„Virškinamojo trakto ligos – aktuali šiandienės visuomenės problema. Tai stemplės, skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies takų ir kasos susirgimai. Juos skatina nesubalansuota ir neracionali mityba, nejudrus gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, įtampa. Tad nenuostabu, kad šios ligos vargina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus bei paauglius.
Tam tikros virškinamojo trakto ligos linkusios paūmėti pavasarį ir rudenį. Daug pacientų kreipiasi dėl vaistų nuo uždegimo, vartojamų malšinti sąnarių, nugaros ar galvos skausmus, sukeltų virškinamojo trakto simptomų“, – pasakoja klinikos „Biofirst“ gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė.
Pasak specialistės nemažą dalį pacientų, besikreipiančių į šeimos gydytojus, vargina diskomfortas pilve, skausmai, virškinimo bei tuštinimosi sutrikimai. Tarp virškinamojo trakto ligų apie 40 proc. pacientų tiriant nenustatoma jokios morfologinės organinės patologijos. Tai leidžia įtarti funkcinį negalavimų pobūdį – dispepsiją. Likusioji simptomų dalis tenka H.pylori gastritui, opaligei, gastroezofaginio refliukso ligai (GERL), vaistų sukeltiems virškinimo trakto pažeidimams, navikams it kt.
„Kalbant apie sutrikimus, reikia žinoti, kokie yra sveikos virškinimo sistemos kriterijai“, – sako gydytoja.
Kokie sveikos virškinimo sistemos kriterijai?
-
Efektyvus maisto produktų virškinimas ir įsisavinimas, kai organizmas aprūpinamas būtinomis medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralais, vitaminais, vandeniu).
-
Reguliari žarnyno veikla, jo turinio pašalinimas.
-
Nėra viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, pilnumo jausmo.
-
Normalus kūno svoris.
-
Nėra padidinto rūgštingumo, refliukso, gastrito.
-
Nėra enzimų trūkumo, angliavandenių netoleravimo.
-
Nėra uždegiminių žarnų ligų, celiakijos, kitų uždegiminių ligų, vėžio.
-
Normali ir stabili žarnyno mikrobiota (žarnyno bakterijos).
-
Gera gyvenimo kokybė.
Kas yra dispepsija?
„Viršutinės vidurinės pilvo dalies skausmas ir diskomfortas (ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas duobutėje, deginimas, pykinimas, pilvo pūtimas) yra būdingi dispepsijai. Graikiškas terminas „dispepsija“ reiškia „blogas virškinimas“. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją.
Dispepsijos sindromo išsivystymą gali sukelti virškinimo trakto ligos (opaligė, H.pylori gastritas, gastroezofaginio refliukso liga, stemplės ir skrandžio vėžys, pankreatitas, hepatitas, kepenų ir kasos vėžys, žarnyno vėžys), vartojami vaistai (aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, citramonas, teofilinas, antibiotikai, kalio, geležies preparatai ir kt.), lėtinės ligos (cukrinis diabetas, kepenų ligos, išeminė širdies liga, skydliaukės ligos)“, – pasakoja specialistė.
Skiriamos 5 pagrindinės funkcinės dispepsijos priežastys:
1. Nepakankama skrandžio geba suvirškinti maistą;
2. Sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas;
3. Padidėjęs jautrumas skrandžio sienelių ištempimui;
4. Pakitusi dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos peristaltika (motorika);
5.Padidėjęs dvylikapirštės žarnos jautrumas riebalams ir rūgštims;
„Diagnozė nustatoma remiantis anamneze, fiziniu paciento ištyrimu, laboratoriniais kraujo tyrimais, instrumentiniais tyrimais – gastroskopija, ultragarsiniu pilvo organų tyrimu, rentgenologiniu tyrimu, kompiuterine tomografija, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimu, stemplės manometrija, 24 valandų ph-metrija.
Jei po šių tyrimų neatskleidžiama dispepsijos simptomų priežastis (nėra organinės ar metabolinės patologijos), o simptomai vargina pacientą daugiau kaip 3 mėnesius per metus, diagnozuojama funkcinė dispepsija.
Funkcinės dispepsijos sindromas yra gerybinis, o prognozė gyvenimo atžvilgiu yra gera. Nėra visuotinai pripažinto efektyvaus jo gydymo, o ligos eiga – banguojanti. Paciento gydymas negali būti sunkesnis ir pavojingesnis už pačią ligą“, – sako gydytoja.
Specialistė pastebi, kad H.pylori gastritas – kita dažna priežastis, sukelianti skausmą ir diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje. Prieš 25 metus šia infekcija buvo užsikrėtę apie 75 proc. Lietuvos gyventojų. Pradėjus skirti gydymą, net 3 kartus sumažėjo opaligių, jų komplikacijų.
Pastaraisiais metais lieka apie 30–40 proc. užsikrėtusių gyventojų. Ši liga yra nesunkiai diagnozuojama ir atlikus kraujo tyrimą. Patvirtinus H.pylori infekciją, skiriamas gydymas antibiotikais. Esant indikacijoms, atliekamas endoskopinis skrandžio tyrimas, kurio metu paimamas gleivinės gabalėlis ureazės testui. Laiku nustačius ir sunaikinus H.pylori bakteriją, mažėja ir skrandžio vėžio atvejų, susijusių su šia bakterija.
Kaip rūpintis savo skrandžio sveikata?
„Savo sveikata rūpintis reikia nuolat. Juk lengviau yra išlaikyti gerą savijautą, nei gydyti atsiradusius sutrikimus. Pajutus simptomus, būtina kreiptis į gydytojus, atlikti tyrimus ir nustatyti priežastis. Sunkios ligos dažnai prasideda nepastebimai bendrais negalavimais. Kartais, net ir atliekant tyrimus, ne iškart pavyksta nustatyti susirgimus.
Per dieną reikia suvalgyti pakankamai šviežių ir raugintų daržovių, vaisių, baltyminių produktų, riebalų, vengti cukraus, konditerijos gaminių, didelio druskos kiekio.
Gydytojai rekomenduoja maitintis reguliariai, neskubant, gerai sukramtyti maistą, nepersivalgyti, ypač vakare (kai dieną nevalgoma, o grįžus namo prisivalgoma „už visą dieną“), rinktis kuo natūralesnius maisto produktus, vengti konservantų ir kitų priedų maiste, pusfabrikačių.
Per dieną reikia suvalgyti pakankamai šviežių ir raugintų daržovių, vaisių, baltyminių produktų, riebalų, vengti cukraus, konditerijos gaminių, didelio druskos kiekio, išgerti pakankamai vandens (vadovautis troškulio pojūčiu). Patariama saikingai gerti kavą, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti. Nuolatinis stresas ir įtampa taip pat labai kenkia, todėl reikia rasti būdų atsipalaiduoti, pabūti gamtoje, surasti mėgstamą fizinę veiklą, vengti besaikio vaistų ir papildų vartojimo.
Noriu priminti, kad labai svarbu jaučiant virškinamojo trakto skausmus, virškinimo problemas, laiku kreiptis į gydytojus, kad laiku būtų diagnozuojamos ligos ir būtų paskirtas gydymas, taip išvengiant ligų komplikacijų“, – pataria gydytoja.
