Informacija apie 29 labiausiai paplitusias vėžio rūšis surinkta 204 šalyse. Tai – vienas pirmųjų tyrimų, kuriame tirti ne atskiri regionai, bet žiūrėtos bendros tendecijos.
Tyrime taip pat apžvelgta, kas lemia, kad vėžiu serga vis jaunesni žmonės ir kaip tai susiję su diagnostikos galimybėmis ir prevencinėmis programomis.
Nustatyta, kad iki 2030 m. pasaulyje naujų ankstyvojo vėžio atvejų, kurie apibrėžiami kaip pasireiškiantys iki 50 metų amžiaus, padaugės 31 proc., o mirčių skaičius atitinkamai padidės 21 proc. Didžiausia rizika susirgti vėžiu yra ir bus 40-49 metų amžiaus žmonėms.
2019 m. nuo vėžio mirė daugiau nei 1 mln. jaunesnių nei 50 metų žmonių, kurių daugiausia sirgo krūties, plaučių, nosiaryklės, žarnyno ir skrandžio vėžiu.
Taip pat pastebėta, kad sumažėjo ankstyvojo kepenų vėžio diagnozių, kai pacientas – jaunesnis nei 50-ies.
Kas tai lemia? Tyrime nedalyvavęs Londono Karalienės Marijos universiteto (Queen Mary University of London) statistikas Stephenas Duffy siūlo galimą kai kurių tendencijų paaiškinimą.
„Kepenų vėžio atveju daugelį susirgimų sukelia hepatito B virusas, nuo kurio šiuo metu saugo vakcinos. Tuo metu nosiaryklės vėžį daugeliu atvejų sukelia Epšteino-Barro virusas, nuo kurio kol kas nėra veiksmingų skiepų“, – sakė ekspertas.
Nors genai vaidina svarbų vaidmenį kai kuriais vėžio atvejais, tačiau jie nėra lemiamas veiksnys, sako mokslininkai.
Kur kas daugiau įtakos tam, ar vėžys atsiras žmonėms, kurie dar neperkopė 50-mečio, turi mityba ir žalingi įpročiai.
„Mityba, kurioje daug raudonos mėsos, mažai vaisių, daug natrio, mažai pieno ir t. t., alkoholio ir tabako vartojimas yra pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys ankstyvųjų vėžio formų atsiradimą“, – rašoma jų paskelbtame straipsnyje.
Analizės duomenys taip pat parodė, kad kiti kaltininkai, turintys didelės įtakos vėžiui, yra neaktyvus gyvenimo būdas, oro tarša, nutukimas, diabetas ir didelis cukraus kiekis kraujyje.
Tyrėjai taip pat analizavo ir regionų skirtumus. Kaip matyti iš jų gautų duomenų, 2019 m. didžiausias ankstyvųjų vėžinių susirgimų skaičius buvo Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje), Australijoje ir Vakarų Europoje, o mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse mirtingumas buvo skirtingas: didžiausias mirčių skaičius buvo Okeanijoje, Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje. Šiose šalyse mirtingumas ir sveikatos problemos buvo neproporcingai dideli. Ypač išsiskyrė moterų grupė.
Nepaisant ilgamečių mokslinių tyrimų, nuo vėžio vis dar miršta daugybė žmonių, todėl svarbiausia yra prevencija. Įrodymai rodo, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir visuomenės bei medicinos specialistų švietimą yra labai svarbios siekiant ilgo ir sveiko gyvenimo, rašo „Science Alert“.
