35 metų Jurgita atvira – visi, kam užsimindavo, kad gimdys su hipnoze, į tai žiūrėjo labai skeptiškai. Tačiau moters gimdymą priėmusi akušerė sakė, kad per jos 25 metų praktiką tai buvo vienas iš gražiausių, ramiausių ir trumpiausių gimdymų. Atrodė, kad mama ne gimdo, o tik šiaip ilsisi lovoje.
Britanijos medicinos asociacija hipnoterapijos naudą pripažino dar 1892 m., tačiau šioje šalyje su hipnoze kol kas gimdo vos 1–2 proc. mamų. Tiesa, Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemos planuose jau įrašyti ketinimai mokyti besilaukiančias moteris prieš gimdymą save hipnotizuoti. Tikimasi, kad dėl to nebereikės naudoti brangių vaistų epidūrinei nejautrai ir kitų medikamentų.
Žiūrint iš šalies atrodo, kad užhipnotizuotas žmogus miega, tačiau jis nepraranda kontrolės ir gali visiškai valdyti savo kūną.
Baimės atsikratymas
Prieš kiek daugiau nei dvejus metus į besilaukiančios Jurgitos rankas pateko Marie Mongan knyga „Gimdymas su hipnoze“ („Hypnobirthing“), kurioje apie vaiko gimimą kalbama kaip apie natūralų gyvenimo reiškinį. Autorė griauna mitą, kad skausmas yra gimdymo palydovas. Tai skausmo baimė sukausto kūną ir apsunkina bei sulėtina visą gimdymo eigą.
„Tik kaip nebijoti to skausmo, kai mus supa daugybė neigiamų istorijų apie gimdymą. O kiekviena tai patyrusi moteris nori pasidalyti savąja siaubo istorija, kaip ji kelias paras kentė nežmoniškus skausmus, verkė, rėkė, keikė vyrą, valandų valandas buvo prijungta prie pypsinčių monitorių ir galiausiai viskas baigėsi replėmis ar Cezario pjūviu. Kino filmai, televizijos laidos taip pat beveik visada gimdymą parodo kaip didelę traumą mamai, kuri vaitoja agonijoje ar rėkia lyg kas ją pjautų“, – savo baimes prisiminė moteris.
Hipnozės metodas gimdymą sutapatina su gyvenimo švente, kai atsipalaidavęs protas leidžia kūnui dirbti darbą, kurį moterys sugebėjo atlikti jau tūkstančius metų, ir kad beveik visos sveikos moterys, kurios neturi jokių nėštumo komplikacijų, gali pagimdyti vaikelį be baimės ir skausmo. Beskausmis gimdymas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Jurgita pasirinko šį būdą. Taip pat jai buvo smalsu sužinoti, kaip mintimis ir protu galima valdyti kūną.
Įvaldyti nelengva
Jurgita visą hipnozės mokymo medžiagą, atsiėjusią apie 200 JAV dolerių, įsigijo internetu (www.hypnobabies.com ir http://www.natalhypnotherapy.co.uk/7.html).
Tačiau norinčius pasekti jos pėdomis įspėja, jog toks gimdymo būdas nėra lengvas. Savaiminės hipnozei išmokti ir įvaldyti reikia skirti po 1–2 valandas per dieną. Ir taip aštuonias savaites iš eilės.
„Aš pradėjau nuo 20-tos nėštumo savaitės ir mokiausi iki pat sūnelio gimimo (37 nėštumo savaitės). Tam skirdavau iki 3 valandų per dieną. Iš viso ne taip ir mažai – 350 valandų. Įrašų dažniausiai klausydavausi važiuodama į darbą traukiniu. Taip pat vakare: prieš miegą užsidėdavau ausinuką, bet vos išgirdusi tą švelnų, aksominį, raminantį balsą per kelias minutes užmigdavau. Įdomiausia tai, kad nors ir miegi, bet pasąmonė visada klauso, ir visos teigiamos mintys ir vaizdiniai atsiduria ten, kur reikia“, – patirtimi dalijosi Jurgita.
Hipnozės mokymasis
Savaiminės hipnozės mokymasis susideda iš keturių etapų. Tai – kvėpavimas, relaksacija/atsipalaidavimas, vizualizacija ir įsigilinimas.
Pirmiausia reikia išmokti ypatingo ir lėto kvėpavimo, dėl kurio visas kūnas atsipalaiduoja, net širdies ritmas sulėtėja.
Relaksacijos pratimai padeda atpalaiduoti visus raumenis, pradedant akių vokais ir baigiant kojų pirštais. Raumenys pasidaro tokie minkšti, jog atrodo, kad net mažojo pirštelio negali pajudinti.
Vizualizacijos įrašai tiesiog piešia teigiamus paveikslus ir leidžia mūsų vaizduotei įsivaizduoti, kaip tai vyksta. Juose nuolat kartojama, kad kūną užlieja harmonija ir kaip kūdikis tai jaučia, kad gimdymas bus lengvas ir pan.
Įsigilinimo pratimai padeda pasiekti tokią atsipalaidavimo būklę, kad atrodo, jog kūne nebėra jokių fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, vienas iš pratimų moko įsivaizduoti, kad ant rankos yra pirštinė, nunerta iš endorfinų (endorfinai – smegenų pagaminta cheminė medžiaga, kurios poveikis skausmo malšinimui yra 200 kartų stipresnis nei morfino, – aut. past.). Ir kai ranka su šita pirštine glosto skaudamą vietą, ši nutirpsta ir pasidaro bejausmė.
Hipnozė yra begalinis atsipalaidavimas, panašus į būseną, kurią jaučiame prieš užmiegant. Žiūrint iš šalies atrodo, kad užhipnotizuotas žmogus miega, tačiau, nors yra visiškai atsipalaidavęs, jis nepraranda kontrolės ir savo mintimis gali visiškai valdyti savo kūną.
Hipnozė yra labai natūrali būsena, kurią galime patirti net kelis kartus per dieną. Reikia pavyzdžių? Kai taip pasineriame į darbą, kad prarandame laiko nuovoką ir nepastebime, kas vyksta aplink. Kai taip įsijaučiame į filmą ar televizijos laidą, kad pradedame emociškai reaguoti į tai, ką išgyvena aktoriai. Kai ilgai tarsi autopilotu vairuojame automobilį autostrada ir nepajaučiame, kad jau atvažiavome.
Hipnozė yra begalinis atsipalaidavimas, panašus į būseną, kurią jaučiame prieš užmiegant.
Lengvai ir greitai
Bartonų mažylis į pasaulį pradėjo belstis 37-ą nėštumo savaitę. Sąrėmiai iš karto buvo labai dažni ir stiprūs, todėl būsimieji tėvai ilgai nelaukdami nuvyko į ligoninę. Per pirmą apžiūrą gimdos kaklelis buvo atsivėręs 8 cm. Ir toliau per sąrėmius Jurgita kvėpavo lėtai atpalaiduodama visus raumenis, akušerės siūlomų nuskausminamųjų tikrai nereikėjo.
Literatūroje apie gimdymą su hipnoze rašoma, kad kūdikį galima „iškvėpti“, kad jo nereikia „stumti“. Kad ir toliau ramiai kvėpuojant, sąrėmiai pamažu harmoningai kūdikį gali išstumti savaime. Pavyzdžiui, jei gimdanti mama būtų be sąmonės ar komos būklės, ji vis tiek pagimdytų be jokių kitų savo pastangų.
Tačiau Jurgitos atveju sąrėmiai progresavo per lėtai, vaiko širdelės ritmas pradėjo lėtėti, todėl akušerė liepė stumti iš visų jėgų. 3,2 kg Jokūbas pasaulį išvydo po 4 valandų gimdymo be jokių komplikacijų, plyšimų, nuskausminamųjų ir kančių.
Ar vertėjo?
Daug kas Jurgitos klausia, ar vertėjo tai daryti? Gal ir taip gimdymas nebūtų buvęs skausmingas?
„Man labai lengva palyginti. Kol ruošėmės į ligoninę, nebuvau hipnozės būsenoje ir sąrėmius jaučiau labai smarkiai. Jei reikėtų įvertinti dešimtbale sistema, kur 10 reikštų didžiausią, o 1 – mažiausią skausmą, tai gimdymo pradžioje sąrėmius hipnozės būsenoje vertinčiau 2–3, įprastoje būsenoje – 7–8 balais. Gimdymo pabaigai skirčiau 4 balus, bet tuo metu buvau hipnozės būsenoje visą laiką, net tarp sąrėmių. Tada visiškai pasinėriau į save. Girdėjau aplinkinius garsus, bet nežinojau, nei kiek žmonių buvo palatoje, nei ką jie darė. Tik norėjosi, kad niekas nieko neklausinėtų ir netrukdytų.“
Edita Venskienė, gydytoja akušerė ginekologė:
„Gimdymo skausmo malšinimo istorija labai sena. O būdų jam malšinti taip pat gausybė. Gal tik visuomet labiau akcentuojami medikamentiniai. Mano ir kolegų praktikoje su hipnoze gimdančių moterų nebuvo. Tačiau yra nemažai tokių, kurios naudoja įvairius kitus kvėpavimo, atsipalaidavimo ir skausmo malšinimo būdus. Nemedikamentiniai gimdymo skausmo malšinimo būdai tikrai negali pakenkti. Priešingai, tuomet ir personalui, ir pačiai moteriai, ir jos artimiesiems būna lengviau. Kai moteris yra psichologiškai pasiruošusi, tada beveik visada gimdyti paprasčiau.“
Romualdas Šemeta, gydytojas akušeris ginekologas:
„Gimdymas su hipnoze taikomas nuo senų laikų. Primityviose tautose tai puikiai atlieka šamanai. Be abejo, jis efektyvus, tačiau vargu ar plačiai paplis. Pirmiausia dėl jo ilgos įsisavinimo trukmės – juk pasiruošimas tokiam gimdymui užima labai daug laiko. Remdamasis savo patirtimi, manau, kad praktiškai tai sunkiai įvykdoma. Tai per daug ilgas kelias sėkmės link. Galiu pasakyti, kad mūsų naujas gimdymo būdas – Mentalinis gimdymo metodas – tokių pačių rezultatų pasiekia per kur kas trumpesnį laiką. Pagal šį metodą mes jau kurį laiką ruošiame moteris savo Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje. Metodas aprašytas šiais metais išleistoje mano knygoje „Gimdymas su šypsena“. Hipnozės ir Mentalinis gimdymo metodai savo požiūriu į gimdymo skausmo priežastį sutampa. Tačiau jo išvengimui mūsų metodas naudoja ne hipnozę, o Neurolingvistinio programavimo metodiką. Tai nauja psichologijos kryptis, šiuo metu pasaulyje labai plačiai naudojama daugelyje sričių, išskyrus gimdymą. O mes jį pritaikėme gimdymui.“
Gimdymą apsunkina baimė
Gimdymo su hipnoze metodas paremtas anglų gydytojo dr. Grantly Dicko–Reado darbu ir moksliniais atradimais. Dar 1933 m. jis išleido knygą „Gimdymas be baimės“ („Childbirth without fear“), kurioje pradėjo diskusijas dėl gimdymo skausmo ir net suabejojo, ar jis apskritai egzistuoja.
Rizikuodamas užsitraukti motinų rūstybę, savo knygoje jis rašė: „Jokiai gyvų organizmų rūšiai gimdymo procesas nesisieja su kančiomis, skausmu ar agonija, išskyrus patologinius atvejus arba kai jis vyksta nenatūralioje būklėje, tokioje kaip nelaisvė“. Gydytojas savo teoriją pavadino „Baimės-įtampos-skausmo sindromu“. Baimė sukelia labai didelę įtampą gimdos kaklelio srityje, būtent ji slopina natūralų gimdymo procesą, prailgina jo eigą ir sukelia skausmą.
Gimdoje yra keli raumenų sluoksniai: išorinis su išilginiais raumenimis, storas vidurinis ir vidinis su žiediniais raumenimis apatinėje gimdos dalyje. Tam, kad gimda atsidarytų ir kūdikis galėtų nuslinkti žemyn, apatiniai storesni raumenys turi atsipalaiduoti, išsitempti ir suplonėti. Sąrėmių metu, kai stipresni išoriniai raumenys susitraukia, jie kildami į viršų pamažu tempia ir žiedinius raumenis gimdos apačioje ir taip padeda gimdos kakleliui atsiverti. Kai gimdyvė yra atsipalaidavusi, šie raumenys tarpusavyje dirba harmoningai ir gimdymas įvyksta lengvai ir sklandžiai.
Jei moteris yra išsigandusi ir įsitempusi, išsiskiria labai daug streso hormonų katecholaminų. Kūnas automatiškai pereina į vadinamąją kovos būseną. Kadangi gimda nebuvo sukurta kaip kūno gynybos mechanizmas, kraujas yra nukreipiamas į kitas kūno dalis. Dėl šios priežasties arterijos, vedančios į gimdą, įsitempia ir susitraukia, stabdydamos kraujo ir deguonies tiekimą.
Dėl kraujo ir deguonies stokos, apatiniai žiediniai gimdos raumenys dar labiau susitraukia ir sukietėja. Ir nors viršutiniai raumenys sąrėmių metu bando tempti apatinius raumenis, jie nepasiduoda. Kai šios dvi raumenų grupės dirba ne harmoningai, gimdančiai moteriai sukelia labai didelį skausmą. Kartu neigiamai veikia ir kūdikį, nes jo galva yra stumiama į žemutinius raumenis, kurie yra kieti kaip akmenys.
