Miegas – užsiėmimas rimtas
M.Walkeris išmoko bijoti klausimo „Ką veiki gyvenime?“. Vakarėliuose šis klausimas signalizuoja vakaro pabaigą, o po to jo naujoji pažįstama neišvengiamai prikibs prie jo kaip vijoklis. Lėktuve tai dažniausiai reiškia, kad kol visi kiti žiūri filmą arba skaito knygą, jis jaučiasi tarsi teiktų paslaugas salone tiek keleiviams, tiek įgulos nariams. „Aš pradėjau meluoti, – sako vyras. – Rimtai. Tiesiog sakau žmonėms, kad esu delfinų treneris. Taip visiems geriau.“
M.Walkeris yra miego tyrinėtojas. O tiksliau, jis yra Kalifornijos universiteto Berklyje Žmogaus miego mokslo centro direktorius; tai tyrimų institutas, kurio tikslas – tikriausiai nepasiekiamas – suprasti viską apie miego poveikį žmogui, nuo gimimo iki mirties, tiek sveikatoje, tiek ligoje. Tad nieko nuostabaus, kad žmonės trokšta jo konsultacijos.
Kadangi riba tarp darbo ir poilsio vis labiau blunka, retas žmogus nesijaudina dėl savo miego. Tačiau nors mes ir nerimaujame dėl pajuodusių paakių, dauguma mūsų nežino nė pusės – ir tikriausiai būtent dėl šios priežasties jis nebepasakoja nepažįstamiesiems, kuo užsiima. Kai Matthew Walkeris kalba apie miegą, jis negali – kad ir kaip stengtųsi – apsiriboti tuščiais plepalais apie ramunėlių arbatą arba šiltą vonią.
Jis įsitikinęs, kad esame pakeliui į „katastrofišką miego trūkumo epidemiją“, kurios pasekmės daug liūdnesnės nei galime įsivaizduoti. Jo manymu, ši situacija pasikeis tik įsikišus vyriausybei.
Miego trūkumas visada palieka pėdsakus
Pastaruosius ketverius su puse metų M.Walkeris praleido rašydamas „Why We Sleep“ – sudėtingą, tačiau aktualią knygą, kurioje iš arti tiriamas šios epidemijos poveikis. Pagrindinė šios knygos išleidimo mintis – kai žmonės sužinos, koks stiprus ryšys yra tarp miego trūkumo ir Alzheimerio ligos, vėžio, diabeto, nutukimo ir prastos psichinės sveikatos, jie labiau stengsis miegoti rekomenduojamas 8 valandas per naktį (miego trūkumas – kad ir kaip keistai tai skambėtų Donaldo Trumpo tipo asmenybėms – tai 7 ar mažiau miego valandų).
Kada gydytojas išrašė ne miego tabletes, o patį miegą? Tai turėtų tapti prioritetu arba netgi būti skatinama.
Tačiau žmogus nėra visagalis. M.Walkeris nori, kad jo idėjas perimtų ir didžiosios institucijos bei įstatymų kūrėjai. „Miego trūkumas nepalieka nė vieno mūsų biologijos apsekto nepaliesto, – sako mokslininkas. – Jis paliečia kiekvieną įmanomą kertelę. Nepaisant to, niekas nieko dėl to nedaro.
Tai turi keistis: darbovietėse, bendruomenėse, namuose ir šeimose. Bet ar kada nors matėte Nacionalinės sveikatos tarnybos (NST) plakatą, raginantį žmones miegoti? Kada gydytojas išrašė ne miego tabletes, o patį miegą? Tai turėtų tapti prioritetu arba netgi būti skatinama.
Dėl miego trūkumo Jungtinė Karalystė kasmet praranda 30 milijardų svarų biudžeto pajamų, arba 2% BVP. Galėčiau padvigubinti NST biudžetą, jei tik jie sukurtų strategiją įpareigoti arba stipriai skatinti miegą.“
Įvardijo miego priešus
Kodėl gi mums taip trūksta miego? Kas nutiko per pastaruosius 75 metus? 1942-aisiais mažiau nei 2% gyventojų bandė išgyventi miegodami 6 valandas per naktį arba mažiau; 2017-aisiais taip gyvena beveik vienas iš dviejų. Priežastys yra pakankamai akivaizdžios.
„Visų pirma, mes apšvietėme naktį, – sako M.Walkeris. – Šviesa visiškai naikina miegą. Visų antra, yra darbo problema: ne tik tos trapios pamainos pradžios ir pabaigos ribos, bet ir ilgesnis keliavimo į darbą ir atgal laikas. Niekas nenori aukoti laiko, skiriamo šeimai ar pramogoms, todėl aukojame miegą. Savo vaidmenį atlieka ir nerimas. Mes esame vienišesnė, labiau prislėgta visuomenė. Alkoholis ir kofeinas yra labiau prieinami. Visa tai yra miego priešai.“
Tačiau M.Walkeris taip pat tiki, kad išsivysčiusiame pasaulyje miegas stipriai siejamas su silpnumu ir net gėda. „Stigmatizavome miegą ir suteikėme jam tingumo etiketę. Norime atrodyti užsiėmę, ir vienas iš būdų, kaip tai parodome, tai skelbiame, kaip mažai mes miegame. Tai tarsi garbės ženklas.
Kai skaitau paskaitas, žmonės pasilieka ir palaukia, kol visi išeis, ir tada tyliai pasako: „Panašu, kad esu vienas iš tų žmonių, kuriems reikia 8–9 valandų miego.“ Pasakyti tai viešai yra gėda. Žmonės geriau 45 minutes pralauktų eilėje prie klausyklos. Jie įsitikinę, kad yra nenormalūs, ir kodėl turėtų būti kitaip?
Mes baudžiame žmones už tai, kad jie miega tiek, kiek reikia. Mes juos laikome tinginiais. Juk niekas, žiūrėdamas į miegantį kūdikį nesakys „Koks aptingęs kūdikis!“ Mes suvokiame, kad kūdikio miego laikas yra neginčijamas ir neliečiamas. Tačiau tas suvokimas mums augant kažkur dingsta. Žmogus yra vienintelė rūšis, kuri sąmoningai atima iš savęs miegą be jokios priežasties.“
Mes baudžiame žmones už tai, kad jie miega tiek, kiek reikia. Mes juos laikome tinginiais.
Jei jums įdomu, žmonių, galinčių išgyventi miegant 5 valandas ar mažiau be jokio neigiamo poveikio sveikatai, tiek šalies, tiek pasaulio mastu, yra nulis.
Miego mokslo pasaulis vis dar ganėtinai mažas. Tačiau jis nuolat plečiasi dėl paklausos ir naujų technologijų (tokių kaip elektriniai ir magnetiniai smegenų stimuliatoriai), kurios leidžia mokslininkams turėti, kaip M.Walkeris apibūdina, „VIP prieigą“ prie miegančių smegenų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kiek turime miegoti ir kaip išvengti nemigos
Tyrimo sritis tapo manija
M.Walkeris, 44-erių, gimęs Liverpulyje, šioje srityje praleido daugiau kaip 20 metų, o pirmąjį mokslinį tyrimą išpublikavo būdamas vos 21-ų. „Norėčiau pasakyti, kad sąmonės būsenomis žavėjausi nuo vaikystės. Tačiau tiesa ta, kad tai buvo atsitiktinumas.“
1942-aisiais mažiau nei 2% gyventojų bandė išgyventi miegodami 6 valandas per naktį arba mažiau; 2017-aisiais taip gyvena beveik vienas iš dviejų.
Studijas jis pradėjo medicinos programa Notingame. Tačiau supratęs, kad gydytojo ateitis ne jam – jį labiau žavėjo klausimai, nei atsakymai, – jis pakeitė studijų programą ir perėjo į neurologiją, o po baigimo įstojo į doktorantūrą neurofiziologijos programą, kurią rėmė Medicininių Tyrimų Taryba. Būtent čia jis "aptiko" miego sritį.
„Stebėjau žmonių, sergančių įvairiomis demencijos formomis, smegenų bangų struktūrą, tačiau man nesisekė atrasti skirtumų“, – prisimena vyras.
Tačiau vieną naktį jis perskaitė mokslinį darbą, kuris pakeitė viską.
Tas darbas aprašė, kurias smegenų dalis atakuoja skirtingos demencijos formos: „Kai kurios atakavo smegenų dalis, kurios buvo atsakingos už kontroliuojamą miegą, o kitos visai nepalietė tų miego centrų. Aš suvokiau savo klaidą. Matavau savo pacientų smegenų bangų aktyvumą, kol jie nemiegojo, kai turėjau tai daryti jiems būtent miegant.“
Per šešis mėnesius Matthew Walkeris išmoko parengti miego laboratoriją ir, žinoma, po to sekę jo įrašai parodė aiškų skirtumą tarp jo pacientų. Atrodė, kad miegas gali tapti nauju lakmuso testu nustatant įvairius demencijos potipius.
Būtent po šio atradimo miegas tapo jo manija. „Tik tada aš paklausiau: Kas yra tas miegas, ir ką jis daro? Man visada buvo įdomu, net per daug, bet kai pradėjau skaityti apie miegą, net nepastebėdavau, kaip prabėgdavo valandų valandos. Niekas negalėjo atsakyti į paprastą klausimą: kodėl mes miegame? Man tai atrodė didžiausia mokslinė mįslė.
Nusprendžiau ją atakuoti ir tai padaryti per dvejus metus. Tačiau buvau naivus. Tada nesuvokiau, kad vieni šviesiausių mokslinių protų visą savo karjerą bandė padaryti tą patį. Tai buvo prieš du dešimtmečius, ir aš vis dar gvildenu šį klausimą.“
Mokslininkas laikosi poilsiui skirtų taisyklių
Apsigynęs daktaro laipsnį, jis persikraustė į Jungtines Valstijas. Anksčiau M.Walkeris dirbo psichiatrijos profesoriumi Harvardo medicinos mokykloje, dabar jis – neurologijos ir psichologijos profesorius Kalifornijos universitete.
Ar jo manija persikelia ir į miegamąjį? Ar jis naudojasi savo paties patarimais, susijusiais su miegu?
„Taip. Kasnakt suteikiu sau nediskutuotiną galimybę miegoti 8 valandas ir laikausi reguliarių valandų: visiems žmonėms kartoju vieną dalyką – nepaisant nieko, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. Į savo miegą žiūriu neapsakomai rimtai, nes mačiau įrodymus.
Niekas negalėjo atsakyti į paprastą klausimą: kodėl mes miegame? Man tai atrodė didžiausia mokslinė mįslė.
Kai žinai, kad vos vieną naktį pamiegojus 4 ar 5 valandas jūsų natūralių ląstelių-žudikių – puolančių kasdien jūsų kūne atsirandančias vėžio ląsteles – kiekis sumažėja net 70 proc., arba kad miego trūkumas susijęs su žarnyno, prostatos bei krūtų vėžiu, arba kad Pasaulio Sveikatos Organizacija bet kokį naktinį pamaininį darbą klasifikavo kaip kancerogeną, kaip galima elgtis kitaip?“
Tačiau šioje istorijoje yra netikėtas posūkis. Jei užmigti nepavyksta, M.Walkeris pripažįsta, kad tampa šiek tiek neurotiškas, kaip Woody Allenas. Pavyzdžiui, kai vasarai jis atvyko į Londoną, dėl laiko skirtumo negalėjo užmigti net antrą valandą nakties. Tada jo problema buvo ta – kaip visada tokiose situacijose, – kad jis žino per daug. Jo smegenyse vyko uraganas.
„Aš galvojau: oreksinas vis dar išsiskiria, sensoriniai tarpinių smegenų gumburo vartai yra spaudžiami, mano dorsolateralinė prefrontalinė žievė neišsijungia, o melatoninas neišsiskirs dar septynias valandas.“
Ką jis darė? Galų gale, net ir pasaulio miego ekspertai elgiasi kaip ir visi mes, mirtingieji, susidūrę su nemiga. Jis įsijungė šviesą ir kurį laiką skaitė.
Miegas ir mūsų sveikata: kaip tai susiję?
Be miego, mums trūksta energijos ir mus puola ligos. Miegas suteikia gyvybingumą ir sveikatą. Daugiau kaip 20 didelio masto epidemiologinių tyrimų patvirtina aiškų ryšį: kuo mažiau miegate, tuo trumpiau gyvenate.
Paimkime vieną pavyzdį: suaugusieji, sulaukę 45-erių ir vyresni, miegantys mažiau kaip 6 valandas, turi 200 procentų didesnę tikimybę gauti širdies smūgį arba insultą, palyginti su miegančiais 7 ar 8 valandas (ši rizika iš dalies susijusi su kraujospūdžiu: net viena trumpiau išmiegota naktis kas valandą didina žmogaus pulsą bei žymiai padidina kraujospūdį).
Daugiau kaip 20 didelio masto epidemiologinių tyrimų patvirtina aiškų ryšį: kuo mažiau miegate, tuo trumpiau gyvenate.
Miego trūkumas taip pat „užgrobia“ kūno gebėjimą efektyviai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Eksperimentų metu, mažai miegančiųjų ląstelės mažiau reagavo į insuliną ir dėl to sukėlė priešdiabetinę hiperglikemijos būseną. Be to, kai sutrumpėja jūsų miegas, jums gresia svorio prieaugis.
Viena šio fenomeno priežasčių – nepakankamas miego kiekis sumažina sotumą signalizuojančio hormono leptino išsiskyrimą ir padidina alkį signalizuojančio hormono grelino išsiskyrimą. „Nesakau, kad nutukimo epidemiją sukėlė tik miego trūkumo epidemija, – sako M.Walkeris. – Tikrai ne. Tačiau vien apdorotas maistas ir sėdimas gyvenimo būdas adekvačiai nepaaiškina šios epidemijos didėjimo, kažko trūksta. Dabar jau aišku, kad miegas yra trečiasis ingridientas.“ Žinoma, nuovargis taip pat daro įtaką motyvacijai.
Miegas turi labai stiprų poveikį imuninei sistemai, būtent todėl, kai sergame, pirmasis mūsų instinktas yra eiti į lovą: mūsų organizmas bando pailsėti ir išsigydyti. Nors vieną naktį sumažinkite miego laiką, ir jūsų atsparumas drastiškai sumažės. Jei esate pavargę, tampate labiau linkę peršalti.
Geriau pailsėję asmenys taip pat geriau reaguoja į gripo vakciną. Kaip Matthew Walkeris jau minėjo, tyrimai rodo, kad trumpas miegas gali paveikti mūsų imuniteto ląsteles, kovojančias su vėžiu. Daugybė epidemiologinių tyrimų parodė, kad darbas naktinėje pamainoje ir jo sukeliamas širdies poilsio bei ritmo sutrikdymas padidina krūties, prostatos, gimdos gleivinės ir žarnyno vėžio išsivystymo tikimybę.
Miego trūkumas, kuris tęsiasi per visą jūsų suaugusiojo gyvenimą, žymiai padidins riziką susirgti Alzheimerio liga. Labai sunku apibendrinti to priežastis, tačiau tai susiję su amiloidų sąnašomis (amilodai – toksiški baltymai), kurios kaupiasi Alzheimeriu sergančiųjų smegenyse ir žudo aplinkines ląsteles.
Jei miegame, kad prisimintume, vadinasi, mes taip pat sapnuojame, kad pamirštume.
Gilaus miego fazėje šios sąnašos iš smegenų efektyviai išvalomos. Tai, kas vyksta Alzheimeriu sergančio paciento smegenyse, primena uždarą ratą. Be pakankamo miego, šios sąnašos kaupiasi, ypač gilųjį miegą generuojančiose smegenų srityse, puola tų sričių ląsteles ir jas naikina. Šio „išpuolio“ sukeltas negebėjimas pasiekti gilaus miego fazę mažina organizmo gebėjimą pašalinti šias sąnašas iš smegenų.
Daugiau amiloidų, mažiau gilaus miego; mažiau gilaus miego, daugiau amiloidų, ir taip toliau. (Savo knygoje, M.Walkeris „nemoksliškai“ pažymi, kad jam visada buvo įdomu, jog Margaret Thatcher ir Ronaldui Reaganui, kurie labai dažnai viešai sakė, kaip mažai miego jiems reikia, abiem išsivystė ši liga; be to, faktas, kad suaugusiems reikia mažiau miego, yra mitas.) Be to, miegas stiprina gebėjimą kurti naujus prisiminimus bei atstato mūsų mokymosi pajėgumą.
Sapnuojame, kad pamirštume?
Na, ir, žinoma, yra ir miego poveikis psichinei sveikatai. Kai mama sakydavo, kad ryte viskas atrodys ne taip blogai, ji buvo labai išmintinga. M.Walkerio knygoje sapnams skiriamas ilgas skyrius (sapnai, pasak M.Walkerio, priešingai S.Freudo nuomonei, negali būti analizuojami). Šiame skyriuje jis detalizuoja įvairius būdus, kuriais sapnų būsena siejasi su kūrybingumu. Jis taip pat teigia, kad sapnai yra tarsi raminantis balzamas. Jei miegame, kad prisimintume (žiūrėkite aukščiau), vadinasi, mes taip pat sapnuojame, kad pamirštume.
Gilusis miegas – fazė, kurios metu pradedame sapnuoti, – yra terapinė būsena, kurios metu mes paleidžiame emocinę potyrių sukeltą įtampą, dėl to tuos potyrius lengviau išgyventi. Miegas, arba jo trūkumas, taip pat veikia mūsų nuotaiką. M.Walkerio atlikti smegenų skenavimai parodė 60 procentų padidėjusią amigdalos reakciją – tai pagrindinis taškas, sukeliantis pyktį ir įsiūtį – asmenims, kuriems trūko miego. Vaikų nemiga siejama su agresija ir tyčiojimusi bei priekabiavimu; paauglių miego trūkumas siejamas su mintimis apie savižudybę.
Nepakankamas miego kiekis taip pat siejamas su priklausomybės pasikartojimu. Psichiatrijoje paplitęs požiūris – psichiniai sutrikimai sukelia miego sutrikimus. Tačiau Matthew Walkeris tiki, kad šie du sutrikimai veikia vienas kitą. Pavyzdžiui, reguliuojamas miegas gali pagerinti asmenų, turinčių bipoliarinį sutrikimą, sveikatą.
Kas vyksta gilaus miego metu?
Gilusis miegas - kas gi tai yra? Mes miegame 90-ies minučių ciklais, ir tik kiekvieno tokio ciklo pabaigoje puolame į giliojo miego stadiją. Kiekvienas ciklas susideda iš dviejų miego rūšių. Pirmiausia, yra neaktyvaus akių judesio miegas; po to seka aktyvaus akių judesio miegas. Kai M.Walkeris kalba apie šiuos ciklus, kurie vis dar turi savo mįslių, jo balsas pasikeičia. Jis tarsi apžavėtas.
„Neaktyvaus akių judesio miego metu smegenys pradeda šį neįtikėtiną, sinchronišką, ritmišką skandavimą, – sako jis. – Smegenų paviršiuje atsiranda nuostabi vienybė, tarsi gili, lėta mantra. Mokslininkai kažkada manė, kad ši būsena primena komą. Tačiau jie negalėjo labiau klysti. Tuo metu labai intensyviai vyksta atminties apdorojimas.
Tam, kad sukurtų šias smegenų bangas, šimtai tūkstančių ląstelių kartu dainuoja, tada nutyla, ir taip toliau. Tuo tarpu jūsų kūnas „įsitaiso“ į šią nuostabią „energijos taupymo“ būseną; tai geriausias vaistas normaliam kraujo spaudimui. Kita vertus, aktyvaus akių judesio miegas kartais yra vadinamas paradoksaliu miegu, kadangi smegenų veikla yra identiška veiklai, kai esate budrūs. Tai neįtikėtinai aktyvi smegenų būsena. Jūsų širdis ir nervų sistema patiria aktyvumo spurtus – ir mes vis dar tiksliai nežinome kodėl.“
Psichiatrijoje paplitęs požiūris – psichiniai sutrikimai sukelia miego sutrikimus. Tačiau Matthew Walkeris tiki, kad šie du sutrikimai veikia vienas kitą. Pavyzdžiui, reguliuojamas miegas gali pagerinti asmenų, turinčių bipoliarinį sutrikimą, sveikatą.
Ar 90-ies minučių ciklai reiškia, kad taip vadinamieji pokaitukai yra beverčiai? „Jie gali palengvinti mieguistumą. Tačiau reikia 90 minučių, kad pasiektumėte gilųjį miegą, ir vieno ciklo nepakanka. Norėdami gauti maksimalią naudą, turite išmiegoti 4–5 ciklus.“ Ar įmanoma per daug miegoti? Tai nėra aišku.
„Konkrečių įrodymų šiuo metu nėra. Bet manau, kad 14 valandų jau yra per daug. Vanduo, geriamas per dideliais kiekiais, gali nužudyti, lygiai kaip ir maistas, ir, manau, galų gale, tą patį įrodys ir apie miegą.“
Apie miegą galvokite kaip apie malonią užduotį
Kaip įmanoma nustatyti, kad žmogui trūksta miego? M.Walkeris teigia, kad turime pasikliauti savo instinktais.
Po 19 bemiegių valandų jūsų protiniai sugebėjimai prilygsta girto asmens protiniams sugebėjimams.
Tiems, kurie miegotų, jei nesuskambėtų žadintuvas, akivaizdžiai trūksta miego. Tą patį galima pasakyti ir apie tuos, kuriems reikia kofeino išlikti budriems. „Nuolat tai matau. Kai įsėdu į lėktuvą 10 ryto, žmonės tokiu metu turėtų būti žvalūs, tačiau apsižvalgęs pamatau, kad pusė jų jau miega“, – sako jis.
Taigi, ką galime padaryti? Pirmiausiai, reikia atsisakyti darbo per naktį arba vakarėlių naktiniuose klubuose. Po 19 bemiegių valandų, jūsų protiniai sugebėjimai prilygsta girto asmens protiniams sugebėjimams. Taip pat apie miegą reikia pradėti galvoti kaip apie savotišką darbą ar užduotį, kaip, pavyzdžiui, ėjimas į sporto salę (turint galvoje, kad miegas yra nemokamas ir labai malonus dalykas).
„Žmonės, norėdami pabusti, naudoja žadintuvus, – sako M.Walkeris. – Tad kodėl nenaudojame žadintuvo, primenančio eiti miegoti?“ Apie vidurnakčio esmę reikia pradėti galvoti atsižvelgiant į žodžio reikšmę: vidurys nakties. Mokyklos savo veiklą turėtų pradėti vėliau; tokia vėlesnė pradžia koreliuojasi su padidėjusiu IQ.
Įmonės turėtų įvesti apdovanojimus už miegą. Padidėtų produktyvumas, motyvacija, kūrybingumas ir net sąžiningumas. Miegą galima išmatuoti davikliais, ir kai kurios įžvalgios JAV kompanijos jau duoda savo darbuotojams išeiginių, jei jie surenka pakankamai valandų. Beje, miego tablečių reikia vengti. Be kitų dalykų, jos gali turėti „trinamąjį“ poveikį atminčiai.
Žmonės, susitelkę į taip vadinamą „švarų“ miegą, pasiryžę iš savo miegamųjų išguiti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius – ir jie visiškai teisūs, turint galvoje, kokį poveikį melatoninui, miegą sukeliančiam hormonui, turi LED apšvietimą skleidžiantys prietaisai. Tačiau M.Walkeris mano, kad būtent technologijos padės išgelbėti miegą.
„Industrinėse valstybėse įvyks kvantinio savęs revoliucija, – sako jis. – Apie savo kūną žinosime viską, kasdien. Tai bus seisminis poslinkis, o tada pradėsime kurti būdus, kuriais galėsime padidinti skirtingus žmogaus miego komponentus, ir daryti tai galėsime gulėdami lovoje. Miegas taps prevencine medicina.“
Į kokį klausimą M. Walkeris labiausiai vis dar nori atsakyti? Kurį laiką jis tyli. „Tai taip sudėtinga, – atsidūsta jis. – Jų tiek daug. Aš vis dar noriu žinoti, kur veda mūsų sapnai, psichologiškai ir fiziologiškai. Sapnavimas yra antroji žmogaus sąmonės būsena, ir mes tik vos palietėme paviršių. Bet taip pat norėčiau sužinoti, kada miegas atsirado.
Noriu iškelti absurdišką teoriją: galbūt miegas neevoliucionavo. Galbūt būtent iš miego kilo budrumas. Jei turėčiau kokį nors medicininį Tardį (laiko mašina iš populiaraus serialo – aut. past.) ir galėčiau nukeliauti atgal ir tai pamatyti, na, naktį ramiau miegočiau.“
Skaičiai apie miegą
-
Du trečdaliai išsivysčiusių šalių suaugusiųjų nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų miegoti 8 valandas per naktį.
-
Suaugusieji, miegantys 6,75 valandos per naktį, be medicininio įsikišimo, tikėtina, gyvens vos iki 60-ies.
-
2013-ųjų tyrimas parodė, kad vyrų, miegančių per mažai, spermatozoidų skaičius buvo žemesnis nei tų, kurie reguliariai miega visą naktį.
-
Jei vairuojate miegoję mažiau kaip 5 valandas, 4,3 karto didinate riziką papulti į autoavariją. Jei vairuojate miegoję vos 4 valandas, ši rizika padidėja 11,5 karto.
-
Karšta vonia padeda užmigti ne todėl, kad jums šilta, bet todėl, kad išsiplėtusios kraujagyslės skleidžia vidinę šilumą, ir jūsų vidinė kūno temperatūra krinta. Norint sėkmingai inicijuoti miegą, jūsų vidinė temperatūra turi nukristi maždaug 1 laipsniu.
-
Šiuo metu yra daugiau kaip 100 diagnozuotų miego sutrikimų; nemiga yra pats dažniausias.
-
Apie 40 proc. žmonių mėgsta anksti keltis. Apie 30 proc. mėgsta eiti miegoti vėlai ir keltis vėlai. Likę 30 proc. yra per vidurį.
