Kaip atpažinti padidėjusį prakaitavimą ir kada derėtų kreiptis į gydytoją?
Hiperhidrozė – „gėdos liga“
Prakaitas – natūrali organizmo reakcija, kurios metu kūnas vėsinasi, valosi, reguliuoja temperatūrą. Kartu su prakaitu iš kūno pasišalina toksinės medžiagos, mikroelementai. Organizmo funkcionavimui didžiausią įtaką daro genai, jie lemia ir prakaitavimo gausumą.
Vieni žmonės išskiria labai mažai prakaito, tačiau yra tokių, kurie net ir ramybės būsenoje prakaituoja itin gausiai, skirtingose kūno vietose, tačiau nežino, kad dažniausia tokio gausaus prakaitavimo priežastis – hiperhidrozė, nuo kurios kenčia apie 3 proc. žmonių.
„Hiperhidroze sergantys žmonės prakaituoja net tada, kai tam nėra objektyvių priežasčių. Prakaito žymės ant drabužių, kelis kartus per dieną keičiama apranga, drėgnos dėmės ant kėdžių yra nuolatiniai padidėjusio prakaitavimo palydovai. Tačiau fizinės problemos yra tik ledkalnio viršūnė.
Ilgainiui gausus prakaitavimas sukelia psichologines problemas, kurios lydimos nuolatinio gėdos jausmo ir kompleksų. Hiperhidrozė tampa „gėdos liga“, apie kurią vengiama kalbėti net su savo partneriu ar šeimos gydytoju. Šiai ligai skiriama nepakankamai dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, kitose šalyse“, – teigia universiteto lektorius.
Bendrovės „Ipsen“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje beveik 30 tūkst. žmonių kasdien susiduria su ypač gausiu prakaitavimu ir visais jo padariniais: jiems tenka dėvėti tik prakaitą maskuojančius drabužius, jausti nuolatinį neužtikrintumą ir nepasitikėjimą savimi, baimę išsiduoti aplinkiniams. 30 tūkst. žmonių, kurie kasdien kažko vengia, jaučia gėdą ir negali atskleisti visų savo galimybių vien dėl prakaitavimo problemų.
Pavyzdžiui, vaikai, susiduriantys su šia liga, vengia eiti į mokyklą baimindamiesi patyčių, suaugusieji dažnai atsisako stulbinančių karjeros galimybių vien todėl, kad jiems gali tekti kalbėti prieš auditoriją ar dėvėti drabužius, kurie išryškins prakaitavimo problemą. Tokie žmonės tampa pažeidžiami, pradeda vengti tam tikrų situacijų, jų gyvenimas pasidaro uždaras ir suvaržytas.
Simptomai išduoda ligą
Daug žmonių dar nelaiko prakaitavimo problema ir kenčia, manydami, kad tai normalu. Pirmieji simptomai pasimato įvairiai, didžioji dalis pastebėjusių padidėjusį prakaitavimą, jaučia jį skirtingose kūno vietose. Amžiaus ir lyties kriterijai šiai ligai neturi įtakos.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonėms hiperhidrozė išryškėja po 40-mečio, su diagnoze susitaikyti būna labai sunku, žmonės jaučiasi tarsi atstumtieji, su kuriais niekas nenori bendrauti“, – sako profesorius C.Swarlingas.
Išskiriami du hiperhidrozės tipai – pirminis bei antrinis. Pagrindinė pirminio hiperhidrozės tipo priežastis yra genai. Tuo tarpu antrinę hiperhidrozę sukelia įvairios ligos. Pavyzdžiui, lėtinės infekcijos, dėl kurių žmonės gausiai prakaituoja naktimis, endokrininės, neurologinės ligos, nugaros smegenų pažeidimai ir navikai.
Dažnai gausų prakaitavimą sukelia padidėjęs nervinis aktyvumas bei simpatinės nervinės sistemos pakitimai. Šios priežastys ir lemia gausų viso kūno arba tam tikrų vietų – pažastų, delnų, pėdų, veido ar kirkšnių, prakaitavimą, ir sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą bei pablogina jo kokybę.
Negydant gausaus prakaitavimo, tyko ir tokie pavojai kaip sušalimas, odos ligos, egzema, grybeliniai susirgimai. Bet didžiausia problema, anot prof. C.Swartlingo, yra psichologinė – emocinė būsena, nes baimindamiesi aplinkinių reakcijos, žmonės yra linkę pasilikti savo komforto zonoje ir atsisakyti gyvenime pasitaikančių galimybių, išnaudoti savo potencialą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nepasitenkinimas gyvenimo kokybe, atsiradę psichologiniai barjerai, gėdos jausmas – pagrindiniai indikatoriai, kad prakaitavimas gali būti liga, todėl vertėtų apsilankyti pas specialistą ir pasirinkti gydymo metodą. Švedijos universiteto dėstytojas pastebi, kad gydymas botulino toksino injekcijomis iš visų prieinamų metodų išsiskiria efektyvumu ir kol kas yra viena iš pasaulyje labiausiai paplitusių padidėjusio prakaitavimo gydymo priemonių.
„Mes turime sudarę Dermatologinį gyvenimo kokybės indeksą, kurį matuojame prieš pradedant gydyti pacientą, jis parodo kaip pasikeitė žmogaus gyvenimo kokybė po gydymo. 90 proc. pacientų indeksas pakilo nuo labai prastos gyvenimo kokybės iki normalios, ir tai yra puikūs rezultatai, žmonės pasijunta laisvi nuo anksčiau kamavusių nepatogumų.
Taigi hiperhidrozė turi didesnę neigiamą įtaką gyvenimo kokybei nei, tarkime, psoriazė (žvynelinė, – red.), tačiau gydytojai dar nedaug žino apie hiperhidrozę, mokslinių tyrimų taip pat nėra daug – negaliu atsakyti kodėl. Gal todėl, kad tai vis dar laikoma gėdinga problema, kuriai neteikiama daug reikšmės“, – teigia C.Swartlingas.
Anot Upsalos universiteto dėstytojo, botulino toksino injekcijos kol kas yra viena efektyviausių priemonių padidėjusiam prakaitavimui gydyti. Prof. C.Swartlingo patirtis rodo, kad ji padeda 90 proc. pacientų.
Dažniausiai šį metodą renkasi 20–30 metų sulaukę asmenys. Ne viena mokslinė studija rodo, kad moterys dažniau nei vyrai prakaitavimui gydyti renkasi būtent šias injekcijas, atitinkamai 60 ir 40 proc.
Ekspertas teigia, kad botulino toksino injekcijas galima naudoti visoms prakaituojančioms sritims. Į hiperhidrozės pažeistas vietas tiesiog suleidžiamas bakterijose natūraliai randamas baltymas – botulinas. Procedūra labai paprasta, o gyvenimo kokybės pagerėjimą galima pajusti jau po kelių savaičių, poveikis išlieka net iki vienerių metų, tačiau tinkamai botulino toksino injekciją gali suleisti tik gydytojas.
Moterys labiau prižiūri savo sveikatą nei vyrai, ir nors įprasta manyti, kad vyrams prakaituoti yra normalu, hiperhidrozė yra sudėtinga problema abiems lytims. Todėl moterys, pastebėjusios gausų vyro prakaitavimą, turėtų pasirūpinti jo vizitu pas gydytoją. Hiperhidrozė yra gyvenimo kokybę itin bloginanti liga, tačiau ją galima suvaldyti.
