikras, pralaimėjusių nebus. Svarbiausia pradėti!
