Europoje jis diagnozuojamas beveik kas antram vyrui, sulaukusiam 50-ies ir beveik visiems aštuoniasdešimtmečiams. Gerybinis prostatos išvešėjimas sėkmingai gydomas, tačiau laiku nesikreipiant, specialistų pagalba tampa neefektyvi. Todėl ir šių metų Tarptautinėje urologijos savaitėje, prasidėjusioje nuo rugsėjo 23 d., dėmesio centre – būtent gerybinis prostatos išvešėjimas ir jos gydymas.
Pasak Lietuvos urologų draugijos prezidento, LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojo urologo, profesoriaus Mindaugo Jievalto, dažnai vyrai turi nemotyvuotą, mistinę baimę įžengti į urologo kabinetą dėl tariamai skausmingo gydymo. „Tačiau tikrovė tokia, jog šiuolaikinė medicina geba užtikrinti komfortišką ir pacientui draugišką gydymą, – pabrėžia prof. M. Jievaltas. – Todėl, pastebėjus pirmuosius simptomus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas specialistą.“
Pirmieji nedideli prostatos pokyčiai gali atsirasti jau apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, tačiau ypač jie išryškėja antroje gyvenimo pusėje – sulaukus 50-ies.
Pirmieji nedideli prostatos pokyčiai gali atsirasti jau apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, tačiau ypač jie išryškėja antroje gyvenimo pusėje – sulaukus 50-ies. Susirgimo negydant, vėlesnėje stadijoje šlapimo pūslėje vis pasilieka nepašalinto šlapimo. Šiame likutyje pradeda vystytis infekcijos, o tai gali baigtis net visišku šlapimo ištekėjimo užblokavimu – situacija, kai reikia skubios chirurginės pagalbos. Be to, gali prasidėti ir inkstų srities uždegimai, inkstų struktūros pokyčiai. Ilgalaikius prostatos veiklos sutrikimus dažniausiai lydi kitos komplikacijos: šlapimo takų infekcijos, erekcijos sutrikimas, sėklidžių uždegimas, šlapimo takų akmenligė ir divertikulų (gumbeliai ant šlapimo pūslės sienelių) susidarymas.
Gerybinis prostatos išvešėjimas pirmiausia gydomas medikamentais, kurie yra 50 proc. kompensuojami. „Dalis medicininių preparatų greitai ir efektyviai mažina simptomus, lengvina šlapinimąsi, tačiau šiuo metu randasi ir ligos priežastį ar pasekmes šalinantys, tai yra mažinantys prostatos dydį ir išvešėjimą, preparatai, – atkreipia dėmesį prof. M. Jievaltas. – Šiandieninė naujiena – fosfodiesterazės inhibitoriai, kuriais visoje Europoje sėkmingai gydomas gerybinis prostatos išvešėjimas. Ypač svarbu, jog gydant šiuo būdu, greta šlapimo ištekėjimo palengvinimo, iki 36 valandų panaikinami ir erekcijos sutrikimo požymiai, kas padeda pacientams spręsti ne tik susirgimo keliamas fiziologines, bet ir psichologines problemas.“
Prof. M. Jievalto teigimu, apskritai medicinoje fosfodiesterazės inhibitoriai nėra naujovė, nes jie naudojami įvairioms ligoms gydyti, tačiau tik 2012 m. Europoje atliktais tyrimais įrodytas jų veiksmingumas gydant būtent gerybinį prostatos išvešėjimą.
Ligai įsisenėjus, atsiradus komplikacijoms arba esant neefektyviam gydymui vaistais, taikomas operacinis gydymas. Dabar, pasak prof. M. Jievalto, dažniausios yra minimaliai invazinės endoskopinės prostatos rezekcijos (pašalinimas), po kurių pacientai ilgus metus gali gyventi be vaistų. „Pastebime, jog kasmet vis mažiau ir mažiau operuojame gerybinės prostatos išvešėjimų, nes dažniausiai pacientams padeda vaistai“, – sako specialistas.
Gerybinės prostatos išvešėjimui išvengti profilaktikos nėra, mat šis susirgimas atsiranda fiziologiškai natūraliai vyrams, sulaukusiems vidutinio amžiaus. Taip pat pastebėta, jog jei giminėje jau būta gerybinės prostatos išvešėjimo atvejų, didelė tikimybė, kad jis pasireikš ir vėlesnėms kartoms. Tačiau kreipiantis į specialistus vos pasirodžius pirmiems simptomams yra didelė tikimybė suvaldyti susirgimą ir išvengti operacijos.
