Kaip susitaikyti su praradimais ir neprarasti vilties siekiant pastoti ir susilaukti vaikelio? Į esminius klausimus atsako klinikos „Biofirst“ akušerė-ginekologė Asta Valytė.
„Savaiminiai persileidimai turi įtakos moters sveikatai. Jei persileidimas įvyksta mažos gestacijos nėštume, nukraujavimo rizika yra nedidelė. Kuo didesnis nėštumas, tuo gausesnis kraujavimas. Jei moteriai laiku nesuteikiama ginekologinė pagalba, moteris gali nukraujuoti, išsivystyti mažakraujystė.
Kuo vėlesniame nėštume įvyksta persileidimas, tuo didesnis psichologinis šokas moteriai (ypač jei nėštumas laukiamas), po to gali būti depresyvi būklė, vystytis nepasitikėjimas, kaltės jausmas, kartais prireikia psichologų pagalbos. Įvykus vėlyvesniam persileidimui, gali būti hormonų pusiausvyros sutrikimai, laiku neatsistatyti menstruacinio ciklo reguliarumas“, – teigia specialistė.
– Ar persileidimas gali būti supainiotas su mėnesinėmis?
– Jei persileidimas įvyksta mažame nėštume, gali būti supainiotas su menstruacijomis. Jei laiku neatsiradus menstruacijų moteris neatlieka nėštumo testo dėl įvairių priežasčių (išvykusi, atostogauja, daug streso ir įtampos darbe), tuomet nėštumo diagnozė nepatvirtinta, ir moteris gali esamą situaciją traktuoti kaip ciklo sutrikimą.
– Ar gali būti taip, kad nėštumo testas teigiamas, tačiau moteris nesilaukia?
– Nėštumo testas nurodo į tam tikrų hormonų (chorioninio gonadotropino) koncentraciją. Šis hormonas padidėja nėštumo metu. Testas gali išlikti teigiamas tam tikrą laiką po įvykusio persileidimo, nėštumo nutraukimo, esant tam tikroms ligoms (trofoblastinė liga).
Atlikus testą, abi juostelės turi būti vienodo ryškumo. Jei antroji juostelė yra neryški, testas yra abejotinas ir neturėtų būti traktuojamas kaip teigiamas.
– Jeigu labai ankstyvi persileidimai kartojasi, ką reikėtų daryti? Kokius tyrimus atlikti?
– Jei persileidimai kartojasi, būtina ginekologo, kartais – endokrinologo konsultacija. Būtina atlikti tyrimus dėl antifosfolipidinio sindromo. Tai tokia autoimuninė būklė, kuri gali sukelti kraujagyslių trombozę, priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, vaisiaus žūtį.
Šio sindromo patvirtinimui tiriami antifosfolipidiniai antikūnai kraujyje. Šių antikūnų aptinkama 2–4 proc. žmonių. Rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų tyrimus, ištirti dėl infekcijos, lytiškai plintančių ligų.
– Ar tiesa, kad dažniausiai persileidimai įvyksta dėl to, jog kūdikis gali gimti turėdamas sutrikimų ir įvyksta natūrali gamtos atranka?
– Savaiminiai persileidimai gali būti susiję su vaisiaus apsigimimais, bet nebūtinai, gali būti ir kitų priežasčių. Chromosomų anomalijos lemia apie pusę ankstyvųjų ir trečdalį vėlyvųjų persileidimų.
Jei persileidimas įvyko nėštume iki 12 savaitės ir atliekama gimdos abrazija, likusių nėštuminių audinių pašalinimas, gauta medžiaga siunčiama histologiniam tyrimui. Esant mažo nėštumo persileidimui, gautoji medžiaga nėra tiriama genetiškai.
– Kokios priemonės gali padėti nuo persileidimo – mityba, vitaminai, hormonų vartojimas?
– Esant gresiančio persileidimo rizikai svarbus tausojantis režimas – vengti didelių fizinių krūvių, streso. Jei nėra rizikingo kraujavimo, taikomas konservatyvus stebėjimas. Gali būti skiriamas simptominis gydymas – spazmus atpalaiduojantys, nuskausminantys preparatai, jei kraujuoja – infuzoterapija.
Jei iki pastojimo buvo diagnozuota liuteininės fazės nepakankamumas, žemas progesterono kiekis, gali būti skiriami hormonai (progestinai).
Jei buvo diagnozuotas antifosfolipidinis sindromas, skiriami antikoaguliantai, aspirinas. Labai svarbi nėščiosios visavertė mityba, racione neturi trūkti vitaminų, mineralų, amino rūgščių, polinesočių riebalų rūgščių.
Jei nėščioji turi tam tikrų mitybos įpročių, nemėgsta ar netoleruoja tam tikrų produktų, serga virškinamojo trakto liga, rekomenduojami papildai nėščiosioms. Labai svarbu, jog nėščioji rinktųsi etiškus ekologiškus vitaminus, gautus iš natūralių šaltinių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė apie meilužes: „Į santykius su vedusiais vyrais dažniausiai įsipainioja dviejų tipų moterys“
– Kokias procedūras po persileidimo turėtų atlikti moteris – apsilankyti pas gydytoją, laikytis sveiko gyvenimo būdo? Kas gali padėti užkirsti kelią persileidimui?
– Įvykus persileidimui, būtina apsilankyti pas gydytoją – ginekologą, kuris nuspręs kokių tyrimų reikia. Rekomenduojamas sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas, sporto rūšys, kurios patinka pacientei, vengti streso. Iki planuojamo nėštumo rekomenduojama vartoti folio rūgštį arba B grupės vitaminų kompleksą, kuriame taip pat yra folio rūgšties, polinesočias riebiąsias omega rūgštis.
Persileidimas – ne nuosprendis. Jei moteris galėjo pastoti, yra tikimybė ir išnešioti nėštumą – kartais reikia gydymo, kartais – ne. Išaiškinus prieš tai buvusių persileidimų priežastį ir gydant moterį, tikimybė išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį padidėja.
