Paskatino smalsumas
Daugelį metų gausus prakaitavimas stabdomas botulino injekcijomis. Šios procedūros poveikį keletą kartų išbandė ir Skaiva Jasevičiūtė.
„Pirmą kartą tai padaryti mane privertė smalsumas – mėgstu išbandyti naujoves“, – sako žurnalistė, radijo, televizijos bei renginių vedėja.
Skaiva teigia su labai didelėmis prakaitavimo problemomis niekada nėra susidūrusi, tačiau, kaip ir visi žmonės, ji prakaituoja, ypač vasarą: „Norisi dėvėti šviesius drabužius, tačiau dažnai rinkdavausi tamsesnius, kad nesimatytų prakaito žymių, – nieko nėra bjauriau už šlapias dėmes pažastyse.“
Skaiva dalyvauja šunų parodose, o ten tenka daugiau nei įprastai judėti, pabėgioti, ir nėra gražu, kai suknelės pažastys sudrėksta. Tai dar viena priežastis, kuri ją paskatino išbandyti botulino injekcijas.
Skaiva prisimena, kad pirmąjį kartą į medikus kreipėsi prieš kelerius metus. „Tai trumpa procedūra. Iš pradžių bijojau, kad labai skaudės, tačiau paaiškėjo, kad ne. Mes, moterys, dėl grožio iškenčiam skausmingesnių dalykų“, – pasakoja žurnalistė.
Maždaug aštuonis mėnesius pažastys visuomet buvo sausos, todėl galėjo dėvėti kokius norėjo drabužius ir net bėgioti, kiek norėjo, – prakaitas injekcijos vietose tiesiog išnyko. Vėliau pažastys vėl ėmė prakaituoti, tik mažiau. Tuomet, atėjus dar vienam šiltajam metų sezonui, Skaiva pakartojo procedūrą.
Moteris tikina, jog visuomet injekcijoms renkasi patyrusį gydytoją specialistą: „Niekuomet procedūros nedaryčiau pas bet ką. Tai jūsų kūnas! Gal sutaupysite keliasdešimt eurų, tačiau ar gausite tikėtą rezultatą? Aš tokiais dalykais nejuokauju“, – teigia Skaiva.
Efektyvus būdas
„Botulino injekcijos – paprastas ir efektyvus būdas stabdyti padidėjusį prakaitavimą, – sako Inovatyvios dermatologijos centro vadovė profesorė dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Botulino toksinas – tai baltymas, kurį išskiria bakterijos Clostridium botulinum. Praktikoje jis daugelį metų sėkmingai naudojamas ne tik dermatologijoje ir plastinėje chirurgijoje atliekant estetikos bei grožio procedūras, bet ir gydymo tikslais. Ypač plačiai – neurologijoje, pavyzdžiui, vaikams, kuriems yra spazminis paralyžius ar kreivakaklystė.“
„Tai – puiki priemonė padidėjusiam prakaitavimui gydyti. Probleminėje vietoje po oda įšvirkštas botulino toksinas blokuoja nervų galūnes ir šitaip stabdo prakaito išsiskyrimą. Priklausomai nuo dozės, po injekcijos prakaito gali išsiskirti mažiau arba visai neišsiskirti. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus iš viso nustoja prakaituoti. Kitose zonose jis prakaituoja, kaip anksčiau. Kartais pasitaiko kompensacinis prakaitavimas šalia atliktos procedūros, bet tai irgi valdomas procesas“, – aiškina profesorė.
Paprastai prakaitavimą mažinantis botulino toksino poveikis išsilaiko apytikriai 48 savaites. Vėliau procedūrą tenka kartoti. Prof. M. Bylaitė-Bučinskienė teigia, kad botulino injekcijas kartoti galima ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, tačiau tokio poreikio nebūna.
„Labai svarbu, kad procedūras atliekantys specialistai žinotų, kokios reikia dozės, laikytųsi higienos reikalavimų, gerai išmanytų injekcijų atlikimo techniką, o tam būtinas medicininis išsilavinimas. Tuomet procedūra yra saugi“, – tvirtina profesorė ir pabrėžia, jog pacientai irgi turi laikytis mediko rekomendacijų – tam tikrą laiką netrinti vietos, kur buvo padaryta injekcija, po procedūros intensyviai nesportuoti, neiti į pirtį.
Kiekvienas prakaituoja savaip
„Prakaitavimas yra organizmo atsakas į intensyvų fizinį krūvį, šilumą ar emocinį stresą. Organizmas, panašiai kaip automobilis, kad „neperkaistų variklis“, reguliuoja vidaus temperatūrą išplėsdamas kraujagysles ir išskirdamas prakaitą“, – aiškina prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Prakaito liaukų yra visame žmogaus kūne, išskyrus išorinius lyties organus, lūpas ir išorinius ausies paviršius. Jos veikia ne visos iš karto. Kai karšta, pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, vėliau – likusios kūno dalys, galiausiai – delnai ir padai. Paprastai nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Tačiau yra žmonių, kuriems nepaisant fizinio krūvio, oro ir emocijų, pasikeitusios mitybos, prakaituoja labai gausiai. Tokia būsena vadinama hiperhidroze.
Padidėjęs prakaitavimas gali būti lokalus, pavyzdžiui, prakaituoja tik pažastys ar delnai, padai, vienas smilkinys, arba viso kūno. Šiems žmonėms gyvenimas gali tapti pragaru – jie bijo liestis prie daiktų, nes ant jų lieka dėmės, negali nusivilkti švarko, nes drėgmė pasiekia net liemenį, kartą užsidėję marškinius, turi juos išmesti, nes prakaitas neišsiskalbia, būna, kad prakaitas persisunkia net per striukę, o verslo žmonės bijo paduoti ranką, nes ji nuolat šlapia.
Profesorė sako, kad tai atsitinka dažniausiai dėl to, kad šių žmonių neuroendokrininė sistema yra labili. Tai gali būti įgimta arba išprovokuota gyvenimo įvykių, įtampos, nuovargio. Kartais daugiau prakaituojama dėl tam tikrų ligų – endokrininių, infekcinių, net onkologinių. Ypač sunerimti reikėtų, jei smarkiai prakaituojama naktį. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad atliktų tyrimus ir nustatytų ligą.
„Man visada norisi ieškoti priežasties, kodėl žmogus gausiai prakaituoja, todėl skiriu laboratorinius bei lėtinio nuovargio ir streso tyrimus“, – teigia gydytoja.
Žinoma, prakaituojantis žmogus turi dažniau praustis ir kasdien naudoti dezodorantus ar antiperspirantus, kuriuose esančios druskos mažina prakaitavimą. Jei minėtomis priemonėmis nepavyksta sumažinti prakaitavimo ir jei neserga vidaus ligomis, tuomet jam gali padėti botulino injekcijos. Toks gydymas gali padėti ir žmonėms, kurie prakaituoja nelabai gausiai, tačiau jų prakaito kvapas labai aštrus. Stiprų ir nemalonų prakaito kvapą sukelia odos paviršiuje besidauginančios bakterijos. Dažnas prausimasis tokių žmonių nebegelbsti.
„Paprastai procedūrą reikia atlikti tik maždaug kartą per metus. Daug žmonių apgailestauja daug metų padidėjusį prakaitavimą kentę ir neatlikę procedūrų“, – dalijasi patirtimi prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
DYS-LT-000438
Paruošta 2020 birželio mėn.
