Kodėl batutas?
Šio projekto vadovė – platformos „Versli mama“ įkūrėja Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė – pasakojo, kad idėja gimė sužinojus, kad moterys Lietuvoje nurodomos kaip mažai sportuojanti gyventojų grupė, o naujausiose valstybės strategijose numatytas tikslas, kad šiemet Lietuvoje būtų ne mažiau kaip 60 tūkst. organizuotai sportuojančių moterų.
„Versli mama“, būdama labai arti moterų, kurios augina vaikus ir labai dažnai šiuo laikotarpiu užmeta aktyvų gyvenimo būdą, pradeda skųstis įvairiomis su sveikata susijusiomis problemomis, kurių daugumą galima pašalinti pradėjus fiziškai aktyviai gyventi, nusprendė šią padėtį taisyti.
Taigi parašėme projektą ir gavome finansavimą. Užmezgėme ryšį su dviem savivaldybėmis, kurios turi vieną mažiausių sportuojančių žmonių skaičių Lietuvoje, – Visagino ir Kazlų Rūdos.
Sportui pasirinkome mini batutus, kurių kiekvienai savivaldybei nupirkome po 10. Pasirinkome batutus todėl, kad tai priemonė, tinkanti ir mamai su vaiku, ir vaikui, ir tuo pačiu tokios treniruotės gerina nuotaiką, nes leidžia pasijusti vaiku.
Taip pat šokinėjimas stiprina vidinius kūno raumenis, o tai labai svarbu po gimdymo, kai nusileidžia gimda, susilpnėja raiščiai, atsiranda šlapimo nelaikymo problemų, taip pat šokinėjimas tvirtina kojas ir tiesina laikyseną.
Taip pat projekto dalyvės per dieną privalo padaryti ne mažiau kaip 10 tūkst. žingsnių. Būtent tokia yra minimali Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija fiziniam tonusui palaikyti. Paaiškėjo, kad iki tol jos nueidavo vos 3–5 tūkst. žingsnių“, – pasakojo projekto vadovė.
Moterims suteikiama galimybė sportuoti 10 savaičių. Tokia trukmė pasirinkta remiantis moksliniais tyrimais, pagal kuriuos sveikatai palankiam įpročiui susiformuoti reikia vidutiniškai 66 dienų. Nors koučeriai labai išpopuliarino 21 dienos ciklą, iš tiesų jo neužtenka. Tačiau jeigu žmogus išsilaiko 10 savaičių, tikėtina, kad jis jau ir pats stengsis palaikyti fizinį aktyvumą.
Ką atrado pačios moterys
„Pirmo ciklo pabaigą mums sumaišė pirmieji veiklų ribojimai ir karantinas, bendras treniruotes teko nutraukti, todėl baigėme tik vaikščiojimu.
Iki tol moterys du kartus per savaitę rinkdavosi 2–3 pamainomis, taigi vienu metu projekte galėjo dalyvauti 20–30 moterų. Beje, atsirado entuziasčių, kurios pamėgo vaikščiojimą. Viena moteris iš Kazlų Rūdos ant batuto vietos negavo, nes norinčiųjų buvo daugiau nei batutų, tačiau ji visur pradėjo vaikščioti pėsčiomis: net pas vaikus, gyvenančius už 6 km. Per dieną ji nueina po 18–19 tūkst. žingsnių.
Buvo ir tokių atvejų, kai moterys neįvertino savo jėgų: niekada anksčiau nesportavusi moteris atėjo į treniruotę, o po jos dar nuėjo 13 tūkst. žingsnių (apie 8 km). Viskas baigėsi tuo, kad ją su lašinėmis išvežė greitoji, nes jai pasidarė silpna, buvo per didelis krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl mes labai stebime, kad iš didelio rašto nebūtų išeita iš krašto. Turime sporto konsultantą, kuris pasikalba su moterimis apie sveikatos problemas prieš pradedant joms treniruotis ir pabaigus ciklą.
Šio projekto esmė – iš judėjimo pajusti malonumą. Projektas taip ir vadinasi – Sveikatinamojo fizinio aktyvumo bandomasis projektas moterims.
Šiandien prasidėjo antras 10 savaičių ciklas, tik dėl karantino moterys sportuoja namuose. Jos gavo batutus, o trenerė veda treniruotę per internetą.
Atrinkome šeimas, kurios turėtų kuo daugiau narių, nes puikiai suprantame, kaip sunku tėvams, kai vaikai nebeina į pamokas ir būrelius ir neturi, kur išlieti susikaupusią energiją. Todėl nusprendėme ir vaikams padaryti grupes – nuo 3 iki 5 metukų, nuo 6 iki 10 metų ir nuo 11 iki 14 metų“, – toliau dėstė pašnekovė.
Pasak S.Vainikauskaitės-Tomaševičienės, moksliniai tyrimai rodo, kad judėjimas ne tik gerina nuotaiką, bet iki 40 proc. atvejų padeda ir esant depresijos simptomams. Mat judėjimo metu išskiriama daugiau laimės hormono – serotonino, kuris natūraliai padeda sveikimui, suteikia pasitikėjimo savimi, jausmo „aš galiu“: „Esu tikra, kad šis modelis, kai jį ištobulinsime, o tam turime mažiausiai metus, galėtų būti pritaikytas visose savivaldybėse, kad moterys atrastų ir naujų draugų, ir fizinį aktyvumą kaip pomėgį.“
Kaip veikia toks šokinėjimas kūną
Projekto Visagine koordinatorė Airida Drus teigė, kad nors tai nestandartinis sportas, bet labai smagus ir dovanoja labai gerą jausmą.
„Moterys sako, kad po treniruotės ta nuotaika, kuri buvo iki jos, išgaruoja. Jautiesi pamiršęs visus savo dienos vargus: „Taip nenorėjau šiandien eiti, bet pažadėjau, tai reikėjo eiti. Ir kaip gerai, kad atėjau, nes dabar taip gerai jaučiuosi!“ O kai treniruotės nutrūko dėl karantino, moterys rašo, kad joms labai trūksta ir tos geros emocijos, ir gero fizinio krūvio. Taigi žmonėms reikia ir vieno, ir kito, ypač šiuo metu, kai visi apimti nerimo, susikaupia daug įtampų.
O šis sportas įtampas nuima. Juk prisiminti vaikystę, pakilti į orą ir pašokinėti visada smagu. Tai asocijuojasi su vaikišku žaidimu, ir nori nenori nusišypsai. Ant batuto daugiau dirba vidiniai raumenys, kurie laiko visą mūsų stuburą, taip pat vidiniai šlaunų raumenys, t. y. visi tie, kurie paprastai nedirba. Taip pat tenka stebėti laikyseną, nes tu negali šokinėti susikūprinęs, neišlaikysi pusiausvyros“, – pasakojo pašnekovė.
Beje, didžioji dalis moterų iki tol reguliariai nesportavo. Iš pradžių daug kam net stovėti ant batuto atrodė sunku, o ką jau kalbėti apie pratimų atlikimą, tačiau jos visos persilaužė ir per 10 savaičių jų kūnas pastebimai sustiprėjo.
„Visos šios emocijos ir rezultatai, tikimės, paskatins moteris sportuoti toliau, atrasti fizinio aktyvumo veiklų“, – vylėsi A.Drus.
Primena vaikystę, bet rimtas darbas
Kazlų savivaldybės Jūrės miestelyje gyvenanti Gileta Jasukynienė sportavo ir anksčiau, tačiau sportą užmetė besilaukdama vaikelio ir po gimdymo, todėl ji itin džiaugiasi atsiradusiu įpročiu vaikščioti. Tam ją paskatino ir išmanioji apyrankė: iš pradžių dar tikrindavo žingsnių skaičių, tačiau galiausiai jau nebereikėjo to daryti.
Koks pojūtis šokinėti ant batuto? „Prieš tai nebuvo tekę to patirti. Labai smagu! Viena vertus, tai smagus, vaikystę primenantis užsiėmimas, kita vertus, rimtas fizinis darbas, nes reikia teisingai atlikti pratimus. Pirmos treniruotės buvo sudėtingesnės, buvo šiek tiek baugu nenukristi, reikėjo padirbėti su pusiausvyros išlaikymu.
Taigi po treniruočių skaudėdavo raumenis, bet bėgant laikui visus šiuos sunkumus įveikėme. Jau po mėnesio pajutau, kad pradeda stiprėti raumenys, pasikeitė laikysena. Ant batuto juk ne tik šokinėjome, bet ir atlikome įvairus pratimus – su svarmenimis, su kamuoliukais, su gumomis. Iš esmės tai pratimai, kurie daromi ir ant kilimėlio, o čia juos atlikome šokinėdamos ant batuto“, – dalinosi patirtimi moteris.
