Kokios patirties įgysite nutraukdamos santykius, didžia dalimi lems ir būsimų romantinių ryšių eigą. Juk jei būsite įskaudintos ir paliktos be jokio pasiaiškinimo, vargu ar pasitikėsite ir naujai sutiktu išrinktuoju. Todėl skyrybas inicijuojantis asmuo skaudžią žinią turi pateikti kiek įmanoma švelniau, nesužlugdydamas partnerio asmenybės ir neatimdamas galimybės be baimės sukurti naujus santykius ateityje. Sugniuždyti kur kas lengviau, nei padėti atsitiesti. Jei jau nusprendėte sudeginti jus siejantį ryšį, bent nesudeginkite partnerio pasitikėjimo savimi ir orumo. Susipažinkite su atsisveikinimo etiketu.
Prisiimkite atsakomybę
Ne visi žmonės ryžtasi inicijuoti skyrybas: „Ir kaip galėčiau jį šitaip įskaudinti? Geriau darysiu bet ką, kad jis pats nuspręstų nutraukti santykius.“ Logika paprasta – norint skyrybų, su partneriu elgiamasi taip, kad jis pats suabejotų savo jausmais ir priimtų sprendimą išeiti. Tada jam nebus taip skaudu, o ir jūs per daug neišgyvensite. Ar šiaip, ar taip – skyrybų siekėte jūs. Tokia manipuliacija itin populiari tarp vyrų. Ir nors skamba visai neblogai, iš tiesų ši strategija pridaro daugiau bėdos nei „senamadiškos“ skyrybos.
Visų pirma, tai klaidina antrąją pusę. Viskas buvo puiku ir štai – nei iš šio, nei iš to mylimasis pradeda elgtis nepakenčiamai. Kas nutiko? Ką padariau ne taip? Neišsiaiškinęs skyrybų priežasčių, partneris gali imti kaltinti save, nebepasitikėti. Tokia skyrybų taktika padeda išvengti atsakomybės ir kaltės (juk ne jūs, o jis nusprendė skirtis), bet užverčia didelę naštą kitam ant pečių. Dar blogiau – tai gali pakirsti paliktojo pasitikėjimą santykiais ateityje.
Todėl, jei jau ryžotės skirtis, prisiimkite visą atsakomybę už savo sprendimą ir pirmosios ženkite šį žingsnį. Taip, jam bus skaudu. Velniškai skaudu. Tačiau jis turi teisę žinoti visą tiesą ir nesijausti kaltas, kad galbūt kažkuris jo žingsnis sugriovė „tobulą“ meilės namelį. Juk nenorėtumėte, kad partneris, neva trokšdamas jums gero, priverstų suabejoti savimi. Būkite orios. Išsaugodamos partnerio savigarbą, išsaugosite savo pačių.
Jokių telefonų!
Naujosioms technologijoms tapus neatsiejama gyvenimo dalimi, vis populiaresnės darosi skyrybos elektroninių žinučių ar SMS formatu. „Grįžusi namo nerasi manęs ir mano daiktų. Nutariau tave palikti. Neskambink ir nerašyk, nes neatsakysiu. Laikas keliauti skirtingais keliais. Bučkis – Rimas.“
Keli šalti žodžiai ir štai bjauraus proceso, nesibaigiančių ašarų, kaltinimų ir svaidymosi lėkštėmis išvengta. Kaip patogu ir greita! Partneris, siunčiantis tokio turinio žinutę, siekia išvengti nemalonių jausmų ir kuo greičiau nuo visko pabėgti. Geriau sužinoti tuoj pat, nei bereikalingomis kalbomis vilkinti procesą. Bakst ir viskas. Tačiau pagalvokite, kaip jaučiasi tokią žinutę gavusi antroji pusė? Norėdami sumažinti išsiskyrimo skausmą, paradoksaliai jį pailginame. Nei iš šio, nei iš to pamestas asmuo nenustos galvojęs ir klausinėjęs savęs, kuo gi jis nusikalto. Negavę atsakymo, nesiliaujame jo ieškoję.
Pranešdamos skaudžią žinią per atstumą parodote, kad kito jausmai jums nesvarbūs. Tai dar labiau žeidžia nei pats skyrybų faktas.
Taigi SMS žinute paliktas partneris galutinai taip ir nepadės taško. Ir net užmezgęs naujus romantinius santykius jis iki galo nepasitikės kitais, kaskart, gavęs elektroninę žinutę, baiminsis rasti atsisveikinimo laišką. Jei nusprendėte palikti savo antrąją pusę, galite bent šiek tiek „pasiaukoti“ ir šią žinią pranešti akis į akį. Jis pyks, rėks, svaidysis kaltinimais, gal net įžeidinės. Be abejo, tai atlaikyti kur kas sunkiau, nei paspausti mygtuką „siųsti“. Tačiau tai darote jo ir savo labui. Jūsų negrauš kaltė, o buvusiajam suteiksite galimybę viską gražiai užbaigti. Su orumu ir su paaiškinimu, kas, po velniais, nutiko. Pranešdamos skaudžią žinią per atstumą parodote, kad kito jausmai jums nesvarbūs. Tai dar labiau žeidžia nei pats skyrybų faktas. Nejau drauge praleistas laikas visai nieko nereiškia? Ar tikrai nebuvo nei vienos gražios akimirkos, o jūsų partneris – tik pajuokos ir išnaudojimo objektas?
Nuoširdžiai skaudūs žodžiai
„Nebemyliu tavęs“ – būkite nuoširdžios vardydamos išsiskyrimo priežastis. Vis dėlto, atkreipkite dėmesį, ką ir kokiu tonu sakote. Partneriui nebūtina žinoti visų detalių apie save, ypač jei jos gali sumažinti jo savivertę ir neigiamai atsiliepti būsimiems santykiams. Paliktajam ir taip skaudu, o jei dar nutarėte jį pamokyti ir pažerti visą galybę jo neigiamų savybių („tu niekam tikęs ir kam gali patikti?“), vargu ar paskatinsite jį stotis ant kojų. Neįžeidinėkite ir nekaltinkite. Juk jūsų tikslas kitoks – padėti partneriui suprasti, kad jis nėra tas žmogus, su kuriuo siejate bendrą ateitį.
Tai nereiškia, kad jis yra visiškas netikėlis (kitai jo savybės gal pasirodys net patrauklios), paprasčiausiai jums abiem ne pakeliui. Prisiminkite ir įvardykite drauge praleistas mielas akimirkas, tačiau nesuteikite tuščių vilčių, kad viskas gali pasikeisti. Praneškite savo apsisprendimą tvirtai ir aiškiai: „Aš daug ko iš tavęs išmokau, tu suteikei man pasitikėjimo savimi, žaviuosi tavo pasiekimais, ryžtu ir išmintimi. Man labai skaudu išeiti, praleidome puikių valandėlių kartu. Tačiau mano sprendimas galutinis – nutariau, kad laikas išsiskirti. Aš jaučiu, kad nesame vienas kitam sukurti.“ Neįžeidinėkite ir neklijuokite etikečių, sutirštinančių spalvas, „tu esi egoistas, todėl tave ir palieku“. Apsivardžiuodamos tik dar labiau pabloginsite situaciją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ko gali išmokyti nenusisekę romanai?
Jei skyrybas sukėlė konkretus elgesys, tai ir pasakykite, vengdamos globalių asmenybės apibendrinimų.
Jei skyrybas sukėlė konkretus elgesys, tai ir pasakykite, vengdamos globalių asmenybės apibendrinimų. Ar tikrai jis visuomet galvoja tik apie save? Įvardydamos konkrečius poelgius, suteiksite progą paliktam partneriui pasitaisyti ateityje. Svarbu, kad jo nekritikuotumėte ir išsakytumėte savo jausmus: „Aš jaučiausi įskaudinta, kai flirtavai su kitomis moterimis.“ Toks pasakymas panaikina tiesioginius kaltinimus kitam asmeniui (palyginkite – „tu esi mergišius, todėl nenoriu būti su tavim“) ir parodo jūsų poziciją.
