Nustatyta, kad net kas ketvirtas pacientas, kenčiantis nuo galvos svaigimo, susiduria su vadinamuoju vertigo efektu, kai atrodo, jog aplinka sukasi ratu. Kenčiantiems dėl galvos svaigimo kasdien tenka susidurti su daugybe iššūkių būnant uždarose ar atvirose erdvėse, atliekant staigius judesius, važiuojant automobiliu ar net kylant liftu – sutrinka erdvės suvokimas, pusiausvyra, kai kuriais atvejais net pasireiškia pykinimas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė, otoneurologė med. dr. Irina Arechvo sako, kad galvos svaigimas sukelia ne tik fizinius simptomus, bet ir riboja žmonių socialinį gyvenimą, dėl ko reikšmingai nukenčia gyvenimo kokybė.
„Neretai galvos svaigimo epizodus provokuoja tam tikri aplinkos dirgikliai ar socialinės situacijos. Gana dažnas atvejis, kai pacientai pasakoja, jog jaučia svaigimą prekybos centruose, būdami gausiuose žmonių susibūrimuose. Dėl pasikartojančio svaigimo jie ima vengti lankytis diskomfortą keliančiose vietose, renginiuose, patiriantys jūros ligą – keliauti. Su amžiumi problema tik gilėja, galvos svaigimu skundžiasi maždaug kas antras vyresnis kaip 65 metų žmogus, todėl daugelis šį simptomą priima kaip duotybę senstant, tačiau sveikti bandančių pacientų patirtys rodo džiuginančius rezultatus“, – tvirtina gydytoja.
Virtuali realybė – inovatyvus gydymo būdas
Bemaž prieš dešimtmetį pirmą kartą pastebėta, jog siekiant gydyti galvos svaigimo problemą, galima pasitelkti virtualią realybę. Dėl tikroviško aplinkos atvaizdavimo ši technologija padeda lavinti pusiausvyros sistemą, kaulų-raumenų sistemos balansą.
„Šiandien esame vienintelis diagnostikos ir gydymo centras šalyje, kuriame įdiegus inovatyvią virtualios realybės principu veikiančią simuliacinių programų sistemą, galime teikti naujausiais moksliniais pasiekimais grįstą vestibulinę reabilitaciją, apjungiančią kruopščiai atrinktus virtualios realybės sprendimus ir tradicinės reabilitacijos priemones, – pasakoja galvos svaigimo diagnostikoje ir gydyme besispecializuojanti, viena nedaugelio šios srities specialistų Lietuvoje, gydytoja I. Arechvo.
Ji atkreipia dėmesį, kad ir pati virtuali realybė gali išprovokuoti galvos svaigimą, todėl taikant vestibulinę reabilitaciją jos užsiėmimai atliekami griežtai kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje, pirmiausia kruopščiai įvertinus individualias svaigimo priežastis, parinkus personalizuotą gydymo planą.
Vilniuje esančios diagnostikos ir gydymo įstaigos gydytojai šiais klausimais bendradarbiauja su Italijos otologais ir otoneurologais, kurie specializuojasi ausų ligų ir svaigimo gydyme, ir yra vieni iš Europos lyderių šioje srityje. Jau keletą metų tokia pat įranga sėkmingai naudojama daugiau kaip 30 šalių ir skaičiuojama padėjo daugiau kaip pusei milijono pacientų. Užsienio partneriai su Lietuvos gydytojais dalijasi patirtimi, kaip taikant virtualios realybės įrangą, į visavertį gyvenimą grįžta net ir 80-mečiai, vėl galintys vairuoti automobilį ar važinėti dviračiu.
Po persirgtų vestibulinių ligų, dauguma pacientų labiau pasikliauja rega, jie tampa tarsi priklausomi nuo vizualinės informacijos. „Atskirai įvertinę kiekvieną jutiminę sistemą, sudarome individualų reabilitacijos planą, nusprendžiame, kurią sistemą naudojant reikėtų daugiau dirbti. Turime vieną įrankį, kuriame telpa viskas, ko reikia visapusiškai ištirti ir gydyti pacientą“, – sako gydytoja otoneurologė med. dr. I. Arechvo.
Kaip atliekamas gydymas virtualia realybe?
Otorinolaringologė sako, kad net ir skubios pagalbos priėmimo skyriuje dažnai konsultuoja pacientus, besiskundžiančius ryškiu pusiausvyros sutrikimu, „mėtymu į šonus“.
„Išgirdus diagnozę, svarbu reabilitaciją pradėti kuo anksčiau. Naudojant virtualios realybės simuliatorių, papildomai atliekame dinaminio regėjimo aštrumo testą, patiksliname, kurie vidinės ausies pusratiniai kanalai yra pažeisti; subjektyvios vizualinės vertikalės testą, kuris parodo, kaip žmogus sugeba atpažinti vertikalią liniją be jokių horizontalių atskaitos taškų; bei įvertiname paciento laikyseną“, – sako gydytoja.
Su galvos svaigimo kamuojamais pacientais dirbanti kineziterapeutė Laura Riautaitė-Bartoševičė teigia, kad naudojant platformą, išmatuojamos paciento stabilumo ribos. Gydymas pradedamas palaipsniui stimuliuojant vestibulinę sistemą, naudojama, pavyzdžiui, galvos ir akių koordinavimo modulis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidimo pusei, palaipsniui didinant stimulų greitį ir amplitudę.
Kinezeterapeutės teigimu, laikysenos kontrolei naudojamos interaktyvios žaidybiniu principu paremtos programos, pavyzdžiui „paukščio skrydžio“ modulis, stabilumo ribos gerinamos naudojant linksmą bitės modulį.
Pacientams su supimo ligos simptomais naudojant virtualios realybės įrangą atliekama „desensibilizacija“, pacientas pratinamas prie specifinių impulsų, taikant gydymą išnyksta supimo pojūtis, pykinimas, rezultatai, priklausomai nuo būklės gali būti pastebimi jau po kelių susitikimų. Gydytoja otorinolaringologė sako, kad gydymui galima taikyti skirtingas simuliacijas, kurie sprendžia konkrečius jutimų konfliktus, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu, darant posūkius.
Pasak kineziterapeutės L. Riautaitės-Bartoševičės, įprastai pacientams skiriamas 10 vestibulinės reabilitacijos seansų, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie ryškų pagerėjimą pajunta jau po kelių pirmųjų užsiėmimų. Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbas simuliacinėje aplinkoje padeda įveikti galvos svaigimo epizodus provokuojančių situacijų baimę, pavyzdžiui, lankytis prekybos centruose.
