Per pastaruosius porą dešimtmečių alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. Dabartiniu metu maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja. Ši liga virsta XXI amžiaus epidemija. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu nuo įvairių alergijos formų ir bronchinės astmos gali kentėti daugiau nei 50 procentų planetos gyventojų.
Kaip atpažinti, gydyti pavasarinę alergiją, pagerinti gyvenimo kokybę pasakoja Centro poliklinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nijolė Šuliokienė.
Žiedadulkių sukelta alergija pasireiškia nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Ankstyvoji pavasarinė, kai žydi medžiai: alksniai, lazdynai, beržai ir kt., trunka nuo kovo iki gegužės. Vėliau vasarinė – žolių: motiejukų, šunažolių, avižuolių ir kt. Jų žydėjimo metas tęsiasi nuo birželio iki liepos. Vėlyvoji trunka nuo liepos pabaigos iki rugsėjo, kai žydi kiečių šeimos piktžolės, kurių Lietuvoje auga apie 11 rūšių.
Kaip atskirti nuo paprastos slogos?
Dažniausiai alergija pradedama įtarti, kai į persišaldymą panašūs simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku. Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir išsitirti.
Dažniausiai alergija pradedama įtarti, kai į peršalimą panašūs simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku. Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir atlikti išsamius alergologinius tyrimus. Atliekami odos dūrio mėginiai su žiedadulkių alergenais.
Jeigu tuo metu juntami alergijos simptomai, rekomenduojama atlikti alergologinį kraujo tyrimą. Jo metu nustatomi antikūnai, pasigaminę prieš žiedadulkių alergenus. Alergologiniai tyrimai padeda išsiaiškinti, kokių augalų žiedadulkės konkrečiam žmogui sukelia alergines reakcijas.
Yra sudaryti augalų žydėjimo kalendoriai, parodantys, kada kurie augalai žydi. Tai padeda skiriant gydymą ir pasiruošiant kitam žydėjimo sezonui. Nustatęs alergijos priežastis gydytojas alergologas gali rekomenduoti alergenų specifinę imunoterapiją.
Pagrindinė gydymo rekomendacija alergiškiems žmonėms - vengti kontakto su alergenais. Viena galimybių – žydėjimo metu išvykti į kitą klimato zoną, šiauriau arba piečiau. Tačiau dažniausiai tai sunkiai įgyvendinama, todėl rekomenduojame sumažinti kontaktą su alergizuojančiomis žiedadulkėmis.
- Laikykite uždarytus langus namuose ir darbe.
- Pasivaikščioti į lauką eikite ryte arba vakare. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore paprastai būna nuo 10 iki 16 valandos.
- Grįžę iš lauko persirenkite. Dėvėkite tokius drabužius, prie kurių nelimpa žiedadulkės: šilkas, linas.
- Suriškite plaukus, nešiokite kepures.
- Akis apsaugokite akiniais nuo saulės.
- Galite lašinti į akis dirbtines ašaros, kurios padės išplauti alergenus iš akių.
- Alerginę slogą sumažins nosies plovimas jūros druskos preparatais.
- Venkite sodo darbų, žydėjimo laikotarpiu visus darbus sode patikėkite nealergiškiems šeimos nariams.
- Jei turite veją prie namų, stenkitės, kad ji būtų kuo trumpesnė.
- Palaikykite švarą namuose. Grindis ir baldus valykite drėgnu būdu, dažniau keiskite patalynę. Taip pašalinsite žiedadulkes, kurios, kaip besistengtume, vis tik patenka į mūsų namus.
Ar alergija išgydoma?
Gydytojos N.Šuliokienės teigimu, pakeitę savo gyvenimo įpročius taip, kad kuo mažiau kontaktuotumėte su žiedadulkėmis, galite gerokai sumažinti alergijos simptomus.
Jei alerginės reakcijos vargina žmogų, taikomas medikamentinis, simptomus slopinantis gydymas. Tuo atveju, kai simptomai nekontroliuojami nei aplinkos sutvarkymu, nei medikamentais, gydytojas alergologas rekomenduoja specifinę imunoterapiją. Gydoma tų žiedadulkių, kuriems žmogus alergiškas, ekstraktais. Žmogaus organizme susidaro alergenus blokuojantys antikūniai ir kai augalai vėl pražysta, organizmas į juos nebereaguoja. Gydymas užtrunka ne mažiau 3 metų, yra gana sudėtingas ir brangus, bet juo alergiją galima visiškai išgydyti.
Jeigu įtariate alergiją, pirmiausia reikia nustatyti alergijos priežastis, ir tik tada skirtas gydymas bus efektyvus.
