Pasak medikų, laiku ir tinkamai pradėjus gydymą, peršalimą galima įveikti per tris ar keturias dienas, gripą – per septynias. Kitu atveju, kyla rizika įvairioms komplikacijoms, pavyzdžiui, gripas gali būti lydimas sinusito, anginos, širdies raumens uždegimo ar kitų bakterinių infekcijų, kurias pagydyti prireikia antibiotikų – tai užtrunka kone dvigubai ilgiau. Vis dėlto minėtų ligų simptomus ir galimas komplikacijas įvertina ne visi.
Lietuviai neįvertina arba neskiria peršalimo simptomų
Bendrovės „USP Baltics“ iniciatyvai „Sergu atsakingai“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 7 iš 10 lietuvių ėjo į darbą jausdami peršalimo simptomus. Trečdalis apklaustųjų, t. y. 35 proc. ėjusių į darbą su peršalimo simptomais, teigė nesureikšminantys savo ligos simptomų, kitas trečdalis (28 proc.) teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų ir jie negali sau leisti sirgti.
Apklausa parodė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės eina sirgdami į darbą yra tai, kad dauguma jų vis dar tinkamai neįvertina peršalimo simptomų: 44 proc. apklaustų darbuotojų ir 60 proc. vadovų įsitikinę, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose, 34 proc. darbuotojų ir 40 proc. vadovų nerimta priežastimi ilsėtis laiko gerklės skausmą, atitinkamai 25 proc. ir 36 proc. dėl kosulio neimtų laisvos dienos. Kai yra visi simptomai – sloga, kosulys ir čiaudulys, – 30 proc. darbuotojų ir 38 proc. vadovų abejoja, ar būtina likti gydytis namie.
Kuo skiriasi peršalimas ir gripas
Klinikos „InMedica ALFA“ šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė pastebi, kad daugelis susirgusiųjų ne tik nesureikšmina peršalimo ar gripo simptomų, bet neretai juos dar ir painioja.
„Pagrindinis skirtumas tarp peršalimo ir gripo yra karščiavimas. Gripo simptomai pasireiškia staiga: kamuoja didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, jaučiamas raumenų skausmas, silpnumas ir didelis galvos skausmas, krečia drebulys. Peršalimo metu pasireiškia kosulys, čiaudulys, karščiuojama nežymiai arba temperatūros nėra visai. Nors dažnam atrodo, kad gerklės skausmas, sloga ar kosulys yra nepakankama priežastis neiti į darbą, tačiau uždelsus gydymą galimos papildomos infekcijos, komplikacijos ir gydymosi trukmė pailgės kone dvigubai“, – pasakoja R.Plioplytė.
Pagrindinis skirtumas tarp peršalimo ir gripo yra karščiavimas. Gripo simptomai pasireiškia staiga: kamuoja didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, jaučiamas raumenų skausmas, silpnumas ir didelis galvos skausmas, krečia drebulys.
Pasak jos, sloga ar gerklės skausmas – peršalimo ligos simptomai, kurią sukelia virusai. Yra žinoma daugiau nei 100 virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, tačiau dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusas, kuris yra itin lengvai užkrečiamas, nes plinta oru lašeliniu būdu žmogui čiaudint, kosint ar kalbant.
Kosint ar čiaudint lašeliai su virusais pasklinda 3–5 metrų atstumu ir ant įvairių paviršių išlieka net keletą valandų, tad virusu galima užsikrėsti ir naudojant bendrus daiktus ar tiesiog sveikinantis. Sergantys suaugę gali užkrėsti kitus asmenis maždaug 5 dienas po pirmųjų gripo ar peršalimo simptomų, tad, ir jausdamasis dar pajėgus dirbti, žmogus rizikuoja tiek savo, tiek kitų sveikata bei gerove.
Visuomenė darosi sąmoningesnė
Gydytoja R.Plioplytė pastebi, kad atsakingiausi pacientai, kurie iškart imasi visų priemonių apsaugoti kolegas nuo gripo viruso plitimo, yra 25–40 metų amžiaus. Tai patvirtina ir iniciatyvos „Sergu atsakingai“ tyrimas – šiemet 31 proc. 35–49 m. respondentų, pajutusių peršalimo simptomus, liko gydytis namie. Pernai taip atsakiusiųjų buvo 18 proc.
„Džiugina tai, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui, nes net 43 proc. apklaustųjų, girdėjusių apie „Sergu atsakingai“, teigė, kad ši iniciatyva pakeitė jų požiūrį ir nuo šiol jie labiau rūpinasi savo bei aplinkinių sveikata: į klausimą, kodėl pajutę peršalimo ar gripo simptomus jie nusprendė likti gydytis namie, lygiai pusė respondentų atsakė namuose pasveikstantys greičiau, o trečdalis respondentų (32 proc.) teigė nenorintys užkrėsti kolegų – tai šiemet patvirtino net 20 p. p. daugiau apklaustųjų nei pernai.
Paklausti, kaip gydosi, 41 proc. atsakė liekantys lovoje ir derinantys natūralias priemones – arbatą, medų, citrinas, imbierą – su peršalimo ligoms malšinti skirtais medikamentais. Pernai taip atsakiusių buvo mažiau – 36 proc., tad edukacija žiniasklaidoje ir artimoje aplinkoje duoda rezultatų“, – sako iniciatyvos autorės „USP Baltics“ vadovė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
19 proc. sergančiųjų namie sulaukia darbdavio nepasitenkinimo
Pasak jos, darbinė atmosfera vis dar turi trūkumų, nes, nors 24 proc. apklaustųjų teigė, kad jų vadovai peikia sergančius darbuotojus darbo vietose, 69 proc. dirbančių mano, kad jų vadovai tiesiog nekreipia dėmesio, jei darbuotojai dirba sirgdami. Panašiai sergančius darbo vietoje vertina ir kolegos: 11 proc. jų patenkinti, kad nėra užkraunami papildomu darbu, o 31 proc. į sloguojantį ir kosintį bendradarbį nekreipia dėmesio. Jeigu elgiamasi sąmoningai ir liekama sirgti namuose, 19 proc. sako sulaukę pastabų iš vadovų ir kolegų, kad nepasirodė darbe.
Pasak J. Unčiurytės-Bakšienės, teigiamas, pozityvus, saugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmo augimą. Tinkamas mikroklimatas dažnai net per atstumą teigiamai psichologiškai veikia namuose sergantį darbuotoją – jis linkęs kuo greičiau pasveikti bei grįžti į darbo vietą, kur jaučiasi reikalingas ir saugus. Neigiamas, negatyvus, nesaugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmo žlugimą, gali sukelti daug baimių, ypač, kai darbdavys nuolat transliuoja, kad jis yra pakeičiamas, kad tokių, kaip jis, yra daug, kad jis niekur kitur nebus reikalingas.
„Po ilgametės darbinės patirties tokiose įmonėse darbuotojas dažnai pasijunta menkaverčiu, nereikalingu ir stengiasi išsilaikyti bent šiame darbe, net jei tenka dirbti susirgus. Tačiau dirbdamas su peršalimo simptomais darbuotojas turi didelę riziką užkrėsti ir kolegas, o tai užburtas ratas, nes įmonėje darbingumas krenta, tad darbo krūvis paskirstomas likusiems sveikiems kolegoms.
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai tik patvirtino, kad iniciatyva „Sergu atsakingai“ privalome nuolat pabrėžti asmeninę atsakomybę už savo bei aplinkinių sveikatą ir kalbėti ne tik apie darbdavio socialinės atsakomybės didinimą, bet ir skatinti juos prisidėti prie socialinės bei fizinės aplinkos, kurioje veikia jų verslas, gerinimo“, – sako Jurgita Unčiurytė-Bakšienė
