– Kokie mikroorganizmai sudaro žarnyno mikrobiotą? Kokios jų funkcijos?
– Žarnyno mikrobiotą sudaro ne tik bakterijos, bet ir virusai bei grybeliai. Pati mikrobiotos įvairovė yra be galo didžiulė. Kiekvieno žmogaus organizme gyvena tūkstančiai skirtingų mikroorganizmų, atliekančių daugybę įvairių ir svarbių funkcijų: padeda virškinti ir skaidyti tam tikras medžiagas, pasisavinti jas, taip pat dalyvauja imuniteto formavime.
Žarnyno mikrobiotos sudėties įvairovė mokslininkams paaiškėjo tik prieš kokį dešimtmetį ir kol kas ji nėra iki galo suprasta. Anksčiau žarnyno mikrobiota buvo tiriama klasikiniu mikrobiologijos principu, imant išmatų mėginį ir auginant bakterijas specialiose terpėse.
Tokiu būdu buvo galima nustatyti tik nedidelę dalį bakterijų. Dabar žarnyno mikrobiotos sudėčiai tirti naudojami pažangūs genetiniai tyrimai, pasitelkiant bakterijose esančią molekulinę genetinės informacijos sekoskaitą.
Šiuo pagrindu – pagal genetines sekas – galima identifikuoti, kokios bakterijos egzistuoja žarnyne.
Mokslininkai kasmet atranda vis naujų žarnyno mikrobiotos bakterijų, bet visos jų funkcijos dar nėra tiksliai žinomos. Tai vienas įdomiausių ir aktualiausių dabartinių mokslinių tyrimų objektų. Bakterijų genetinės įvairovės tyrimai mokslo tikslais yra atliekami ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimų institute.
– Dažnai yra išskiriamos „gerosios“ ir „blogosios“ žarnyno bakterijos. Kas tai yra? Koks jų santykis sveikame žarnyne?
– Konkrečiai įvardyti, kas yra gerosios, o kas yra blogosios bakterijos, kol kas dar negalime. Mokslas neturi tam pakankamai įrodymų. Aišku, reikėtų atskirti, jog yra tam tikros, jau seniai žinomos bakterijos, kurios, patekusios į organizmą, gali sukelti įvairias infekcines žarnyno ligas (pvz., salmonelės).
Kiekvieno žmogaus organizme gyvena tūkstančiai skirtingų mikroorganizmų.
Pastebėta, kad žmonės turi 3–4 skirtingus vyraujančius enterotipus, t. y. dominuojančias bakterijų grupes, sudarančias didžiąją dalį žarnyno mikroorganizmų populiacijos. Visgi kuri ta grupė yra geresnė ar siejama su tam tikromis ligomis – nėra tiksliai žinoma.
Tačiau dauguma tyrimų aiškiai rodo, kad sergant įvairiomis ligomis bendra žarnyno bakterijų įvairovė sumažėja. Taigi, galima teigti, kad sveikas žarnynas yra tas, kuriame bakterijų įvairovė yra didelė.
– Kaip formuojasi žarnyno mikrobiota?
– Dar gimdoje esantis vaisius yra sterilus, tačiau nuo pačios pirmos gimimo sekundės į naujagimio žarnyną tiek iš aplinkos, tiek su motinos pienu patenka pirmosios bakterijos. Beje, genetika tik nedidele dalimi lemia žarnyno mikrobiotos sudėtį – manoma, kad iki 5–10 proc.
Būtent per tą ankstyvąjį vaikystės, paauglystės periodą ir formuojasi didžioji žarnyno mikrobiotos dalis. Vaikui augant, mikrobiotos įvairovė vis didėja, o suaugus ji nusistovi, tampa stabili. Žmogui senstant – nors nėra visiškai aišku, dėl ko – mikrobiotos įvairovė ima mažėti.
Beje, studijos rodo, kad kuo mažiau civilizuotas kraštas ir kuo mažiau aplinkoje yra sanitarinių priemonių, tuo žarnyno mikrobiotos įvairovė gyventojų populiacijoje yra didesnė. Tai taip pat yra viena iš hipotezių, aiškinančių moderniosios civilizacijos ligų priežastis.
LIetuvių mikrobiota įvairesnė nei vokiečių, ir tai galimai susiję su tuo, jog gyvenome prastesnėmissąlygomis.
Virškinimo sistemos tyrimų institute, bendradarbiaudami kartu su Kylio ir Indijos universitetais, lyginome lietuvių, vokiečių ir indų žarnyno mikrobiotą. Rezultatai parodė, jog lietuvių mikrobiota įvairesnė nei vokiečių, ir tai galimai susiję su tuo, jog ilgą laiką gyvenome prastesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.
Taigi aplinka, kurioje žmogus auga, turi labai daug įtakos žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Būtent todėl manoma, kad vaikui ankstyvame amžiuje yra labai svarbus kontaktas su kuo įvairesne aplinka, nes per bakterijas vystosi imuninė sistema (į organizmą patekusios bakterijos sukelia tam tikrus žarnyno ląstelių atsakus, taip organizmas pradeda atpažinti mikroorganizmus, su kuriais reikia „kovoti“).
– Kokie kiti veiksniai turi įtakos mikrobiotos sudėčiai?
– Žarnyno mikrobiotos sudėtis sąveikauja su mityba. Pavyzdžiui, jei visavalgis pradeda maitintis vegetariškai ar atvirkščiai, jo žarnyno mikrobiota kinta. Bet ar tie pokyčiai lemia geresnę sveikatą, kol kas to pasakyti negalime.
Įrodyta, jog itin neigiamą įtaką mikrobiotos įvairovei turi perteklinis antibiotikų vartojimas. Pavyzdžiui, studijos rodo, kad jei augdamas vaikas dažnai gauna antibiotikų, jo žarnyno mikrobiota susiformuoja mažiau įvairi, skurdesnė. Dar viena antibiotikų naudojimo pasekmė yra ta, kad organizme susidaro įprastiniams antibiotikams atsparios bakterijos.
Jei visavalgis pradeda maitintis vegetariškai ar atvirkščiai, jo žarnyno mikrobiota kinta.
Kartais jau suaugę žmonės, nepasitarę su gydytoju, patys sau prisiskiria antibiotikų dėl elementarių virusinių ligų, tai didina tiek bakterijų atsparumą, tiek mažina mikrobiotos įvairovę. Taip pat mikrobiotos įvairovę mažina rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
– Visuomenėje vis daugiau kalbama apie žarnyno mikrobiotos svarbą. Ką sako naujausi tyrimai apie mikrobiotos reikšmę žmogaus sveikatai?
– Yra žinoma, kad žarnyno bakterija ne tik „gyvena“ organizme, bet ir gamina daugybę medžiagų, vadinamų metabolitais. Būtent metabolitai, veikdami žarnyno sienelę ar prasiskverbdami į kraujotaką, gali turėti įtakos biologiniams procesams organizme – šiuo metu mokslininkai šiems tyrimams telkia didžiules pastangas.
Pasirodo įvairių studijų, rodančių, kad tam tikri žarnyno mikrobiotos pokyčiai siejami su metaboliniu sindromu, nutukimu, netgi su kai kuriomis onkologinėmis ar psichikos ligomis.
Šiuo metu ypač populiari vadinamoji žarnyno mikrobiotos ir smegenų ašies (gut-brain axis) hipotezė, kuri nurodo, jog bakterijų metabolitai, prasiskverbdami į kraujotaką, gali sukelti, pavyzdžiui, Alzheimerio, Parkinsono ligas ar depresiją.
Taip pat neseniai pasirodė studija, kurioje teigiama, kad netgi mūsų mitybos pasirinkimas iš dalies yra nulemtas žarnyno bakterijų, kadangi vienoms reikia vienų maistinių medžiagų, kitoms – kitų. Daroma prielaida, jog bakterijos mums siunčia netiesioginius impulsus rinktis vienokį ar kitokį maistą.
Tiesa, visi šie duomenys yra mokslinių tyrimų lygmenyje, o ir patys tyrimai – gana prieštaringi (vieni parodo aptariamus poveikius, kiti – ne), todėl kol kas klinikinėje praktikoje nėra taikomi. Bet neabejoju, kad per artimiausius 10–15 metų iš šios tyrimų srities gausime labai daug naudingų žinių.
– Kaip vertinate populiarius žarnyno valymo metodus, pavyzdžiui, detoksikaciją, hidrokolonoterapiją?
– Jokių pagrįstų mokslinių įrodymų, kad tai padeda, tikrai nėra. Priešingai: klinikoje esame turėję atvejį, kai po hidrokolonoterapijos pacientui išsivystė žarnyno infekcija.
Vakarų Europos universitetinėse ligoninėse tokie metodai nėra taikomi ir nė vienas gastroenterologas, dirbantis pagal įrodymais grįstą Vakarų mediciną, žarnyno valymo metodų pacientams nerekomenduoja.
Nė vienas gastroenterologas žarnyno valymo metodų pacientams nerekomenduoja.
Vienintelis pripažintas žarnyno mikrobiotos gydymo būdas, taikomas Lietuvoje, yra žarnyno mikrobiotos transplantacija. Tačiau šiuo atveju turi būti konkreti indikacija – žmogus turi sirgti pasikartojančia Clostridium difficile bakterijos sukelta infekcija, kuri išsivysto po ilgalaikio antibiotikų vartojimo.
Ši infekcija pasireiškia nuolatiniu viduriavimu ir karščiavimu, ir jei infekcija „nepasiduoda“ įprastiniam gydymui, taikoma transplantacijos procedūra. Kauno klinikos yra vienintelė gydymo įstaiga Baltijos šalyse, kurioje ji atliekama.
– O jei žmogus įtaria, kad pas jį užterštas žarnynas?
– Žmonės pasiskaito populiariosios literatūros ir pradeda galvoti, kad jų mikrobiota užteršta, bet iš tiesų tos „užteršto žarnyno“ hipotezės yra absoliučios spekuliacijos. Nėra būdo to įvertinti. Kitas dalykas, „užteršto žarnyno“ termino niekas tarp medikų nevartoja. Nebent žmogus suvalgytų žalios mėsos, į organizmą patektų salmonelių ir atsirastų tas „užterštumas“.
Taip pat gastroenterologai kasdieniame darbe labai dažnai susiduria su funkcinėmis žarnyno ligomis (dirglios žarnos sindromu, funkcine dispepsija), kada pasireiškia pilnumo, pilvo pūtimo pojūčiai, pasikeičia tuštinimosi pobūdis.
Neretai pacientai mano, kad šie simptomai yra susiję su jų žarnyno bakterijų sudėtimi, tačiau moksliniai tyrimai, vertinantys bakterijų įtaką funkcinių ligų išsivystymui, yra labai prieštaringi. Žinoma, tokiais atvejais reikia ištirti, ar žmogus neserga tam tikromis maisto netoleravimo ligomis, tokiomis, kaip celiakija (gliuteno netoleravimas) ar laktozės netoleravimas.
– Kas padėtų palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą?
– Kalbant apie mitybą, būtų netikslu sakyti, jog kokia nors dieta gali padėti užtikrinti gerą mikrobiotos sudėtį, kad ir kaip norėtųsi.
Pasaulio gastroenterologai rekomenduoja laikytis dviejų pagrindinių mitybos principų: saiko ir maisto produktų įvairovės. Tai esminiai dalykai, užtikrinantys ir mikrobiotos įvairovę, ir geresnę žmogaus savijautą.
Be abejo, reikia stengtis, kad racione būtų pakankamai skaidulinių medžiagų, daug vaisių ir daržovių; svarbu atminti, jog tam, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai, su maistu reikia gauti ir reikalingą baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį.
– Galima rasti rekomendacijų, jog siekiant palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, naudinga vartoti probiotikų turinčius produktus – raugintus kopūstus ar jogurtą. Taip pat susidomėjimo sulaukia ir probiotikų papildai. Ką manote apie jų poveikį?
– Istoriškai žmonės nuo pat civilizacijos pradžios vartojo probiotikų turinčius produktus, tarkime, parūgusį pieną. Viskas su tuo gerai. Bet iš esmės su maistu ar papildų pavidalu gaunami probiotikai turi tik labai nedidelį poveikį žarnyno mikrobiotai.
Žinoma, negalima sakyti, kad probiotikai yra blogi ar netinkami. Nors gastroenterologijoje tyrimais pagrįstų rekomendacijų taikyti probiotikų papildus yra labai nedaug, juos skiriame esant funkciniams žarnyno sutrikimams, kadangi kartais pacientams tai turi teigiamą poveikį.
Kita vertus, šiuo metu yra tiriami naujos kartos probiotikai, į kurių sudėtį įeina ne vienas mikroorganizmas (kaip dabartiniuose papilduose), bet sukomponuojama 20–30 bakterijų ar specifiniai jų metabolitai. Ateityje pamatysime, ką šie tyrimai parodys – galbūt atrasime naujų gydymo būdų.
