Kasmet pirmasis birželio sekmadienis jam primena, kad tėvą Anapilin palydėjo tuomet neįveikiama ši onkologinė liga. Tokia asmeninė patirtis leidžia situaciją matyti kitu kampu.
– Lietuvoje nuo prostatos vėžio kiekvienais metais miršta 500-600 ligonių. Ką jau padarėme, kad išsaugotume kuo daugiau vyrų gyvybių?
– Prisiminkime, kad sergamumas prostatos vėžiu 2001-2005 m. laikotarpiu buvo šoktelėjęs net 2 kartus. Tokia dramatiška situacija vertė ieškoti išeities. Bendromis šalies Urologų, Onkologų ir Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijų pastangomis 2006 m. pavyko pradėti šios onkologinės ligos valstybinę ankstyvosios diagnostikos programą.
Prostatos vėžį galima sėkmingai įveikti, kai jis pastebimas ankstyvoje stadijoje. Bet iš pradžių liga jokių aiškių požymių nerodo. Pagrindinis pirminis tyrimas – prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje nustatymas. Prevencinės programos metu 50–75 metų vyrams ir nuo 45 metų tiems, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, nemokamai atliekamas PSA. Jei jo kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia konsultuotis pas urologą.
Šiandien matyti, kad prof. Feliksas Jankevičius ir jo kolegos parinko labai sėkmingą kovos su prostatos vėžiu strategiją. Palyginkime 2005 m. ir 2011 m. statistinius duomenis. Jei anuomet tik 20 proc. visų ištirtų vyrų buvo diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų vėžys, tai pernai jį pavyko „pagauti“ jau 60 proc. pacientų.
Galime džiaugtis, kad prevencinė programa padėjo išgelbėti apie 7 tūkstančius vyrų gyvybių. Tačiau tai tikrai nėra galimybių riba, už kurios lieka taip pat tūkstančiai sunkių ligonių ir jų šeimų skausmas.
Mūsų tikslas – pasiekti bent minimalų europinį ankstyvojo prostatos vėžio diagnostikos vidurkį, kuris sudaro per 80 proc. Tuo tarpu JAV šios ligos ankstyvųjų stadijų diagnozė pasiekė net 98 proc. Akivaizdu, kad turime dar daug neišnaudotų galimybių.
– Į prevencinį darbą tiesiogiai įsijungė ir nauja visuomeninė organizacija – pernai sukurtas Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas, kuris vykdo projektą „Išsaugokime vyrus“. Ar nepakanka valstybinės sveikatos priežiūros sistemos resursų?
– Mūsų valstybė prostatos vėžio prevencijai skiria milijonines lėšas, tačiau visiškai jų įsisavinti nepavyksta. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra sudaryta prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos administravimo grupė, kurioje dirba ministerijos, ligonių kasų, medikų ir pacientų draugijos atstovai.
Kontroliuodami programos vykdymą atkreipėme dėmesį, kad blogiausia situacija susidarė mūsų kaimiškose vietovėse. Didžiuosiuose šalies miestuose vyrai patikrinami daug efektyviau. Regionuose dar nepakanka informacijos apie prostatos vėžio grėsmę ir prevencijos programą, kai kada atsakingų darbuotojų dėmesį nusveria kitos problemos.
Nusprendėme pamėginti ištaisyti situaciją. Pasitelkėme amerikiečių pavyzdį ir mūsų šalies rajonų keliais dabar rieda mobiliosios laboratorijos autobusiukas – pirmasis toks visoje Europoje.
Projekto „Išsaugokime vyrus“ metu tikriname rizikos grupės vyrus. Papildomų lėšų nemokamai išsitirti fondas rado ir bet kurio amžiaus rajonų pedagogams ir kultūros darbuotojams. Per 5 mėnesius jau pavyko patikrinti per 5 tūkstančius įvairių rajonų vyrų.
Sulaukėme didelio Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymo, teritorinės ligonių kasos apmoka tyrimus, glaudžiai bendradarbiaujame su Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Visų rajonų politikai prevencijos projektui sudaro palankias organizacines sąlygas. Džiaugiamasi, kad greta „Rožinio kaspino“ autobusiuko kartu po Lietuvą keliauja ir „Melsvojo kaspino“ mobili laboratorija.
Aišku, projektą „Išsaugokime vyrus“ galėjome pradėti vien todėl, kad pavyko rasti vieną dosnų mecenatą. Labai svarbu, kad socialiniams, visuomenės sveikatos projektams išskirtinį dėmesį rodo ir kartu sutiko dirbti atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklas „Medicina practica“. Ši laboratorija jau eilę metų rengia PSA ištyrimo akcijas. Jų metu tyrimai atliekami už perpus mažesnę kainą nei ta, kuri dažniausiai taikoma šalies poliklinikose.
Projekto ambasadoriais sutiko tapti žinomi aktoriai Gediminas Girdvainis, Rimantas Bagdzevicius ir Rimanta Kirilavičiūtė. Jų populiarumas daro didelę įtaką paskatinant Lietuvos vyrus susirūpinti savo prostatos sveikata.
– Pirmieji projekto „Išsaugokime vyrus“ rezultatai atsiuntė neramius signalus. Vidutiniškai net 15 proc. kaimo vyrų nustatytas padidintas PSA. Kaip reagavote į šią situaciją?
– Tokios daugybės vyrų PSA padidinto lygio reikėjo tikėtis. Tai patvirtino, kad mūsų projekto pastangos atkreipti dėmesį į rajonų gyvenviečių ir kaimiškų vietovių vyrus yra teisingos.
Aišku, padidinta PSA koncentracija gali būti ir gerybinio prostatos išvešėjimo ar prostatito požymis. Bet medicinos praktika rodo, kad beveik pusei tokių pacientų, atlikus papildomus tyrimus, vėliau gali būti patvirtinta onkologinė liga. Dabar mes laukiame kitų tyrimų rezultatų, kurie parodys: ar spėjome „pagauti“ ankstyvosios stadijos prostatos vėžį, ar liga jau yra daugiau pažengusi ir jo gydymas bus sunkesnis.
Mobilios laboratorijos pagalba mes pagaliau pasiekėme tą šalies vyrų dalį, kuri gyvena visai kitą gyvenimą nei didmiesčių gyventojai. Dirbant žemės ūkyje, kaimo švietimo ir kultūros srityse jiems labiau tenka rūpintis, kaip padėti kitiems ir išgyventi sudėtingesnėmis sąlygomis. Laiko pagalvoti apie savo sveikatą tokie žmonės turi mažiau. Apklausa parodė, kad 30 proc. kaimiškose vietovėse gyvenančių vyrų nebūtų atėję pasitikrinti PSA, jei nebūtų atvažiavusi mobili laboratorija.
Rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrai, visuomenės sveikatos biurai gerai supranta prostatos vėžio prevencijos problemą ir aktyviai talkina vykdant mūsų projektą. Tai rodo, kad jų dėmesys savo krašto vyrų sveikatai yra nuoširdus. Vis dėlto randame pavyzdžių, kai paaiškėja, kad gyvenvietėje iš 2800 rizikos grupės vyrų prevencijos programoje dalyvavo tik 800 pacientai. Kodėl taip įvyko?
Statistika negailestingai rodo, kad iš 1000 nepatikrintųjų sirgti prostatos vėžiu gali 60-70 vyrų. O juk lėšų jų ištyrimui valstybė skyrė su kaupu. Mes visi turime justi atsakomybę, kad dėl šios klastingos ligos šeima neprarastų savo pagrindinio maitintojo. Labai tikimės, kad projektas „Išsaugokime vyrus“ suteiks pakankamą impulsą ir tokių visuomeninių iniciatyvų ateityje daugiau neprireiks.
Dar daugybei vyrų reikia padėti suprasti, kad būtina tikrintis PSA, o ankstyvosios stadijos vėžio diagnozė nėra nuosprendis. Dabar turime įvairių modernių gydymo technologijų, kurios leidžia išsaugoti gyvybę ir vyriškumą.
Prostatos prevencijos darbo sėkmei reikia mūsų visų bendrų pastangų. Tėvo dieną žmonos, dukros savo meilę galėtų parodyti savo vyrams, tėvams, seneliams primindamos apie būtinybę laiku apsisaugoti nuo dažniausios onkologinės ligos kirčio. Be abejo, apie sveikatos išsaugojimą būtina kalbėti ne tik proginėmis dienomis. Tuomet galėsime suskaičiuoti dar daugiau tūkstančių išgelbėtų vyrų gyvybių.