Mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnyno mikroflorą reikėtų laikyti atskiru organu, atliekančiu svarbias funkcijas. Gerosios žarnyno bakterijos (laktobacilos, bifidobakterijos ir kt.) dalyvauja cheminėse reakcijose, kuriomis su maistu gautos kalorijos paverčiamos energija. Be to, normali žarnyno mikroflora stimuliuoja imuninės sistemos veiklą, sintetina kai kuriuos organizmui būtinus vitaminus (B grupės, PP, K), padeda pasisavinti mineralines medžiagas, organines rūgštis ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Kai dėl kokių nors priežasčių sumažėja gerųjų bakterijų, jų vietą užima puvimo ir kitos patogeninės bakterijos. Tuomet ne tik sutrinka virškinimas, pučia, skauda pilvą, viduriuojama, bet ir į kraują išskiriama toksinų, kurie nuodija visą organizmą. Todėl nenuostabu, kad, sutrikus žarnyno mikrofloros pusiausvyrai, atsiranda daugybė negalavimų: avitaminozė (net jeigu su maistu vitaminų gaunama užtektinai), alergija, kepenų ligos, kamuoja nuolatinis nuovargis.
Žarnyno mikrofloros pusiausvyrą gali sutrikdyti:
* antibiotikai,
* aplinkos tarša,
* griežta dieta,
* nuolat patiriami stresai,
* produktai su konservantais.
Antibiotikai naikina visas bakterijas
Šie vaistai veiksmingai gydo daugelį ligų. Tačiau negalima pamiršti, kad antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir naudingąsias bakterijas. Kai jų sumažėja, maistas prastai suvirškinamas, pradeda pūti, žarnyne kaip pašėlusios ima daugintis kenksmingosios bakterijos. Todėl jei tenka gydytis antibiotikais, reikėtų ypač pasirūpinti žarnynu. Paprasčiausias būdas – gerti kefyro ar jogurto. Kai kurie gydytojai rekomenduoja su antibiotikais vartoti preparatų, atkuriančių natūralią žarnyno mikroflorą. Kad ir ką pasirinktumėte – raugintus pieno produktus ar bakterijų preparatus, žinokite, kad labiausiai jų reikia ne tuo metu, kai geriate antibiotikus, o iš karto, kai tik nustojate juos vartoti.
Kuo maitinti žarnyno mikroflorą
Pastaruoju metu vaistinėse tarp įvairių vitaminų preparatų buteliukų vis dažniau galima pamatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą reguliuojančių preparatų (su acidofilais, bifidobakterijomis, laktobakterijomis). Ar verta jų vartoti, spręskite pačios, nes medikai iki šiol nesutaria dėl jų veiksmingumo. Vieni teigia, kad jie tikrai veiksmingi, kiti tvirtina, kad didžioji dalis preparato sudėtyje esančių bakterijų žūva net nepasiekusios žarnyno, o tos, kurioms pavyksta gyvoms pasiekti žarnyną, jame nesidaugina. Taigi preparato poveikis baigiasi, kai tik nustojate jį vartoti. Šiaip ar taip, visada geriau rinktis natūralų disbakteriozės gydymo būdą – keisti mitybos įpročius.
♦ Stenkitės, kad kasdieninis valgiaraštis būtų kuo įvairesnis, mat skirtingiems produktams virškinti reikia vis kitokių bakterijų. Jeigu ilgą laiką nevalgysite kokio nors produkto, žarnyne nebeliks atitinkamų bakterijų.
♦ Kasdien suvalgykite po indelį jogurto su naudingosiomis bakterijomis ar išgerkite stiklinę kefyro. Rauginti pieno produktai – tikras eliksyras žarnynui.
♦ Nepamirškite, kad pagrindinis žarnyno mikrofloros maistas – ląsteliena. Pasirodo, tai, kad ląstelienos turtingi produktai yra mažiau kaloringi, – ne vienintelis jų privalumas. Ląsteliena, kurios kalorijų organizmas negali pasisavinti, vis dėlto yra svarbiausia žarnyno mikrofloros statybinė medžiaga.
♦ Baltymų turtingus patiekalus gausiai gardinkite įvairiais prieskoniais – jie padeda virškinti baltymus.
♦ Riebesnius patiekalus valgykite su raugintomis daržovėmis – palengvės virškinimas ir organizmas sutaupys dalį energijos kitiems poreikiams.
♦ Druska nepiktnaudžiaukite, bet visiškai jos atsisakyti taip pat neverta. Nustatyta, kad natris skatina plonųjų žarnų epitelio atsinaujinimą.
♦ Jei jaučiate, kad sutriko žarnyno veikla (pučia, raižo pilvą, jis gurgia), gerkite vaistažolių arbatos. Žarnyno veiklą gerina pankolių, anyžių, raudonėlių, dilgėlių, šermukšnių uogų, beržų lapų antpilai.
♦ Išgerkite ne mažiau kaip 1,5 l vandens per dieną. Užtektinai vandens neleidžia žarnyne įsismarkauti puvimo procesams ir yra puiki disbakteriozės profilaktika.
Disbakteriozė ar apsinuodijimas?
Dėl panašių simptomų disbakteriozę lengva supainioti su apsinuodijimu maistu. Ir vienas, ir kitas negalavimas iš dalies susiję. Tačiau, sergant disbakterioze, skauda pilvą, viduriuojama ne todėl, kad maistas sugedęs, o todėl, kad žarnyne per mažai tam tikriems produktams virškinti reikalingų bakterijų. Ypač dažnai tokių bėdų pasitaiko šiltuoju metų laiku. Beveik kiekvienas neabejingas sveikos mitybos reikalavimams asamuo patiria tokių nemalonumų. Tarkime, visus metus beveik nevalgote mėsos arba renkatės tik vištieną, o smagioje iškyloje neatsispiriate pagundai ir sukertate visą iešmą šašlykų. Jums – vieni nemalonumai, bet kitiems – nieko. Vadinasi, mėsa tikrai nebuvo sugedusi. Tiesiog jūsų žarnyne neliko bakterijų, padedančių virškinti mėsoje esančius baltymus. Kitas daugeliui žinomas pavyzdys – šviežut šviežutėlis, ką tik pamelžtas pienas, kuriuo esate vaišinama nuvažiavusi į kaimą. Jeigu parduotuvėje paprastai perkate kuo liesesnį pieną, kaimiško verčiau negerkite. Jūsų žarnyno mikroflora gali neįveikti riebalų, kurių nenugriebtame piene yra gana daug.
